2003-11-25 12:47
Modestas
Sudarius su darbuotoju darbo sutartį ir susitarus dėl darbo pradžios įmonėje, pradedama darbuotojo praktiškai dirbto laiko apskaita. Darbo laiko apskaita padeda teisingai, pagal galiojančius įstatymus, apskaičiuoti mokėtiną darbo užmokestį, įvertinant darbą kenksmingomis sąlygomis, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, ir atlikti išdirbto laiko kontrolę, įvertinant darbuotojo neatvykimus į darbą ir kt.
Dvi žiniaraščių formos
LR statistikos departamento direktoriaus 1997 m. gruodžio 22 d. įsakymu ???Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo” nustatytos bendrojo pobūdžio darbo laiko apskaitos žiniaraščio formos (I ir II), sutartiniai žymėjimai bei šių formų pildymo bendroji tvarka.
Atsižvelgiant į darbo sąlygas pasirenkama darbo laiko apskaitos žiniaraščio forma.
Pirmojoje žiniaraščio formoje kiekvienam darbuotojui skiriamos trys eilutės:
- pirmojoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas, išskiriant naktį dirbtą laiką; pvz., 11/3, kur 11 – faktiškai dirbtos valandos, iš jų 3 – naktį dirbtos valandos;
- antrojoje eilutėje nurodomas kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis dirbtas laikas; pvz., 3/2, kur 3 - kenksmingomis sąlygomis dirbtos valandos, 2 - labai kenksmingomis sąlygomis dirbtas laikas. Rekomenduojama labai kenksmingomis sąlygomis dirbtą laiką žymėti raudonai ar kita spalva nei užpildytas visas žiniaraštis.
- trečiojoje žiniaraščio eilutėje nurodomas pavojingomis sąlygomis dirbtas laikas.
Antrosios formos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriama viena eilutė. Joje žymimas dirbtas laikas ir neatvykimai į darbą, nurodomas faktiškai dirbto laiko balansas per mėnesį.
Žiniaraščių pildymas
Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomos visų darbuotojų pavardės, nurodoma jų profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija, nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvieną dieną žymimas kiekvieno darbuotojo faktiškai dirbtas laikas valandomis, o neatvykimas į darbą - sutartiniais žymėjimais.
Faktiškai dirbtą laiką sudaro normalus darbo laikas ir viršvalandžiai.
Faktiškai dirbtas laikas skirstomas į tokias grupes:
- dirbtų valandų skaičius iš viso;
- naktį dirbtų valandų skaičius;
- dirbtų viršvalandžių skaičius;
- kenksmingomis sąlygomis dirbtų valandų skaičius;
- labai kenksmingomis sąlygomis dirbtų valandų skaičius;
- pavojingomis sąlygomis dirbtų valandų skaičius;
- poilsio dienomis dirbtų valandų skaičius;
- švenčių dienomis dirbtų valandų skaičius.
Neatvykimai į darbą skirstomi į tris kategorijas:
- nedirbtas, bet teisės aktų nustatyta tvarka iš darbdavio lėšų apmokėtas darbo laikas;
- nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka iš kitų lėšų, pvz., sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžetų, apmokėtas darbo laikas;
- nedirbtas ir neapmokėtas darbo laikas, pvz., prastovos dėl darbuotojo kaltės, nušalinimai nuo darbo ir pan.
Žymėjimai apie neatvykimą į darbą atliekami pagal Statistikos departamento patvirtintus sutartinius žymėjimus. Galimi ir papildomi sutartiniai žymėjimai, jei išaiškėja specifinių ar atsiranda naujų reiškinių, nenumatytų aukščiau minėtame įsakyme, pvz., neatvykimai dėl meteorologinių sąlygų, dėl darbuotojų aplaidumo ir kt.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pabaigoje pateikiama neatvykimų į darbą suvestinė. Joje nurodomas dienų ir valandų skaičius pagal kiekvieną neatvykimo į darbą priežastį (sutartinį žymėjimą).
Suminė darbo laiko apskaita
Jeigu technologinės darbo sąlygos reikalauja nepertraukiamo gamybos ciklo, nėra galimybės suteikti poilsio dienas įprastine tvarka (šeštadienį ir sekmadienį), negalima laikytis nustatytos darbo dienos trukmės, galima suminė darbo laiko apskaita.
Suminė darbo laiko apskaita – darbuotojų, kuriems iš anksto planuoti (nustatyti) darbo laiko ir poilsio laiko trukmę dėl jų darbo pobūdžio neįmanoma, dirbto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio apskaita per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja LR darbo kodekso 149 straipsnis ir LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587.
Esant suminei darbo laiko apskaitai negali būti dirbama vidutiniškai daugiau nei keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Žemės ūkio darbuotojai, dirbantys augalininkystės, žemės ūkio technikos ir automobilių transporto remonto darbus, sandėliuose darbymečiu (per sėją, prižiūrint pasėlius, ruošiant pašarus, nuimant derlių, ariant pūdymus ir dirbant kitus darbus) gali dirbti ilgiau kaip 8 valandas per dieną, bet ne daugiau kaip 12 valandų (kartu su papildomomis ir specialiosiomis pertraukomis, įskaitomomis į darbo laiką). Šioje veikloje gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis – iki vienerių metų. Šiems darbuotojams darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti nustatyto metinio darbo valandų skaičiaus.
Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas nustatytas darbo valandų skaičius, pasirinktinai sutrumpinama darbo diena, suteikiama poilsio diena (dienos) arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Ar užteks?Dar nutarimą pasiskaityk.