Turiu labai konkretų pavyzdį, kodėl man reikėtų lėkti į užsienį. Ogi įsigijome būstą prieš kainų kilimą. Paėmėme paskolą (kaip gi be josios šiais laikais), atlyginimai buvo geri. Po naujų metų vyrui atlyginimą nukirpo per pusę, nors pati valdžia pastūmėjo daugelį savo darbuotojų prisiimti visokių paskolų sakydami - mums krizė negresia. Nebijokit. Ir dar vėluot pradėjo. Aš po vaiko atostogų grįžau į darbą, kur firmą bankrutavo. Žinoma pinigėlių dar neatgavau, dar keli meteliai gal laukti reikės... Naujam darbe ir - pradžioj gerai, dabar jau pati išeinu, nes laiku nemoka, o ir alga net pusės tūkstančio nesiekia. Stosiu į birža, bent 6 mėn. pašalpą gausiu. Važinėti dirbti į kitą miestą neišeina, nes ir buto nuoma ir patarnavimai sudarys didelę sumą, kurios reikia bankui padengti. Tai kaip atsikratyti tos paskolos dabar. Tik važiuoti kur į Norvegiją, jei pasiseks ir dirbti kelis metus abiems su vyru, kad tą paskolą atiduoti. Vaikutį, kai jam dabar labai reikia mamos palikti su močiutėmis. Ir aplankyti kas keli mėnesiai ar pusmetis. Ir koks čia gerumas, bet kitaip neišeina. Gerai būtų gauti abiems diiideles algas, akd ir kitam mieste dirbant, tai paskolą lengviau atidavinėti būtų. Bet kur gauti tokias darbo vietas, kai šalyje šitiek bedarbių, o algos neperdidžiausios.