Daznuciu era prasideda
Šoka Seimo narės ir linksmai dainuoja,
užpakalius rodo ir papus kilnoja.
Šoka rusui ir arabui, šoka, kudakuoja...
Ko nešokt, jei mūs rinkėjai už vištas balsuoja.
Klounų partija vieninga, intelekto vieno,
O rinkėjai nebeuostys nei mėsos, nei pieno.
Kas balsavote už juos, ruoškit žiemai migį,
Nes padvėsite iš bado arba čiulpkit b***
Pirmininkas iškilmingai tautai šūdą mala,
Vietoj Seimo nario darbo pinigus tik kala.
„Tautą mokesčiais pašersim, pažadais maitinsim,
Patys šoksim ir dainuosim, ir atkatą imsim".
Jei nemoki jokio darbo – eik Seime sėdėti,
Nosį ten krapštyt galėsi, snausti ir bezdėti.
Pribezdėjęs visą salę, "Lietuvon išeisi",
Kad rinkėjas nepamirštų, ko valdžion veržeisi.
Ką Seime artistei veikti? Gal kapstyti smėlį?
Viskas, ką Seime ji gali - žindyt kūdikėlį.
„Neskaičiau aš dar Statuto anei vieno lapo:
Argi negalėjau rodyt savo pliko papo?"
Seimo vardą mes pakeisim, durnių tik voliosim,
Pavadinsim Cirko rūmais ir kasdien kvailiosim.
Juk ne dirbti čia atėjom! Subines kraipysim
Linksminsim Gazpromo vyrus ir babkes darysim.
„Delfio" komentarai žiaurūs... Iš Donaldos šaipos...
Iš Baukutės ir iš nosies Buratino vaipos.
Runkelis negailestingas. Kas gi jam beliko?
Jei tautos rinkti seimūnai ant visų apš***.
Komentatorius kažkoks čia vis nuolat šaukia:
„Kviečiame visus prie Seimo! Čia piketas laukia!"
Ką piketas?!! Po velnių! Mums Baukutę duokit
Ei, merginos, Seimo narės, pusnuogės pašokit.
Vakarėlį, ponai, rengsit? Ir vaizdų norėsit?
Pasikvieskit Seimo narę, juoko daug turėsit.
Net Nigerijoj nėra, kad parlamentarė
Šoktų iškirptėm giliom, kaip Donalda darė.
Runkeli! Rinkėjau durnas! Tu mumis tikėjai
Patikėjęs mums į Seimą įrėpliot padėjai.
Keturis metus stenėsit. Mes meduolius rysim
„Vėželiu" stovėsit tyliai, kol mes jus „darysim".
Viktoras (taip pat ir Andrius) juk visiems jau sakė:
Buratino daiktas ilgas... Bus visiems jums šakės!
Opozicija jei gali „vėželiu" stovėti,
Tai rinkėjams nusispjauti – nežadam kentėti.
Įsidrąsinęs Premjeras rodo tuščią terbą:
„Veltui duosiu krizės planą, mokesčius, nedarbą".
Krizė juk ne Seimo ponams, ne jų giminaičiams.
Krizė – verslininkams, seniams, o taip pat našlaičiams.
Nors lietuviai tyliai kenčia: „Ką bepadarysim?..
Iškentėsim, nutylėsim, ašaras prarysim ?..."
Opozicija nusilpus mus šio to pamokė:
Ei, tautieti, kai tau liūdna, dažnutes dainuoki!