Manau, kad savo poziciją dėl pajamų natūra, kai darbuotojas tarnybiniu automobiliu važiuoja tik į darbą ir iš darbo, VMI pakeitė ne savo noru. Greičiausiai gavo komandą iš viršaus (Šimonytė per Skaistę nuleido komandą). Konservatoriai nutarė patyliukais padidinti surenkamų mokesčių sumas, pasipinigauti. Juk Lietuvoje yra tūkstančiai tarnybinių automobilių. Bus surinkta nemažai pinigų. Ar kas nors turi idėjų, kaip legaliai išvengti tokio apmokestinimo? Gal pakanka direktoriaus įsakymo, kuris uždraustų darbuotojams tarnybinius automobilius naudoti asmeninėms reikmėms?

Sveiki. Turiu klausimą dėl dividendų. Dividendus draudžiama išmokėti grynaisiais pinigais. Ar galima dividendus išmokėti pasirašant tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pagal kurį akcininko skola bendrovės kasai yra užskaitoma su bendrovės skola akcininkui? Ar tai legalu?

Kodėl sąmoningai klaidinate? Jei darbuotojas raštu paprašo išleisti jį iš darbo nemokant darbo užmokesčio, tai darbdavys turi teisę tokį prašymą tenkinti. Neegzistuoja joks teisės aktas, kuris draustų darbdaviui tenkinti tokio pobūdžio prašymus.

-----
Taip, nėra tokios sąvokos "administracijai leidus", bet yra sąvoka "nemokamas laisvas laikas". "Nemokamos atostogos" ir "nemokamas laisvas laikas" - tai dvi skirtingos sąvokos. Mūsų politikai vapa, kad jei darbuotojui karantino bus suteiktos nemokamos atostogos, tai darbdavys dėl to negaus paramos iš valstybės. Jie nesuvokia, kad jei darbuotojas rašys prašymą: "prašau mane išleisti iš darbo nuo tada iki tada nemokant man darbo užmokesčio", juridiškai tai bus nemokamas laisvas laikas, o ne nemokamos atostogos.

Ta nesąmonė galioja tik 2020 m. (deklaracijoje paskaičiuojamas avansu kas ketvirtį mokamas nekilnojamojo turto mokestis už 2020 m.). Ta nesąmonė 2019 m. negalioja.

Rašau, nes noriu išreikšti savo nepasitenkinimą Lietuvos mokesčių sistema. Vakar pildžiau nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT711 formą). Pildant šią formą reikia įrašyti mokesčio tarifą. Rankose turėjau vienos iš Lietuvos savivaldybės tarybos sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo 2020 m.. Dokumente parašyta, kad 2020 m. nustatomas 0,3% dydžio tarifas. Įrašiau šį tarifą į deklaraciją ir ją išsiunčiau. Šiandien gavau žinutę, kad deklaracija atmesta, nes neva 0,3% dydžio tarifas toje savivaldybėje neegzistuoja. Bet tarybos sprendime juodu ant balto aiškiai parašyta, kad nustatomas 0,3% dydžio tarifas. Paskambinau į VMI. Buvau informuotas, kad tuo tarybos sprendimu galiu nusivalyti vieną vietą, nes Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą, pagal kurį Lietuvos savivaldybės negali nustatyti mažesnio nei 0,5% dydžio tarifo. Teko deklaracijoje taisyti tarifą iš 0,3% į 0,5% ir siųsti iš naujo. Mano nuomone, Lietuvos Vyriausybė pasielgė apgailėtinai padidindama tarifą jau po to, kai savivaldybės taryba priėmė sprendimą. Reikėjo didinimą susieti su 2021 m., nes savivaldybių tarybos dar nėra priėmusios sprendimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2021 m.

Sveiki,

Gal kas gali atsakyti. Įmonė PVM mokėtoja nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį butą fiziniam asmeniui. Nuoma trumpalaikė, t.y. tik 1 mėn. trukmės. Kadangi nuoma trumpalaikė, tai tokiu atveju įmonė turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą su 21% PVM. Klausimas: jei tos trumpalaikės nuomos metu įmonė remontuoja butą (įstatomi nauji langai, durys), tai ar tokiu atveju įmonė gali atskaityti VISĄ su remontu susijusį PVM?

Gal kas žinot:

Darbo sutartyje nurodytas konkretus darbo užmokesčio dydis. Ar keičiant darbo sutartį (dėl reformos) galima darbo sutartyje nenurodyti konkretaus darbo užmokesčio dydžio, t.y. pateikti nuorodą į kitą teisės aktą (direktoriaus įsakymą), kuriuo nustatomas darbo užmokesčio dydis? Darbuotojas dėl to nenukentės (jo alga nebus mažesnė nei iki 2018-12-31). Ar toks pakeitimas yra legalus reformos rėmuose? Ar visgi būtinas darbuotojo sutikimas?

Gal kas susidūrė su "Metrail" istorija? Kiek man žinoma, jau 2018-04-20 reikia tikslinti deklaracijas ir susimokėti mokestį. Ar tikrai ši data yra galutinė? 2018-04-20 reikia mokėti mokestį?

Sveiki,

Dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Jei mokame pinigus PTO ar ŽALIAJAM TAŠKUI, tai tuo atveju, jei PTO ar ŽALIASIS TAŠKAS pilnai įvykdo užduotis, mokėtina suma deklaracijoje yra 0,00 EUR. Bet šiais metais PTO (mes dirbame su šia įmone) atsiuntė laišką, kad sorry, atsiprašome, bet mes neįvykdėme pakuotės atliekų sutvarkymo užduočių (2017 m.) pilna apimtimi ir dėl to mums reikės susimokėti valstybei 600 EUR (vietoj planuotų 0,00 EUR). Susimokėjome valstybei 600 EUR. Klausimas: gal kas susidūrė su panašia situacija ir bandė reikalauti, kad PTO padengtų patirtą nuostolį? Sutarty parašyta, kad PTO turi atlyginti patirtą nuostolį, jei neįvykdo užsakymo pilna apimtimi. Ar kas bandė išsireikalauti iš PTO nuostolio padengimo?

Ar kilo kam nors problemų dėl "Metrail" išrašytų fiktyvių atliekų sutvarkymo dokumentų? Gavome raštą, kad turime susimokėti mokestį už metalinę pakuotę, kurią į rinką išleidome 2013/2014 m. Jei sumokėtume mokestį ir prašytume VŠĮ "Pakuočių tvarkymo organizacijos" atlyginti patirtą nuostolį, tai minėtas VŠĮ turbūt paprašytų mūsų susitikti teisme (geruoju neatlygins nuostolio, nors sutarty aiškiai parašyta, kad privalo atlyginti). Deja, teismams neturime laiko. Gal kas susidūrė su minėta problema? Kokį elgesio modelį rekomenduotumėte?

Mes irgi neseniai įsigijome vaizdo kamerų. Darėme taip: 1) balanse-kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai; 2) nudėvėsime per 5 metus. Bet negaliu garantuoti 100%, kad teisingai padaryta.

Ačiū už atsakymą, ARA. Ne, mūsų UAB prekyba nekilnojamuoju turtu nėra tipinė veikla. Tiesiog buvo vieną kartą investuoti pinigai į butą, tikintis jį pelningai perparduoti ateityje. Dabar butas stovi tuščias, jis nėra nuomojamas, laukiame palankaus momento NT rinkoje. Bet laukimo metu skaičuojame buto nusidėvėjimą ir nežinome, ką daryti su šio buto nusidėvėjimo sąnaudomis apskaičiuojant pelno mokestį (leidžiami ar neleidžiami atskaitymai???). Teks kreiptis į VMI (o VMI turbūt bus neįdomios mūsų kalbos apie tai, kad butas yra susijęs su pajamų uždirbimu, nes jis generuos pajamas , kai jį parduosime; sakys, kad būtinas pajamų uždirbimas šiuo momentu, čia ir dabar, o ne menamoje ateityje...).

Sveiki,

Gal kas žinote atsakymą:

UAB nuperka butą, kuris balanse rodomas kaip investicinis turtas. UAB šį butą laiko tuščią, jo nenuomoja, tik laukia palankios situacijos NT rinkoje ir jį ruošiasi perpdarduoti. Finansinėje atskaitomybėje mes rodome šio ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Klausimas: ar buto nusidėvėjimo sąnaudos yra leidžiami atskaitymai pagal PMĮ? Ar galima interpretuoti taip, kad pardavus butą bus uždirbtos pajamos, vadinasi, šis turtas yra susijęs su pajamų uždirbimu ir dėl to patirtas nusidėvėjimo sąnaudas galima priskirti prie leidžiamų atskaitymų? Gal kas gali padėti? Please. PMĮ aš niekur nerandu straipsnių liečiančių investicinį turtą, iš kurio planuojama uždirbti pajamų tik jį perpardavus (nuomos atvejis netinka).

Klausimėlis dėl investicinio projekto.

Pelno mokesčio įstatyme yra toks straipsnis:

"Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė nei 50 procentų už mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negali būti sumažintas daugiau kaip 50 procentų."

Klausimas:

Jei mes 2009 m. įsigijome įrengimą, atitinkantį investiciniam projektui keliamus reiklavimus, apie įgyvendinamą investicinį projektą 2009 m. pranešėme VMI, bet 2009-2013 m. dirbome nuostolingai, o 2014 m.-pelningai, tai 2009 m. pirkto turto verte negalima mažinti 2014 m. uždirbto apmokestinamojo pelno nepaisant to, kad 2009-2013 m. lengvata negalėjome pasinaudoti dėl patiriamų nuostolių? Teisingai? Šiuo atveju galioja numatytas 5 metų terminas? Iš anksto dėkoju už atsakymą.

Labas vakaras,

Gal kas galite pagelbėti.

Mūsų apskaitos politikoje yra įrašytas toks sakinys:

"Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma įmonėje priskiriama veiklos sąnaudoms kiekvieną ataskaitinį laikotarpį ir registruojama sąskaitoje 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos".

Ir mes visada visas materialiojo turto nusidėvėjimo sumas priskirdavome veiklos sąnaudoms. Bet mūsų finansines ataskaitas audituojanti įmonė teigia, kad šis sakinys mūsų apskaitos politikoje prieštarauja verslo apskaitos standartams ir mes finansinėje atskaitomybėje privalome dalį nusidėvėjimo sąnaudų priskirti gaminamos produkcijos pasigaminimo savikainai, o kitą dalį - veiklos sąnaudoms. Bet ar mes tikrai negalime visų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų priskirti tik veiklos sąnaudoms? Gal kas žino atsakymą į šį klausimą.

Labas vakaras,

Gal kas galėtų pagelbėti.

Klausimėlis dėl premijų.

Darbo sutartyje turi būti nurodyta, kokias užduotis atlikus darbuotojas įgyja teisę į nustatyto dydžio premiją. Atlikus darbo sutartyje nustatytas užduotis darbuotojas įgyja teisę reikalauti jam priklausančios premijos.

Klausimas:

Mūsų direktorius nutarė kovoti su "pamokų nelankymu", t.y. jis nori, kad darbuotojai būtų suinteresuoti atėjimu į darbą kiekvieną dieną. Ar galima darbo sutartyje nurodyti premiją, kuri būtų skiriama kiekvieną mėnesį vien tik už tai, kad dirbai visą mėnesį? Pavyzdžiui, jei mėnesyje yra šimtas šešiasdešimt aštuonios darbo valandos, tai premiją gauni už tai, kad atiidirbai visas valandas. Jei imi nedarbingumo pažymėjimą ar šiaip neateini į darbą, tai premijos negauni. Ar teisėta tokia premijos skyrimo tvarka?

Iš anksto dėkoju už atsakymą.

Nereikia. Katilas yra stacionarus taršos šaltinis, o mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas tik tada, jei stacionariam taršos šaltiniui reikia TIPK leidimo. Autoserviso katilui TIPK leidimo tikrai nerikia.

Ačiū už atsakymą. Dar vienas klausimas: ar netinkamas PVM sąskaitos faktūros saugojimas (pvz., saugojame tik popierinį el. paštu gautos PVM sąskaitos faktūros variantą) kaip nors įtakoja teisę į PVM atskaitą?

Turiu klausimėlį. Jei el. paštu iš prekių tiekėjo gautą PVM sąskaitą faktūrą PDF formatu aš atsispausdinu, įregistruoju ir įsegu į segtuvą, tai ar aš tinkamai saugau šią PVM sąskaitą faktūrą? Ar būtina kompiuteryje saugoti šią sąskaitą? Situacija tokia, kad iš mūsų el. pašto buvo ištrinti laiškai su atsiųstomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mes šias sąskaitas tik atspausdinome ir įsegėme į segtuvą. Ar to pakanka?

Ar kas nors bandė gilintis į pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama nuo 2014 m. apriboti nuostolių perkėlimą? Jei kas bandė gilintis, tai klausimas toks:

Įmonė 2011 m., 2012 m., 2013 m. , 2014 m. patyrė nuostolį (iš tos pačios veiklos). 2015 m.įmonė dirbo pelningai. Ar apskaičiuojant 2015 m. pelno mokestį apmokestinamąjį pelną bus galima susimažinti daugiau nei 50 % ta nuostolių dalimi, kuri buvo patirta 2011 m., 2012 m., 2013 m.? Kadangi įstatymo pataisa įsigalios 2014 m., tai ji negali galioti atgaline data, t.y. įmonėms bus leista visu 100 procentų išnaudoti nuostolių rezervą, sukauptą 2011 m., 2012 m., 2013 m. Ar teisingai viską suprantu?

Ar kas nors yra susidūręs su VĮ "Registrų centras" veiksmais, kai įmonė laiku nepateikia audituotų finansinių ataskaitų? VĮ "Registrų centras" savo puslapyje skelbia sąrašus įmonių, kurios nepateikė audituotų finansinių ataskaitų. Sąrašų ilgumas tikrai įspūdingas.Gas ka žinot, dėl kokių priežasčių įmonės neatlieka audito? Gal gaunama bauda yra ženkliai mažesnė už galimas išlaidas, susijusias su audito atlikimu?

Sveiki. Turime klausimėlį. UAB "X" turėjo nemokų skolininką. UAB "X" vadovas - fizinis asmuo UAB "X" akcininkas - nusprendė iš skolininko nupirkti bet kokių prekių perpardavimui (užskaitos dėka likviduotas įsiskolinimas). Prekės buvo padėtos į UAB "X" sandėlį, PVM atskaitytas. Po metų UAB "X" vadovas - fizinis asmuo UAB "X" akcininkas - nusprendė įsigyti šias prekes. Buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, PVM sumokėjome valstybei. Prekės buvo parduotos už savikainą. Ar yra kokių nors niuansų, susijusių su PVM ar pelno mokesčiu, kurie apsunkintų tokį sandorį tarp susijusių asmenų? Mes apskaitoje šį sandorį traktavome kaip eilinį pardavimą. Ar viskas gerai su PVM ir pelno mokesčiu šioj situacijoj?

Gal kas žinos atsakymą į mano klausimą...

Jei įmonė importuoja prekę, supakuotą į plastikinę, kartoninę, medinę pakuotę, ir šią prekę suvartoja savo reikmėms, t.y. neišleidžia jos į vidaus rinką, tai šios prekės pakuotė nėra mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis objektas? Mokesčio mokėti nereikia?

Tame registre turėtų būti pateiktas gamintojų ir importuotojų, aplinką teršiančių pakuotės atliekomis, sąrašas. Aš jį noriu pamatyti, nes knieti sužinoti, ar jame yra keleto mane dominančių įmonių pavadinimai

Internete niekaip nepavyksta rasti gamintojų ir importuotojų registro. Gal kas žino, ar šis registras yra viešas? Ar galite pateikti nuorodą į šį registrą? Ačiū.

Labas vakarėlis,

Mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokamas tada, kai Lietuvos įmonė importuoja prekes ir jas išleidžia į Lietuvos rinką. Klausimas: jei importuota prekė tampa kitos prekės, kuri išleidžiama į Lietuvos riką, sudėtine dalimi , ar reikia mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis? Pavyzdžiui, jei Lietuvos įmonė importuoja dviračių ratus, juos įmontuoja į savo gaminamus dviračius , o į Lietuvos rinką išleidžia dviračius, tai ar reikia mokėti tą mokestį? Ir kuriame teisės akte parašyta, kad reikia mokėti mokestį už importuotą prekę, kuri tampa kitos prekės, išleidžiamos į Lietuvos rinką, sudėtine dalimi? Ačiū už atsakymą.

Labas vakaras

Turiu klausimą dėl užsienio valiutos.

Situacija tokia:

Prekes mes parduodam Lenkijos įmonei, kuri sutinka atsiskaityti tik zlotais. Vienas mūsų įmonės darbuotojas apsilankė Lenkijoje ir lenkų įmonė apmokėjo vieną sąskaitą faktūrą grynaisiais pinigais - zlotais. Darbuotojas mums į Lietuvą parvežė zlotų. Kaip įforminti tokią operaciją? Reikia valiutinės kasos?

Aš dar paskaičiau įstatymą "LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO VALIUTOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMAS", kurio 3 straipsnyje parašyta, kad "Užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais". Bet, kaip suprantu, šis įstatymas apibrėžia tik atsiskaitymus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi mūsų atveju atsiskaitymas įvyko Lenkijos Respublikos teritorijoje, tai viskas teisėta, ar ne? Mes Lenkijoje galime iš pirkėjo priimti grynuosius pinigus-zlotus, vėliau juos parvežti į Lietuvą ir įnešt į savo banko sąskaitą?

Ačiū už atsakymą.

Šį nedarbingumo pažymėjimą 100 procentų apmokės valstybė (nedarbingumo pažymėjimo paėmimo priežastis bus "ligonio slaugymas"). Ir paimti "biuletenį" galėsite nuo lapkričio 2 d. ir tęsti jį galėsite tiek, kiek leis gydytojas.

Ačiū pele pelyte Matau, kad nustvėrei sūrio gabalą, kuris net už tave didesnis Skanaus

Pirmąkart girdžiu, kad kompensacijos negalima mokėti vairuotojams. Juk jų darbas yra susijęs su važinėjimais. Tai turbūt galima ir jiems mokėti kompensacijas. Paprastiems darbuotojams, kurių kelionės laiką (2 val.) įskaitome į darbo laiką, kompensacijos procentą turbūt ir verta taikyti tik toms 2 val., nes jei taikyčiau visoms 8 val., tai VMI labai pyktų (nes kompensacijos neapsimokestina jokiais mokesčiais). Visgi laukiu kitų žmonių nuomonių šiuo klausimu...