Nemokamos atostogos

Gal jau yra susiformavusi VDI, Sodros bei teisininkų vieninga nuomonė apie nemokamas atostogas-ar jas galima suteikti tik dėl 184 str. 1 d.išvardintų priežasčių?
Jei įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, ar galima suteikti nemokamas atostogas kitais atvejais, nenumatytais tame 184 str.baigtiniame sąraše, o pvz numačius tokių atostogų galimybę darbo sutartyje?

tax.lt/postt824.html

Būtent niekos sau kad pas kiekvieną iš šių subjektų yra susiformavusi savo nuomonė. Tikrinančio įsititucijos linkę tai traktuoti 184 str. 1 dalį kaip baigtini sąraša ir nesant kolektyvynės sutaties - teigia kad nelieka dispozityvumo sąlygų. Jų poziciją patvirtiną ir VDI atsakymas :
"17. LR Darbo kodekso (toliau- DK) 184 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių nei numatyta DK 184 str. 1 d. suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Ar gali ir kiti teisės aktai nustatyti šias DK įtvirtintas nuostatas? Ką daryti, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir darbuotojų kolektyvas nenori steigti profesinės sąjungos arba perduoti atstovavimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, o kolektyvinę sutartį sudaryti būtina? Kokiu būdu galima įkurti Darbo tarybą įmonėje?

Vadovaujantis DK 19 str. jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams gali atstovauti Darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas, kuris šiuo metu dar nėra priimtas. Kai kuriuos klausimus (pavyzdžiui, nemokamų atostogų suteikimas, visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo atvejai) DK palieka reglamentuoti kolektyvinei sutarčiai. Tuo atveju, jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties ar galiojanti sutartis šių klausimų nereglamentuoja, minėti klausimai negali būti pilnai realizuoti. " - Nors čia labiau išsisukimas negu atsakymas į klausimus.

Turių nemažai teisininkų nuomonių (aš irgi ją palaikau), kad 184 str. 1d. numato ne teisę, o darbdavio prievolė nurodytais atvejais suteikti atostogas (darbdavys tokiom sąlygom pasirinkimo neturi) - tai visais kitai atvejai dispozityvumas paremtas susitarimo pagrindu išlieka. Lauksime teisminio precedento.

Pirmiausiai tai visiškai sutinku, kad nemokamas atostogas darbdavys privalo suteikti 184 str. nurodytais atvejais.
Ar tai yra baigtinis sąrašas?
Manau, kad taip išskyrus kolektyvinėje sutartyje numatytus atvejus dėl šių argumentų:
1. pirmiausiai darbo teisėje tikrai nėra vyraujantis dispozityvumo principas (patys tarpusavyje susitarsim), o atvirkščiai - labiau imperatyvus (galima elgtis tik taip, kaip nurodyta įstatyme).
2. DK rengėjai vis akcentavo, kad geriausia ginti darbuotojų interesus kuriant profsajungas ar darbo tarybas, o ne po vieną darbuotoją atskirai, todėl kai kurias teises (tame tarpe sudaryti kolektyvinę sutartį), suteikė tik kolektyviniams darbuotojų atstovams (pvz. profsajungoms). Jeigu tokių nėra, ši teisė nerealizuojama, nes įstatymo leidėjas mano, kad numatė pakankamai pagrindų kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, o dėl kitų turi kovoti profsąjunga, nes kitaip darbdavys gali piknaudžiauti tokia teise.
3. Tokia nuostata pagrįsta ir neigiama praktika Lietuvos, kai visi žinom, kad žmonės "priverstinai" būdavo išleidžiami nemokamų atostogų, kai darbo nebūdavo. Vienas darbuotojas per silpnas atsilaikyti spaudimui, tačiau profsajunga sudarydama kolektyvinę sutartį, yra daug stipresnė jėga ir gali lengviau apginti visų darbuotojų interesus, t.y. užkirsti "priverstinių" nemokamų atostogų suteikimo atvejus.
4. Šiaip tai darbo teisėje galioja toks esminis principas - galima tartis dėl kitokių darbo sąlygų nei numatyta DK, bet jos negali pabloginti DK numatytų darbo sąlygų. Vadovaujantis šiuo principu, būtų galima sakyti, kad darbuotojui prašant, o darbdaviui sutinkant nemokamas atostogas suteikti ir kitais atvejais, lyg ir jokios sąlygos darbuotojui neblogėja, jeigu jam tų atostogų būtinai reikia ir jų suteikti nėra jokio kito teisinio pagrindo.
5. Bet manau, kad pirmi 3 argumentai mūsų teismams bus svaresni ir nemokamas atostogas bus galima suteikti kitu nei DK numatytu pagrindu tik esant kolektyvinei sutarčiai.

Tai va, rašau kaip asmuo, kuris nepatenka į tą sąrašą. Manau, kad tai mano asmeninių teisių pažeidimas-neturiu teisės esant būtinumui pasinaudoti nemokamomis kad ir 3 dienų atostogomis. Žiūrėkim ne iš darbdavio piktnaudžiavimų pusės, o iš mano, kaip darbuotojo. Ką gi man daryti-"pirkti" nedarbingumo pažymėjimus jei reikalas prispyrė?

Norėčiau nesutikti. Taip sąrašas yra baigtinis (išskyrus KS), užtikrinti darbuotojo teisę(garantiją) ir darbdaviui vykdyti savo prievolę.

[quote:99a7d89a48]1. pirmiausiai darbo teisėje tikrai nėra vyraujantis dispozityvumo principas (patys tarpusavyje susitarsim), o atvirkščiai - labiau imperatyvus (galima elgtis tik taip, kaip nurodyta įstatyme). [/quote]
DK 184 str. 1 d. nemato kaip sakiau darbdavio prievolę ir darbuotojo teisę, šio straipsnio nuostata imperatyvi darbdavio atžvilgių susiklosčius 1 d. nurodytoms aplinkybėms - tai ir nurodo įstatymas.
Taigi DK 184 str. nedraudžia suteikti nemokamu atostogų susitarus. Taigi reikia vadovautis DK 2 str. 1 ir 2 d. – susitarimas vienas iš svarbiausių darbo teisės aspektų.

[quote:99a7d89a48]2. DK rengėjai vis akcentavo, kad geriausia ginti darbuotojų interesus kuriant profsajungas ar darbo tarybas, o ne po vieną darbuotoją atskirai, todėl kai kurias teises (tame tarpe sudaryti kolektyvinę sutartį), suteikė tik kolektyviniams darbuotojų atstovams (pvz. profsajungoms). Jeigu tokių nėra, ši teisė nerealizuojama, nes įstatymo leidėjas mano, kad numatė pakankamai pagrindų kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, o dėl kitų turi kovoti profsąjunga, nes kitaip darbdavys gali piknaudžiauti tokia teise. [/quote]
Dar karta pakartosiu DK darbdaviui nenustato TEISĖS savavališkai ir vienašališkai suteikti nemokamas atostogas – ir nuo to Darbuotojas yra apsaugotas, apsaugotas susitarimu. Taip profsąjungos ir tarybos yra papildoma garantija kovojant už darbuotojo darbo sąlygas, bet pirmos negali būti daugelyje įmonių sudarytos dėl objektyvių priežasčių, o antros dėl to kad tam neparuošta teisinė bazė (be to šio atvejų taryba NEPADĖS). Taigi vienintelė išeitis KS – kuri gali būti sudaryta esant profesiniai sąjungai, kuri gali būti įsteigta jei yra min. 30 narių – kiek įmonių jūs galite išvardinti kurie bent jau tiek darbuotojų turi ?

[quote:99a7d89a48]3. Tokia nuostata pagrįsta ir neigiama praktika Lietuvos, kai visi žinom, kad žmonės "priverstinai" būdavo išleidžiami nemokamų atostogų, kai darbo nebūdavo. Vienas darbuotojas per silpnas atsilaikyti spaudimui, tačiau profsajunga sudarydama kolektyvinę sutartį, yra daug stipresnė jėga ir gali lengviau apginti visų darbuotojų interesus, t.y. užkirsti "priverstinių" nemokamų atostogų suteikimo atvejus. [/quote]
Jūsų akcentuojamas priverstinumas nėra akcentuojamas DK 184 str. , kodėl gi jūsų manymų paliktas 125, 127 str. ? Mes turime nemažai piktnaudžiavimo faktų, kai darbuotojas priverčiamas “priverstinai” rašyti atleidimo prašymą – tai tikrai didesnė blogybė nei nemokamos atostogos. Ir vėl gi apeliuoju į tai kad daugumoje įmonių fiziškai negali būti sutaryta KS ir profesinė sąjunga.

[quote:99a7d89a48]4. Šiaip tai darbo teisėje galioja toks esminis principas - galima tartis dėl kitokių darbo sąlygų nei numatyta DK, bet jos negali pabloginti DK numatytų darbo sąlygų. Vadovaujantis šiuo principu, būtų galima sakyti, kad darbuotojui prašant, o darbdaviui sutinkant nemokamas atostogas suteikti ir kitais atvejais, lyg ir jokios sąlygos darbuotojui neblogėja, jeigu jam tų atostogų būtinai reikia ir jų suteikti nėra jokio kito teisinio pagrindo. [/quote] Taigi nematau prieštaravimo prašome – tikrai taip toks turi būti susitarimas. Kaip pavyzdį galima pateikti DK 10 str. 1 d. Ir 185 str. 1 d. kur yra pilnas teisinis pagrindas, papildomai numatyti susitarimu kitas sąlygas. Nuoseklia analizuojant 184 str. ir 1 ir 2 d. “Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos.” 2 d. tiesiogiai susijusi su 1 d. todėl vėlgi kalbama apie Darbdavio prievolę. (Tik nereikia aiškinti kaip VDI kad mes nesuprantame žodžiū "gali būti" ) Tai neeliminuoja darbuotojo prašymo – prievarta gali pasireikšti be kurioje DS dalyje, todėl jei taip įstatymo rengėjai organizavo nemokamų atostogų prevencija – tai mažiausiai juokinga. Tai niekada nebuvo įstatymo reguliavimo dalis ir niekada nebus – kai Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio subręs tai susitvarkys savaime. Darbuotojas turi kovoti už savo teises – kitaip įstatymas jo neapsaugos – kaip tai be būtų teisinių požiūriu banalu.

[quote:99a7d89a48]5. Bet manau, kad pirmi 3 argumentai mūsų teismams bus svaresni ir nemokamas atostogas bus galima suteikti kitu nei DK numatytu pagrindu tik esant kolektyvinei sutarčiai.[/quote]
Žr. 2 ir 3 atsakymą.

Dėl kai kurių teiginių:
1. jei nėra profsajungos, tai negalima sudaryti kolektyvinės sutarties ir jose numatyti nemokamų atostogų papildomų atvejų. Taryba NEPADĖS. Nu kad ne visai taip, jei nėra profsajunogs taryba bus šalis atstovaujanti darbuotojų kolektyvą pasirašant kolekytvinę sutartį (DK 60 str. 4 d.). Tai kad nėra įstatimynės bazės, tai čia ką naujovė kažkokia Lietuvoje!!!? Manau pukiai rasime n- pavyzdžių, kai įgyvendinimui reikalingi aktai buvo vėluojami priimti pusę ir daugiua metų, ne išimtis ir DK. Aš sutinku, kad tai didžiausia nesąmonė, bet čia Lietuva, pirma priima, paskui darai, paskui išeina poįstatyminis aktas arba tau paaiškina, kad blogai darei - visiems puikiai žinoma schema
2. Dėl pirmos citatos tai toks principas ir yra DK, o aš tikrai pačioje pradžioje sutikau su tuo, kad 184 str. 1 d, numatytais atvejais darbdavys privalo suteikti nemokamas atsotogas. Toliau ginčas dėl kitų pagrindų tik kyla, o dar konkrečiau ar gali šiaip be kolektyvinės sutarties susitarti darbuotojas ir darbdavys dėl nemokamų atostogų kitais pagrindais.
3. Situacija, profsajunga arba taryba pasirašo kolektyvinę sutartį ir numato 5 naujus pagrindus nemokamų atostogų. Bet juk dardavys ir darbuotojas bet kada bet kokiu atveju gali susitarti dėl nemokamų atostogų - tai jam ta kolektyvinė sutartis nereikalinga. O pagaliau darbdavys vienam duoda kitam ne tuo pačiu pagrindu ir pan.
6. Nežiūrint į savo išsakytą nuomonę, aš netgi sutinku su tuo kad galima susitarti ir kitais pagrindais ir be kolektyvinės sutarties, bet papraščiausiai manau, kad dar kurį laiką reikės palaukti, kol paaiškins šią situaciją Aukščiausias Teismas ir sufomuos precedentą - kurio baigtis tikrai nėra labai jau aiški į kurią nors pusę.
Su pagarba,

Ar kas nors taikote nemokamas atostogas nei numatyta DK? Ir jei ne paslaptis kaip įvardinti ?

Padiskutuojam :)

Tarkim darbdavys išleidžia darbuotoją nemokamų atostogų darbuotojo prašymu (darbuotojas tam turi asmeninių priežasčių). Įmonė maža, KS nėra, vadinasi darbdavys pažeidžia DK. Kas jam gresia? baudos? Kokios? Darbuotojas nebus laikomas išėjęs nemokamų atostogų? Ar kas dar?

Likdamas prie savo nuomonės, galiu atsakyti kas jam gali sugalvoti (visais atvejai apskusčiau bet kuri bandymą nubausti)taikyti:
1. Pagal 172 str - gali darbdaviui skirti baudą iki 1000 LT
2. Sodra už neteisėtai suteiktas dienas puola skaičiuoti DU ir nuo jo priskaičuoja papildomas įmokas + baudos ir delspinigiai.
3. VMI kolkas žvelgia į tai protingiau ir nepuola nuo tos pačios bazės skaičiuoti GPM.

2 ir 3 p. yra visiška nesąmonė, todėl kad pažeidžia viena iš pagrindinių DK principų DU mokamas už atliktą darbą (vienintelė išimtis - PRASTOVA)
Gąsdinti galima daug - svarbu suprasti, kad toks traktavimas netinkamas ir gintis patikrinimo metu, vėliau jei reikės teisme.

Jeigu pats darbuotojas prašo suteikti nemokamas atostogas, tai laisvai gali jam suteikti. DK 184 str.I daly pateiktas sąrašas atvejų, kada atostogos turi būti suteikiamos. Tai atvejai, kai darbuotojo prašymas suteikti nemokamų atostogų administracijai yra privalomas. O be to, tai darbdavio ir darbuotojo teisė tartis dėl atostogų, kad ir neapmokamų.