Darbo laikas per pietus ir sekmadieniais?

Neprivalu.

Dabar pabūsiu kaltintoju. Ta prasme prokuroru. Siūlu kamuoli atrasi. Tai va. Sakot "Per sandėlininko neapsižiūrėjimą". Ar tai reiškia sandėlininkas yra atsakingas materialiai asmuo? Jei taip, tai kodėl gi "todėl trūkumą nurašau į nuostolius (neleidž.atsk.), o perteklių pajamuoju"? Keista kai vienas asmuo (sandėlininkas) pridirba, o kitas asmuo (įmonė) dengia nuostolius. Kažkas čia negerai su materialine atsakomybe ar ne? Ir antra, kaip gi jums VMI įrodė, kad visa šita situacija sprendžiama būtent taip? Ar tik ne VMI komentaras ir yra tas įrodymas? Įsivaizduokite jus apvogė, jus įteikiat ieškinį vagiui, o vagis vietoj argumentų perskaito VMI komentaro skirsnelį. Taip jau ir pultumėt sutikti?

Susimąsčiau ar perteklius - tai būtinai ekonominės naudos padidėjimas. Čia perteklius buvo pavadintas pradiniu pajamų pripažinimu. Toks mini nacionalizavimo variantas gaunasi. Lietuviškai - nusisavinimas. Reikštų, radęs daugiau nei turi būti - tai gavai naudą. Na žinoma nagai į save riečiasi. Sąžiningam piliečiui pirmoj eilėj turėtų kilti klausimas KIENO. Dabar gi kaip viename "multike" - KIENO RAGAI? MANO! AŠ PAMEČIAU. (nors pats pasirodo esąs zuikis). Taigi nebūtinai perteklius yra jūsų. Gal pirkėjas pamiršo; gal buhalterijoj klaida įsivėlė; gal tiekėjų prekės be dokumentų; ar dar kokių gal... Prokuroras šioj vietoj atliktų tyrimą. O koks senolis jums patartų: "nesidžiauk radęs, neverk pametęs".

Aš pasidariau taip. Atsiskaitymo lapelyje yra darbuotojo rekvizitai ir atlyginimo duomenys ir naudoju patį lapelį kaip atsiskaitymo (mokėjimo) dokumentą. Jame yra grafos darbuotojo, pinigus mokėjusio asmens parašams. Spausdinu kiekvienam darbuotojui atskirai. KIO rašau vieną -bendrai sumai pagal atsiskaitymo lapelius.

[quote=klotilda]

Tiems, kurie nesigaudo patarčiau tokių veiksmų nedaryti. Ir štai kodėl. Įvedant kokią nors operaciją (pirkimas, pardavimas, įplaukos, išlaidos ir kitos) ir ją patvirtinus Rivilė generuoja papildomas suboperacijas. Tai gali būti korespondavimas į DK, sandėlio atsargų FIFO, skolų analitika ar dar kas nors . Dažniausiai taip ir yra.
Šalindami pagrindinę operaciją prieš tai pasinaudoję APRAŠYTA TAX.LT FUNKCIJA (funkcija operacijos požymį "Perkelta" paverčia į "Neperkelta") jūs ištrinate tik pagrindinę operaciją. Tuo tarpu suboperacijos išlieka duomenų bazėje. Ko pasekoje jūsų duombazėje išlieka pašaliniai duomenys. O jų be spec. žinių ar programuotojo pagalbos negalėsite pašalinti. Nepašalinę šių suboperacijų apskaitos duomenys bus iškraipyti (liaudiškai: galai nesueis). Sėkmės eksperimentuose.

P.S. Iš savo patirties pasisakiau. Spec.žinių turiu, todėl tokiais dalykais retkarčias pasinaudoju.

...poilsio dienomis (P) pasaulis ilsisi, nepaisant to, kad atskiri visuomenės nariai serga. Ir kam įdomus tas L, kai sergu per poilsio dienas? Mano L užgožia masinis P. Darbo grafikas tradiciškai signalizuoja visiems - ilsėkitės.
Atėjo diena P. Ir mes ligoti ar ne ją pasitinkame...

Žodžiu, išeina, kad ir kaip besirgtum, o per šventę turi švęsti. Atšventei tą dieną ir toliau prašom sirgti. Kai yra prievolė švęsti liga palauks. Daktarai nemėgsta sergančių per šventes. Ar ne Rolf?
O kaip gi su poilsio dienomis? Mėgstame mes jas. Sergant gi poilsio dienomis ilsėtis nebeišeina - liga nelygu poilsiui. Ligoniui visviena reikia sirgti. Savijauta nepažįsta dienų pavadinimų. Gal ir nesvarbu, kad poilsio diena yra visuotinė. Darbo liaudis dogmatiškai įsitikinę, kad savaitgalis yra poilsiui. Daugumos žodžiais. TArkim mano asmeninė ligos diena visuomenės poilsiautojų akimis būtų tik epizodas, veikiau išimtis. Išimtis, kuri patvirtintų taisyklę: poilsio dienomis pasaulis ilsisi, nepaisant to, kad atskiri visuomenės nariai serga.

12
...

36. Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma. Jei kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis.

Rinktis reikia tokią programinę įrangą, kurios pagalba galima valdyti verslą. Dar jos vadinamos verslo valdymo sistemomis. Dirbti su jomis turi ne vien buhalteris, bet ir vadybininkai, ir pardavėjai, ir kiti specialistai. Išvengtumėte laiko nuostolių fiksuojant ir analizuojant operacijas. Pvz.: ar neteko susidurti su tokia dažna realybe - pardavėjas išrašo ranka sąskaitą, po to ją neša buhalteriui. Buhalteris suveda į programą. Viskas lyg ir gerai, jei ne atsirandantys laiko nuostoliai. Pardavėjas ir buhalteris dubliuoja dalį vienas kito darbo.
Investicijos į informacines technologijas atsiperka gana greitai ir suteikia konkurencinį pranašumą. Tai jūs aiškiai pamatytumėte lygindami dvi besiplečiančias įmones. Viena (kuri naudoja IT) operacijas atliktų tiksliai ir operatyviai, kita - jei ir tiksliai, tai tikrai neoperatyviai. Pasižiūrėkit į didžiųjų prekybos tinklų darbą. Valdyti tokius tinklus ir vykdyti tiek operacijų be progaminės įrangos būtų, manau, neįmanoma be didžiulių administracinių (žmogiškųjų) sąnaudų.

Sutarties įsigaliojimas nesutampa su darbo pradžia todėl, kad darbuotojas įsigaliojus sutarčiai turi atvykti į darbą, bet nebūtinai pradėti dirbti. Jis supažindinamas su vidaus darbo taisyklėmis, pareiginėmis instrukcijomis, išduodami darbo įrankiai, supažindinamas su kolegomis ir t.t. Praktikoj pasiruošimui skiriama viena diena. Aišku pasitaiko, kad priėmimo diena sutampa su darbo diena. Tačiau tada kyla klausimas, kada tam darbui skiriama laiko pasiruošti?

Sveiki,

Gal kas galėtų pagelbėti. Reikia komanditoriaus sutarties pavyzdžio.

Niekada nesakyk visada...
Kad nebūtų taip, kad buhalterinė programa kaprizingai nenorės priimti besidubliuojančio dokumento numerio. Kai kurios įmonės dokumentus numeruoja didėjančia tvarka. Esu matęs pvz. mokėjimo nurodymo Nr. viršijant 10000. Nieko keista, jei galvot, kad įmonė steigiama neribotam laikotarpiui. Tad ir numeriukai tolygiai didėja iki begalybės...
Aišku galima būtų numeruoti ir kas ataskaitinį laikotarpį. Kaip kam patogiau. Mano programa nuosekliai augina skaičiukus. Akių nebado.

[quote:7d5ba13231]...pagal archyvavimo taisykles, tą pirmą jo š.m. kortelę reiktų susegti su kitomis, šiais metais atleistų darbuotojų kortelėmis.[/quote]

Asmens duomenis saugodavau kortelėse. Korteles - asmenų bylose. Dabar nebe. Kortelės informacija - duomenų bazėje. Į bylas toliau segu asmenį liečiančius dokumentus: prašymus, darbo sutartis, nedarbingumo pažymėjimus ir pan.

Užsakovas įsipareigoja sumokėti avansą, kuris išankstiniu vertinimu lygus 50 proc. numatomo (spėjamo) pelno dydžiui, esant 25 proc. rentabilumui.

Pirmuoju atveju kalba eina apie darbų įkainojimą, darbų vertės nustatymą (Оценка работы производится). Ne apie mokėjimus.

Prasmė tokia:

Pagal šalių sudarytą išankstinę sąmatą darbas įvertinamas (įkainojamas) dydžiu, lygiu 40 proc. numatomo pelno.

[quote:71c950ff99]O pas mane antraeilininku dirba gaisrininkas. [/quote]

Ir ką, dažnai degat?

Kalba ne apie prievoles. Nepasirūpinę pirminiame etape aiškia apskaitos politika susidursit su:
1) darbuotojų nesąžiningumu ir padunda vogti,
2) vadovų noru kontroliuoti viską ir visur, nes jiems kiekviename žingsnyje atrodo, kad juos apgaudinėja. Ir visa tai dėl to, kad pradiniame įmonės etape vadybininkai eina savo keliu, o buhalterija - savo,
3) faktu, kad vadovai yra blogi buhalteriai, nes neturi laiko (žinių?) pedantiškai sėdėti su dokumentais,
4) faktu, kad biznis prasideda nuo idėjos ir noro kažką veikti ir baigiasi ties užkaltomis buhalterijos durimis

Negailėkit pinigų kompiuterizuotai apskaitai. Kai jūsų verslas įsibėgės, gerai apgalvota apskaitos politika užtikrins sklandų verslo administravimą.
Sėkmės.

Klausimėlis prokurorui...

[quote:e110930a44]O kompiuterizuotai, tai visuomet pirma registrai-
BŽ, pirkimų, pardavimų moduliai, atsargos ar IT ir t.t. Ir tik iš ten keliauja į sąskaitas:))[/quote]

Kalbėkime apie kompiuterizuotą apskaitą, nes kelio atgal prie rankinio darbo manau nebėra.
Replika į jūsų citatą būtų tokia.
Domiuosi kompiuterinėmis duomenų bazėmis. Ir priėjau tokios išvados, kad minėti žurnalai tėra ataskaitos sugeneruotos (susintetintos) iš nesusintetintų (analitinių) duomenų. Kompiuterizuotoje apskaitoje nenaudinga kaupti susintetintus duomenis (žurnalų pavidalu), kadangi jie suteikia mažiau naudingumo analizei, jie nėra tokie informatyvūs. Programos, jei jos turėtų tik žurnalinę duomenų įvedimo formą, nebūtų paklausios, kadangi jos buhalterio akimis paprasčiausiai būtų primityvios. Kam reikalinga informacija, kuri riboja vidinių ir išorinių naudotojų galimybes?
Jūsų minėti moduliai - tai ne žurnalai. Gal išoriškai ir išlaikant tęstinumą pereinant prie kompiuterizuotos apskaitos programuotojai ir atsižvelgė į buhalterių norus (kaip gi, pabandytų kitaip :) ). Tačiau su rankinio darbo sistema kuo toliau - tuo labiau nepakeliui. Tačiau bet. Dirbant rankiniu būdu be žurnalų mes neapsieiname. Mes - ne kompiuteriai. Mums žmonėms reikia tarpinių stotelių, kad patektume į DK. Mums žurnalai yra kaip tarpinis registras iš kurio duomenys toliau keliauja į DK. Mums reikia (reikėjo) būtent tokio kelio. Tokia buvo (yra) rankinio darbo sistema. Ji miršta. Bet ji nebus pamiršta. Nes čia kelio pradžia. Kelio į kitokį informacijos sisteminimą.

Dabar keletas sakinių apie...
Informacinės technologijos. Taip, žinoma, kompiuteris - ne žmogus. Jis kitoks. Gal kam sako ką tokie pavadinimai kaip "reliacinė duomenų bazė", SQL, XML, ODBC, programavimo kalba, informacijos apsikeitimo protokolas. Turėtume girdėti ir šiek tiek suprasti.
Kompiuterinė programa priima įvedamus duomenis ir susaisto tuos duomenis programinio kodo pagalba tam tikrais ryšiais. Reliaciniais ryšiais. Įveskime analitinius (pirminius) duomenis iš apskaitos dokumento ir drąsiai galiu teigti, kad balansas paruoštas. Kadangi veikia jau minėti reliaciniai ryšiai. Žurnalų nebereikia, nebereikia tarpinių registrų. Tegyvuoja duomenų bazės ir reliaciniai ryšiai? Taip. Tegyvuoja. Tegyvuoja duomenų bazės iš kurių SQL, XML ir pan.dalykų pagalba galime gauti ir perduoti kitiems vartotojams jiems reikalingus duomenis. Sakykite, kam įdomus BŽ ar dar koks nors Ž? Kam tiek makulatūros. Nereikia. Atimkite iš manęs duomenų bazę - ir jūs "nužudysite" buhalterį. Taigis. Mano duomenų bazė - tai saulė, kuri išspinduliuoja šviesą. Ir jeigu mokate naudotis prizmėmis, tai gaukite visą duomenų vaivorykštę. Šviesos spalvų paletė ant jūsų delno. Mėgaukitės jums patinkančiais šviesos spalvų deriniais. Štai ką duoda technologijos Žinių visuomenei. It's cOoL...

Bet grįžkime trumpam žemėn:

[quote:e110930a44]16 straipsnis. Apskaitos registrai
1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.[/quote]

Nežinau kaip jums, bet man tas sakinys jau "kvepia", bet nesakysiu kuom. :)

[quote:8baf04bea3]Į DK (t.y. sąskaitas ) duomenys atkeliauja ne iš kortelių, o iš BŽ ar specialių žurnalų[/quote]

Susimąsčiau beskaitinėdamas. Pagalvojau apie rankų darbo (kaip mokė) ir kompiuterizuotus registrus (kaip yra). Nesu tikras, kad paskutiniu atveju (kaip yra) išlaikoma pirminė tvarka (kaip mokė).

Mane tai ši problema neramina. Deponavimas pagal Kasos darbo organizavimo taisykles ir pagal Civilinį kodeksą - du skirtingi dalykai. Deponavimu mes įvykdome prievolę prieš kreditorių. Jūsų atvejų - prieš darbuotoją. Reiškia kredituoti įsipareigojimo neturėtume. Bet kadangi pagal tas Kasos darbo organizavimo taisykles deponavimo procedūra skiriasi nuo Civilinio kodekso nuostatų, tai sakyčiau, kad prievolė darbuotojui išlieka ir sumų kontavimas būtų teisingas. Įdomu būtų išgirst ir kitas nuomones.

Tax'e Zmogaus neatsirado? Tikrai stebina

Šiaip Excel turi Help'ą (Pagalbą)...

Tools>AutoCorrect...
Nuimame varnelę nuo "Capitalize first letter of sentence".

Įdedu savo darytą registrą. Pastabas reiškit drąsiai ir gausiai...

Įmonės grynųjų pinigų operacijas galima sugrupuoti. Pavyzdžiui:
1. Operacijos įmonės viduje (buveinėje, POS taškuose ir kitose pastoviose ar nuolatinėse vietose)
2. Operacijos už įmonės ribų (kai nėra pastovių atsiskaitymo taškų).

Pirmuoju atveju laikome, kad grynųjų pinigų operacijos vykdomos per įmonės kasas. Yra keletą tvarkų, kurios reglamentuoja šių operacijų vykdymą. Pvz. KASOS DARBO ORGANIZAVIMO IR KASOS OPERACIJŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS (1), KASOS APARATŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS (2), KASOS APARATŲ DIEGIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS (3). Atskaitingų asmenų pinigų operacijos įmonės viduje aiškiai reglamentuotos. Pateikiu ištrauką iš 1 reglamento:
[quote:165cbda0f1]10. Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis antras atiduodamas pinigų mokėtojui.
Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras agzempliorius arba jo kvitas.
Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina įmonės ūkio subjekto vadovas. [/quote]

Na manau klausimų niekam nekyla, kaip reikia elgtis atskaitingam asmeniui, kai jis vykdo pinigines operacijas įmonės viduje. Bet ar tai vienintelis įmanomas operacijų būdas? Panagrinėkime antrąjį atveją.

Antruoju atveju laikytume, kad operacijos su grynaisias atliekamos per atskaitingus asmenis ir už įmonės ribų. Reglamentas - PINIGŲ PRIĖMIMO IR PINIGŲ IŠMOKĖJIMO KVITŲ NAUDOJIMO, IŠRAŠYMO IR APSKAITOS TAISYKLĖS.

Norminiuose aktuose neradau ribojimų atskaitingam asmeniui inkasuoti pinigus per kredito įstaigas. Netgi priešingai. Reglamento "PINIGŲ PRIĖMIMO IR PINIGŲ IŠMOKĖJIMO KVITŲ NAUDOJIMO, IŠRAŠYMO IR APSKAITOS TAISYKLĖS" 18 punkte Įmonės atsakingam asmeniui (pvz. finansininkui) įrašyta pareiga ne rečiau kaip kartą per ketvirtį patikrinti, ar atskaitingas asmuo atsiskaitė už visus panaudotus kvitus ir įnešė į kasą arba sąskaitą banke visus pagal kvitus gautus pinigus. Pajuodinau žodžių junginį, kad visgi finansų ministras Zigmantas Balčytis tokią galimybę numatė. Tačiau reiktų pridėti nuo savęs, kad aiškios atsiskaitymo tvarkos kaip kad reglamentuotos įmonės vidinės kasos operacijos, šiose taisyklėse nėra. Problema išsprendžiam aprašant tokias operacijas įmonės apskaitos politikoje.

[quote:23858c5227]...nulis irgi yra rimtas skaičius[/quote]

Pavyzdžiui, gavai 0 Lt baudos ar algos - iškart surimtėji...
Bet gal tada yra ir nerimtų skaičių?

Kai kas mano, kad yra? Ar ne BUM?
Manau prie tokių skaičių galima kai kuriais atvejais priskirti skaičių 69 arba 96. Pvz. skyria tau tokią baudą (algą?) ir nebežinai kodėl. Arba dar gali ir taip 696. Smagu, ar ne?

Labai sudėtingas reikalas. Sociologinis tyrimas turėtų būti vykdomas stebėjimais bei apklausomis. Stebėti viena, bet kaip apklausti savižudį? Kai jis Anapilyje? Nors pasiskersk...