Skaičių apvalinimas

Sveiki visi,

Visą laiką stebėjausi, kaip tie buhalteriai ieško vieno ar kito dingusio cento ar centų. Susidomėjau tuo ir štai pats įkliuvau. Pasedėjęs pagalvojau, kad galbūt taip nutinka dėl skaičių apvalinimo. Išgirdau vieną mane labai sudominusį dalyką. Apvalinimo taisyklės atrodo paprastos. Jei >5 tai į viršų, jei <5 tai į apačią, bet jeigu = 5 ? Išgirdau, kad tokiu atveju reikia žiūrėti į prieš jį esantį skaitmenį. Jeigu tas skaitmuo lyginis, tai apvalinti į didžiąją pusę, jei nelyginis - į mažąją. pvz. skaičius 3,1456 apvalinamas į 3,15 o skaičius 3,1356 apvalinamas į 3,13. Norėčiau paklausti, ar yra tokia taisyklė ? Ar yra kokios nors apvalinimo taisyklės, naudojamos buhalterijoje ?

Dalius

Taisyklės senos ir paprastos 5 ir daugiau į viršų, o 1,2,3,4 į apačią. taigi 3.1356 apvalinama į 3.14. Kompiuterinėse buh. programose gaunasi paklaidos, nes pvz. valiutinėse operacijose vienoj vietoj verčia iš valiutos į litus, kitoj vietoj iš litų į valiutą. Bet tai nebūna reikšmingos sumos.

3,1356 suapvalinus 3,14. Visas taisykles tu žinau.
O buhalterijoje viskas tikslu, su 2 skaičiais po kablelio. Atsargų apskaitą kai kas veda ir su 4 skaičiais po kablelio.
Apvalinti iki sveikų skaičių prisieina, kai teikiam deklaracijas Valstybinėms institucijoms.

Šiaip esu matematikė, dar prie viso to kad ir buhalterė, ne visada zinau buhalterines taisykles, bet kas liecia matematika....
Ir pirma kartą girdžiu apie lyginių ir nelyginių apvalinimą... tokios tikrai nėra, 100 proc. garantuoju. Viskas kas >= 5 apvalinasi i didesne puse, nepriklausomai koks skaicius pries ar po.

Papildysiu dėl 5. Prisimenu iš mokyklos, o kaip nekeista ir AGNUM apvalina iki lyginio skaičiaus. Pav 1,5 apvalinu iki 2, 2,5 apvalinu irgi iki 2.

Sveikučiai,

Klausimas kiek skaičių po kablelio gali būti sąskaitoje?
Pvz. kiekis kaina suma
3x 51.69333= 155.08
2x 51.69492= 103.39
Pvz. kiekis kaina suma
3x 51.69 =155.07
2x 51.69 =103.38
Skirtumas yra ir jeigu būtų daugiau prekių tai nesueitų galutinė suma ryškiai.
Aš tai, tiek to jau, gaunu sąskaitas, užsipajamuoju taip , kad
sueitų man galutinė suma, nors aišku vargo būna nes sąskaitose būna ne viena prekė, o keletas.
Bet yra tokių pirkėjų , kurių buhalterės kategoriškai atsisako, kad
po kablelio būtų daugiau kaip du skaičiai.

Ir jos yra teisios, nes Pinigų įstatyme pasakyta, kas yra LR piniginis vienetas. Pajamuojant kaina nustatoma pagal sutartį ir jau įmonė kaip nori, taip ir pajamuojas (kiek nori, tiek ir rašo skaičių po kablelio).

Tai jūs norit pasakyti, kad aš turiu skambinti savo tiekėjams kurių yra ne vienas ir padraskyti akis, kad man netinka jų toks sąskaitų rašymas, tai jie man pasakys , kad programos kaltos ir nieko negali padaryti. O Aš esu priversta pajamuotis , po kablelio 4ar 5 skaičius, kad sueitų bendra suma.Nežinau, kur tas įstatymas parašytas norėčiau paskaityti apie tuos LR piniginius vienetus.

Čia tik Agnumas taip sugeba
Užuojauta

Na ką kiti galvoja, dėl apvalinimų, negi aš tokia kantri viena, ir šoku , pagal tiekėjų dudelę. Yra tiekėjų kurių sąskaitos tvarkingos kaip pvz. 210,48/12 lygu 17,54, o kitų 155,08/3 lygu 51,6933, jeigu suapvalinsiu iki 51,69 *3 lygu 155,07 tiekėjams nuostolis 1 ct.

PUPA>>>
Idomu pinigu istatymas?

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=5512&Condition2=

Patciam irgi idomu pasiskaityt, bet kolkas dar to nedariau.
Turiu tokia problrma su apvaliniimu. piesiu SF ant excel ir ten kaip bekonfiginciau niekaip nesigauna kad sutaptu su tuo ka suvedus prekes suskaiciuoja apskaitos programa. Ten, manau, apsoliutus noncensas, nes suma suapvalina, o PVM skaiciuoja ne nuo apvalintos. Ir tada paskaiciuoja maziau PVM.

O gal apskaitos programa skaičiuoja ne taip?
Mašinėle pabandyk!

Iš tikrųjų yra toks apvalinimas, kai apvalinama iki artimiausio lyginio skaičiaus, toks apvalinimas vadinamas bankiniu, angl. "bankers rounding" pvz., kaina su PVM 100 Lt:
84,75*1,18=100,005 suapvalinus gaunam 100 Lt (0-lyginis skaičius)
kiti pvz.:
45,455 suapvalinus gaunam 45,46
45,465 ---- 45,46

Kai vietinis pirkimas - galima sutvarkyti tą apvalinimą.
O ką daryti su pirkimais iš užsienio, kai prekių savikaina gaunasi su krūva skaičių po kablelio, ir gautų prekių savikaina litais pradeda nesutapti su dokumento suma padauginta iš kurso

O kaip jūs taisote neatitikimus dėl apvalinimo pvz.: sąskaitoje 20110 -Atsargos gaunasi 2 arba 3-imis centais mažiau ar daugiau nei Atsargų judėjimo žiniaraštyje? Ar koreguojate mėnesio gale darydami papildomą įrašą operacijų žurnale ,ar ieškote ,kurių atsargų kainos blogai suapvalintos ir taisote jas(dirbu su programa ).

Aš koreagavimus darau metų pabaigoje pagal inventorizacijos rezultatus.

Tai galima ar ne palikt 3 skaicius po kablelio, nesupratau?