Taip, ateina momentas kai reikia nutraukti bambagyslę. Žiauriai sunku būna, tik čia nieko negali pakeisti. Todėl visada stengiuosi nors kiek paminkštinti kampus. Kol kas, rodos, gana neblogai sekasi. Pažįstu visus vaikų draugus, jiems visada leidžiama lankytis (ir pagyventi
) mūsų namuose.
Reikia kaip nors tą laiko tarpsnį išgyventi. Tik gal pasistenkit negalvoti pačio blogiausio, kad neritraukti to negatyvo...