Apskritai neprivalomas. Tačiau jeigu Jūsų organizacijos taisyklėse jis nurodytas, tai Jums tikriausiai yra privalomas.

Turite perskaityti savo įstaigos taisykles dėl pirkimų taikant IKP vykdymo. Atsakymas slypi ten.

Jūsų įstaigos taisyklėse turi būti atsakymas į šį klausimą. Įstatyme to nėra, o Jūsų taisyklių niekas nematė

Siūlau pasiskaityti
www.vpt.lt/index.php?lan=LT&pid=108918450...
Ten yra patvirtintos pavyzdinės taisyklės

Jeigu UAB savaime nėra perkančioji organizacija, tai sprendimas, kaip pirkti įrangą priklauso nuo paramos skyrimo sutarties (jeigu tokia yra). Ten turėtų būti nurodyta.

Jums šiuo atveju gali būti naudingas VPĮ 86 str. 13 d. 5 p. "atskiroms pirkimo dalims, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jei tų dalių bendra vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės perkant panašias prekes ar paslaugas ir 1,5 procento – perkant darbus."
Kitais žodžiais, nors metinė pirkimo vertė verčia rinktis konkursą, tačiau dalį tos rūšies prekių vis viena galima pirkti taikant IKP. Svarbu, kad taip perkamų prekių vertė nebūtų didesnė nei 10 proc. visos pirkimo vertės

Beja. Yra pakeitimas. Toms prekėms, kurios skirtingos iš esmės, nors jų kodų pirmieji skaitmenys sutampa, vertes galima skaičiuoti pagal 5 pirmus skaitmenis. Pvz. gyvos gėlės ir šviežios daržovės.

Ne. Pirkimo vertę sudarys visų tų paminėtų sutarčių suminė vertė, todėl sudaryti šias tris sutartis taikant IKP negalima. Turi būti skelbiamas konkursas.

Ne, tokiu atveju pirkti taikydami įprastą komercinę praktiką negalite. Tačiau ar taip jau dažnai būna, kad viršijate 75 tūkst. Lt, jeigu patogumui sudedate kelių rūšių prekes į vieną sutartį?

Manote teisingai, tačiau vertės skaičiuojamos sau, o sutartys sudarinėjamos sau. Neikas nedraudžia sudaryti vieną sutartį dėl kelių BVPŽ grupių prekių. Svarbu, kad tik būtų patogu pirkti.

Tai ir yra apklausa Negi galvojate, kad apklausa kažkas ypatingo? Tik čia apkausiamas vienas pardavėjas. Kada galima apklausti vieną, kada reikia apklausti daugiau, ar apklausti raštu ar žodžiu, turi būti parašyta Jūsų įstaigos taisyklėse. Ar turite jas?

Betgi neįmanoma be apklausos nusipirkti. Jeigu nepaklausi, tai kaip sužinosi, kiek mokėti ir kaip sužinos pardavėjas, kad tu nori pirkti?

Reikai padirbėti su visa aibe pirkimų. Juos susigrupuoti. Pastovūs ir kurių kaina smarkiai nesikeičia, pvz. popierius, perkami sudarius ilgalaikes sutartis. Prekės, kurių nežinai ar reikės, perkamos kai tik jų prireikia padarius atskirą tam skirtą apklausą. Jeigu kas dar neaišku, klauskite

www.vpt.lt/index.php?lan=LT&pid=108918450...

www.vpt.lt/index.php?lan=LT&pid=108918450...

Tokius klausimus uždavinėkite ne forume, bet KLAUSKITE PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS. Kartais prisigalvoja visokių čiūdų, kurių normaliai sąlygose neaprašo

Pirmiausiai VšĮ turi išsiaiškinti, ar ji yra perkančioji orgnizacija. Tai jau atskiras klausimas. Jeigu ji yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 4 str., tai tuomet nesvarbu, kaip gautos lėšos, t.y. ar už mokamus kursus, ar už projektus, tokia VšĮ visus savo pirkimus, net ir stalo, turi atlikti vadovaudamasi VPĮ. Jeigu pasirodys, kad VšĮ nėra perkančioji organizacija, tai už mokamus kursus gautas lėšas leidžia taip, kaip užsimano, na o projektų lėšas leidžia taip, kaip numatatyta paramos/finansavimo sutartyse. Jeigu ten nieko nėra tuo klausimu, tai leidžia vėl gi taip, kaip užsimano.

Jeigu jau rašysite, tai gal galite ir kokį Apskaitos institutą paklausti? Finminas ir VPT atstovaus biurokratinę poziciją, o institutas gal kitaip pasižiūrės.

Įdomu būtų sužinoti, gal apskaitos standartai ką nors šia tema sako

Nematau jokio prieštaravimo. Finansininkas būdamas komisijoje betarpiškai gali susipažinti su visais dokumentais ir sprendimais. Jam nereikės nieko reikalauti.

Įdomu. Gal pamenate, kokie tokio pasakymo teisiniai argumentai

Gali. Jis tik turi būti direktoriaus tam įgaliotas ir paskirtas. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnis visas ir 2 jo dalis konkrečiai.

Atsakyti čia būtų sudėtinga. Tai tas pats, kas paaiškinti, kaip pastatyti namą. Trumpai. Draugas turi perskaityti Viešųjų pirkimų įstatymą. Būtinai. Tada pasirinkti pirkimo būdą. Jeigu bus galima tą automobilį pirkti taikant įprastą komercinę praktiką, tai ima įstaigos vadovo patvirtintas tokių pirkimų taisykles ir ten viskas turi būti parašyta. Jeigu reikia skelbti konkursą, tai parengia jo sąlygas. Tada iš Viešųjų pirkimų tarnybos svetainės pasiima skelbimo formą ir ją užpildo. Užpildžius nusiunčia tai pačiai tarnybai, kuri pasirūpina paskelbimu ten kur reikia. Tuomet laukia pasiūlymų, juos nagrinėja, vertina ir išrenka laimėtoją. Apie rezultatus praneša dalyviams. Laukia dešimt dienų ir gali sudaryti sutartį dėl automobilio įsigijimo. Pateikia pirkimo procedūrų ataskaitą VPT. Viskas turi užtrukti (be ataskaitos) 30-40 dienų priklausomai nuo draugo miklumo. Gali užsitęsti labai daug, jeigu pasipils skundai arba kils kitokių problemų.
Kilus klausimų gali skambinti į Viešųjų pirkimų tarnybą.

Tai būna laaaaaaabai neretai. Ir tai daro daug firmų. Ypač, jeigu perkami ne standartiniai gamintojo puslapyje nurodyti kompiuteriai ir jeigu partijos didelės. Pardavėjas mėgsta "pagerinti" prekę. Kartais tai daroma korupcijos būdu, kartais tiesiog įžuliai kišama, o išsiaiškinus, atsiprašoma ir apkaltinami technikai.

Jeigu konkursas jau paskelbtas, tai dar klausimas, ar jums iš tiesų reikia samdyti kompiuterių specialistą pasiūlymų vertinimui. 99 proc. kompiuterių pirkimo Lietuvoje sąlygų turi labai detalias specifikacijas, o vertinama pagal mažiausią kainą. Tad belieka vienu pirštu braukti per pasiūlymą, o kitu - per sąlygas ir sutikrinti, kad pasiūlyti kompiuteriai atitinka reikalavimus. Pabaigoje sulyginti kainas ir nustatyti, kas laimėjo.

Neužmirškite, kad to specialisto paslaugoms pirkti turite taip pat atlikti viešuosius pirkimus. Galite jų išvengti, jeigu su specialistu sudarysite darbo sutartį.

Daug ir nereikia. Užtenka vienos, kad pradėtų kelti galvos skausmą.

tebegalioja ir visos ankstesnės Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, tačiau jomis reikia vadovautis tik tuomet, kai pirkimai buvo pradėti prieš įsigaliojant eilinei naujai redakcijai. Šiandien ankstesnės redakcijos labiausiai reikalingos sprendžiant klausimus dėl sutarčių galiojimo.

Taip. Esate teisi. Ne taip supratau frazę "Bet pirkimo vertes TIK rekomenduojama skaiciuoti vadovaujantis BVPž kodais"

Ne, verčių skaičiavimo metodika yra privalomas teisės aktas. Po paskutinio pakeitimo dėl prekių jame nustatyta, kad:

10. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
10.1. Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar/ir vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.
10.2. Pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių, ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

11. To paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekių grupei priklauso skirtingo naudojimo prekės, perkančioji organizacija tos pačios rūšies prekėmis gali laikyti prekes pagal jų naudojimo sritį, nustatomą atsižvelgiant į ne daugiau kaip pirmus penkis BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis (pavyzdžiui, tai pačiai prekių grupei „Žemės ūkio augalai, prekinės daržininkystės ir sodininkystės produktai“ (BVPŽ kodas – 01100000-8) priklauso ir daržovės (BVPŽ kodas - 01121000-1), ir skintos gėlės (BVPŽ kodas - 01122200-0). Šios prekės yra skirtingo naudojimo, todėl pirkimo vertė daržovėms ir skintoms gėlėms gali būti skaičiuojama atskirai.).

Paskutinė mada tikrinant pasižiūrėti, ar prieš pirkimo pradžią, net ir vykdomo taikant ĮKP, buvo apskaičiuota pirkimo vertė.

Ką turite galvoje su šiais prekių ir paslaugų pavyzdžiais?