O aš vis kažkaip bijojau paklaust apie vaikų buvimą. Sakau, gal žmogučiams nepasisekė- vaikų turėt negali, kad šitiek dėmesio gyvūnėliams.
O čia viskas gerai, pasirodo. Tikiuosi jūsų dukra taip pat myli tuos neklaužadas:))[/quote]
Pasisekė, galvojam gal kada nors dar turėsim vieną vaikelį, bet nežinia . . .
dukra taip pat manau, kad myli gyvūnėlius, kol neturėjom katino ir šuns, turėjom žiurkėną, tai kai radom nugaušusi vargšelį tiek abi žliumbėm
kad kai paskambinau vyrui jis parlėkė namo ir paskui sako galvojau, kad baisi nelaimė atsitiko ... jo o moms tai buvo baisi nelaimė
Bet kartais susimąstau, kad Mikį ir Akitą myliu, taip lyg tai būtų vaikai ir vadinu juos savo vaikais
dukra kartais išreiškia pavydo gaidelę, kad ji tik vienas vaikas
bet nemanau, kad dėl mano meilės gyvūnam išgyventų .
Vaikystėje labai norėjau kokio gyvūnėlio, bet tėvai motyvuodami, kad gyvenam bute taip net žiurkėno nenupirko
bet aš tai kompensuosiu ir manau, kad vaikui reikia turėti gyvūnėlį, kad mokėtų rūpintis ne tik savimi, kartais gaila žiūrėti kaip gatvėje spardo ir kitaip skriaidžia vaikai gyvūnėlius, manau jie taip daro, nes savo neturi ir nemoka jų mylėti ar paprasčiausiai tėvai taip elgiasi
bet jei kada turėčiau sąlygas tai tikrai priglausčiau benamius vargšiukus
nežinau, kaip išgyvenčiau nors vieno iš jų netektį, nes buvau rašiusi kai įsigyjau pirmą šuniuką ir po savaitės jis nugaišo, tai buvo košmaras ir kai tik apie tai pagalvoju gerklėj gumulas stovi
bet tai atsitiko todėl, kad pirkau iš tokios vietos tą vargšelę, kur jiems rūpi tik pinigai ir jie įsivaizduoja, kad pardavinėje ne gyvus daiktus, o kaip pliušinius žaislus, gaila ir kaip tokių "veislynų" neuždaro kokios gyvūnų apsaugos ar kitos tarnybos ...
bet apie tai reikia negalvoti ir mylėti ir dar kartą mylėti gyvūnėlius