Suminė darbo laiko apskaita

Laba diena, turiu tokia situacijs. Apskaitynis laikotarpis 3 men.
darbuotoja dirbo:
1 men. visa
2 men. visa
3 men. visa sirgo
Per atsk.laikotarpi susadare virsvalandziai 30 val. kurie buvo sumoketi darbuotojui uz kovo men. 30*10 eur*0,5=150 eur
4 men visa sirgo
5 men 8 darbo val. (80 eur atl.)
Birzelio men. darbuotoja nori iseiti is darbo. Kaip apskaiciuoti VDU?[quote][/quote]

dabar rugpjūtis, o nori išeiti nuo birželio mėn? Imate vidurkį iš 3-jų paskutinių mėn. Šiuo atveju: 05,04,03.

Laikotarpi parasiau kaip pavyzdi. Per 3 paskutinius men dirbta 8 val. sumoketa 80 eur, bet dar kovo men. buvo suminiai virsvalandziai 150 eur, o valandu nebuvo.
(150+80)/1=230 eur dienos vidurkis. Nępanaudota 4 savaites atostogu, tai suma tada apie 4600 eur. Atlyginimas vidutiniskai buvo 1700 per men. Tai noriu paklaust, gal tokiu atveju kitaip reikia skaiciuoti? Skirtumas tikrai didelis

Situacija tokia. Darbuotojui taikoma 1mėn. suminė darbo laiko apskaita. Nustatytas valandinis darbo užmokestis 7,50Eur. Pasibaigus mėn. jei yra neišdirbta valandų mokama 50proc. valandinio įkainio. PVZ. neišdirbta 30val.*3,75Eur.
O kaip jei išleisime į prastovą kokioms 2 savaitėms tokį darbuotoją, kaip jam turime skaičiuoti DU? Galima irgi 3,75Eur skaičiuoti ar reikia skaičiuoti pagal MVA?

Sveiki, reikia konsultacijos dėl suminės apskaitos visiškai žaliam, tikiuosi rasiu čia. Įmonėje įvesta suminė apskaita, darbuotojai turi nustatytą atlyginimą per mėn. (pvz. 3000 Eur). Pagal tai kaip ankščiau buvo įprasta darbo laiko apskaita, visi ir toliau dirba nuo 8 val. iki 17 val. (8 val.), suminė naudojama esant būtinybei atlikti tam tikrus darbus, tada keičiasi grafikas ir darbo dienos pradžia/pabaiga. Po šių darbų vėl grįžtama į įprastą grafiką, o už dirbtas ilgesnes valandas suteikiamas poilsio laikas, pvz. pirmadienį dirbo ne 8 val., o 12 val., tai antradienį darbo diena sutrumpinama 4 valandomis. Taip neviršijant 5 d.d. savaitės valandų normos. Aš susiduriu su neaiškumu, kai darbuotojas savo sukauptas valandas panaudoja ir pasiima 1 laisvą darbo dieną. Dirbo pirm-ketvt. atidirbo 40 val., o penktadienis laisvas. Mėnesio valandos atitinta, bet pasikeičia d.d. skaičius. Jeigu tas darbuotojas per šį mėnesį dar pasiima mamadienį. Pvz. Sausio mėn. 5 D.d. savaitės skaičius 22 d.d., darbuotojas susitrumpino mėn. Ir iš 22 d.d. gaunasi 21 d.d.. kt. neatvykimo. Kadangi pasiima mamadienį, įprastai skaičiuojama 3000/22*21=2863.64 Eur, o darbuotojas susitrumpino sausio mėn. 21 d.d., tai 3000/21*20=2857.14 Eur. Ar gaunasi, kad darbuotojas gauna mažesnį DU, nes susitrumpina darbo savaitę ar čia visai ne toks skaičiavimas turi būti?

Sveiki, rašau su klausimu ar darbdavys iš viso turi tokią galimybę privalomai nurodyti išsilyginti sukauptus viršvalandžius darbo laiko apskaitoje. Šiuo metu galiojo žodinis susitarimas, kad 6-7 viršvalandžių valandas išsilyginme mėnesio ketvirčio eigoje. Šiuo metu gavome žinią, kad šventinę dieną, kuri apmokama 2x, ir 8 valandas viršvalandžių, kurie būtų apmokami 1.5 k. mes privalome išlyginti, kitu atveju vadovas pats savarankiškai gali mums paskirti laisvą dieną, kad mes išsilygintume juos. Hr sistemoje nebeliko galimybės pasirinkti nei vienos iš darbo kodekse esančių galimybių pasirinkiti kompensaciją. Papildoma informacija darbo grafiką mėnesio pradžioje dėliojame patys, vadovas tuomet patvirtina, atlyginimas yra mėnesinis, grafike numatytos valandos kiek reikia išdirbti. Kolektyvinėje sutartyje nieko nenurodyta, darbo sutartyje taip pat nieko neminimima apie viršvalandžius. Hr puslapyje pateikta info.