mariska rašė: snake rašė: Oi...aš noriu linksmo šuns, ir tingios ramios katės
. Nu, bet kam man tas vargas...
Oi, Snake, ne vargas.
Katė tai visai jokio vargo. Tik dėžutę išvalyti ir maistelio įdėti. O kokį malonumą teikia... hm... ateina pukuotas padaras, prisiglaudžia prie krūtinės ir įjungia savo murkimo motoriuką. Visą bloga nuotaika, visi skausmai dingsta.
Žinau...mama turėjo kačių. Bet paskutinioji juoda žaliom akim buvo kažkokia ypatinga. Kai mirė mama, mano sesuo be problemų ją išsivežė į savo butą, ji ten puikiai prigijo. Tačiau mano sesuo nėra baisi gyvūnų mylėtoja ir kai katytė ėmė per morčių siaubti jos "botanikos sodą", supyko ir susiruošė ją išvežti į kaimą pas tokią bobulę. Ta, pirmiausia nenorėjo niekur išvažiuoti. O atvežus į kaimą sesuo su savo drauge ją iš mašinos traukė kokią valandą. Ir rankas subraižė, ir pažymėjo teritoriją ilgam
. O paskui, pasakojo, ta katė tiesiog užpuolė naują šeiminikę, ją subraižė ir pabėgo. Po kiek laiko grįžo, bet į namus pas ją nėjo, apsigyveno lauke...Na, paėdusi yra, aišku...
Tiesa, sesers namuose (šeimoj) po to įvyko baisi tragedija. Mintis buvo: gal ji atkeršijo...