Labai dėkoju, Wirgina, už paprotinimą. Akciniko sprendimas bus. Apyvartinių lėšų kaip tik ir nėra, o turto atsiras. Dabar iškilo klausimas: ar nėra ribojama suma, kurią galima įnešti į įmonės kasą per vieną dieną ar per mėnesį? 38000 nemaža suma. Ir ar buhalteris paskui turi deklaruoti tokią sumą VMI? Ar akcininkas privalės deklaruoti šį įnešimą metinėje deklaracijoje?Kiek žmonių turi pasirašyti skolod dengimo turtu protokolą?

Sveiki, gerbiamieji kolegos. Gal galėtumėte partarti: UAB skolinga vieninteliam akcininkui 45000lt. Įmonės grynasis nuostolis 38000lt. Skola atsirado, kai veiklos pradžioje trūkstant apyvartinių lėšų, su tiekėjais buvo atsiskaitoma asmeniniais pinigais. Įmonės įstatuose numatyta, kad akcininkai gali skolinti savo UAB-ui. Paskolos sutartyje suderėta beprocentinė paskola. Kasoje pinigų nėra. Klausimas: ar galėtų akcininkas įnešti į įmonės kasą 38000lt. nuostolio dengimui, o paskui iš kasos įmonė grąžintų akcininkui skolą? 1) D 272 38000 K 372 38000
2) D4422 38000 K272 38000
Ir ar tai įforminti reikia dar kokių nors papildomų dokumentų. Būčiau labai dėkinga. Ir kaip paskui panaikinti sąskaitoje 4422 (įmonės skola akcininkui) likusius 7000 lt.

Taip, tai ne pajamos, tai nerealizacinės įplaukos. Pinigus pajamuojam į imonės kasą, kadangi jie, kaipo tokie yra, bet tai nėra mūsų pinigėliai, nes buteliai yra alaus tiekėjų turtas, vadinasi ir pinigėliai už butelius yra jų. Mes, pardavėjai, tik tvarkom tuos buteliukus ir už tai gaunam po 3 cnt. už buteliuką. Aš išskaičiau VMI atsakyme "Norfos mažmenai", kad užbalansinėse sąskaitose reikia apsakityti užstatinio turto judėjimą - suprask - kiekį. Taip ir darau. O gauti, parduoti, supirkti ir grąžinti užstatai pas mane irgi vaikšto antros klasės debete ir kredite.

Mano pardavėjos, kažkaip, dar nepasišiukšlino, sumuša tarą tvarkingai į atskirą sekciją. Kai pildau įmonės pajamų orderį, tai rašau vieną sumą - realizacija, o tarą - nerealizacinės įplaukos. Aš net žurnalą susiveda, kiek butelių supirko ir kiek pardavė. O kai aš rašiau inventorizacijos aktą, tai butelius ir dėžes rodžiau atskirai, kadangi jie pas mane užbalansinėje s-toje. Atsiskaitant su tiekėjais - buteliams darome tarpusavio užskaitą, kaip ir butelių surinkimo paslaugai ( tie trys cnt. nuo butelio), o dėžes skaičiuojame griežtai ir grąžiname pagal esamą skolą. Pastebėjau, kad ir alaus tiekėjai: butelių sumą rašo, o dėžių ne.

Ar teisingai supratau: Suskaičiuoju, kiek per metus sunaudojau plėvelėe, vienkartinių indų, pildau formą FR0524 trimis egz. O kokį indeksą turėčiau naudoti formulėje? Ačiū

Dėkoju, Egre, viską radau.

Labai atsiprašau, bet ir aš norėčiau įsiterpti su savo klausymėliu: jei mes vienkartinius indus perkame Lietuvoje ir iš tų indų savo bariuke maitiname žmones arba vyniojame į plėvelę kebabus - jau tampame pakuotojais?

Dėkoju Egre nors už dėmesį. Gal tuomet galėtumėt pasufleruoti kada ir kur buvo aptarinėjama tema "Pakuotės mokestis". Aš neradau. Ačiu.

Sveiki. Gal kas nors galėtų informuoti: jei mūsų bariukas maitina žmones iš vienkartinių indų - ar mums reikia mokėti pakuotės mokestį? Jei taip, tai kaip tą mokestį apskaičiuoti? Kažkurioje lentelėje mačiau, kad baze apskaičiavimui imamas pakuotės svoris arba talpa, tai kaip tą vienkartinę lėkštelę pasverti ? Ačiū.

Sveikos mergičkos. Visiškai pritariu Samajanai, tik dar galėčiau pridurti, kad kai gausit tarą - jos judėjimą fiksuok užbalansinėje sąskaitoje, kad žinotum kam ko ir kiek grąžinti