jaučiuosi geriau kai išgirdau jūsų nuomones , aš galvoju ir taip su manim nelabai gražiai elgėsi ir dar vis ramiai niekaip išeit negalėjau, kai prisimenu tą įmonę tai plaukai šiaušiasi ir kai jis eilinį kartą paprašė dar pabūti iki spalio pirmos tai buvo paskutinis mano kantrybės lašas
ir pasakiau ne, nes man naktimis sapnuodavosi ta įmonė, tai jis ramiu balsu, "žinai yra tokių vaistų išgeri vakare ir kuo ramiausiai miegi", o aš jam, "žinai kai išeisiu tai ramiai ir miegosiu". džiaugiuosi jo atsikračius ir mąstau dokus sutvarkiau sąžiningai ir palikau idealią tvarką ir prie manęs neturi ko prisikabint ir jei ateis buhalterė jau dirbusi, tai jai bus viskas aišku, o jei pasiims mokinę, tai tegul ieškosis mokytojos, o ne senos buhalterės