Sandėly prekių yra už milijonus, dešimtis tūkstančių nurašome kaip demo- kaip reklamai, prezentacijoms panaudotus įrankius.

O kaip atvaizduoti tas sąskaitas apskaitoje?

Sveiki,

Klausimukas- ką daryti, jei sąskaitos buvo išrašytos rankiniu būdu ir neįvestos į buh. programą, aišku niekas neapskaityta ir mokesčiai nesumokėti, prekės per inventorizaciją paprasčiausiai nurašytos. Klientai sąskaitas turi, jas apmokėjo. Veiksmas vyksta 2006-2007metais. O ką man daryti dabar:
1) Palikti kabėti neaiškią permoką?
2) Fiksuoti apskaitoje pardavimą dabar, bet nebėra tų prekių.
3) Fiksuoti pardavimą dabar rodant tik kažkokias parduodamas paslaugas.

...bet visos išeitys kažkokios nenormalios...Sumos dešimtimis tūkstančių...

Gal galite patarti? Ačiū.

Noreciau paneigti, maladec, teigini, kad EDI nenaudoja. Lietuvoje tai tikiu, kad nenaudojama, taciau "Vakaru europoje" naudojama labai placiai ir mirti tikrai nezada. Taciau paminesiu toki fakta, EDI (Electronic Data Exchange) sudaro labai daug formatu EDIFACT(naudojama europoje), X12 (naudojama JAV), HL7 (medicinoje), TRADACOM (uk), VDA, ODETTE (automobiliu pramone, vokietijoje). Kaip minejau europoje paplites EDIFACT ji pardejo naudoti nuo 1989 metu, taciau realiai isitvirtino 1996 metu versija. Tuomet zinutes buvu siunciamos naudojant X.400 (telebox) protokola arba OFTP. Siuo metu daugaisuiai naudojam AS2 protokolas. EDIFACT sudaro daugiau nei 80 skirtingu tipo zinuciu. Viena is ju INVOIC atitiktu saskaitas fakturas. Anksciau siunciant sias zinutes elektrininis parasas buvo neneudojamas, nes zinuciu apsikeitimas vyko tik tarp isanksto susitarusiu partneriu. Dabar dazniausiai naudojama "masinio" pasirasymo technika.

Sutinku, kad EDIFACT standartas gali atrodyti brangokas ir sudetingas, taciau kolkas tarptautines ir placiai naudojamos alternatyvos nera. Yra daug XML formatu, taciau daznaiusiai jie specializuoti kazkokiam verslo sektoriui.

tagi nemanau, kad Lietuva turetu isradineti dvirati ir kurti kazka savo.