Rainis rašė: Tokių dalykų nei įstatymai, nei nereglamentuoja, kažką panašaus galima numatyti apskaitos politikoje, bet abejoju, ar toj jūsų įmonėje tokia išvis buvo.
Net jei tai ir būtų numatyta, tokia smulkmena nė iš tolo nepanaši į apgaulingą apskaitą, kaip ją supranta Baudžiamasis kodeksas.
Jus paprasčiausiai bando pagąsdinti, bet jei tik tokį, atseit "trūkumą" randa, tai galima jus pasveikinti su idealiu apskaitos tvarkymu...
P.Raini, labai dėkoju už nuraminimą.
Iš esmės aš ir taip manau, bet kai atvažiuoja ir pareda rėkti, kad aš dariau taip specialiai, kad tą turtą neva kažkaip "na lieva" galima būtų parduoti, kad jei aš nurašiau spausdintuvą ar kompą į sąnaudas, jei jis išduotas naudoti, tai apgaulingai ir aplaidžiai tvarkiau apskaitą, norėdama nuslėpti įmonės turtą, kad jei neatsisimsiu ieškinio, mane paduos į ekonominę policiją dėl turto švaistymo, nes pasirodo, kai išėjau iš darbo tas turtas kažkokiu būdu buvo parduotas ir tas naujai pasamdytas direktorius rėkia, kad yra visuotinai žinomas faktas, kad parduoti turto be finansininko žinios neįmanoma. Aš jam bandžiau kažką aiškinti apie tai, kad IT sovietiniai apskaitos laikai praėjo, kai ant kiekvieno pieštuko lipdydavo inventorinį numerį ir pan., kad aš nestoviu prie staklių ir jų nesaugau, kad direktorius be mano žinios jų neparduotų ir kad man niekas neatsiskaito prieš norėdamas kažkaip "na lieva" išparduoti turtą. Žodžiu - ieškinio atsiimti nesutikau. Dabar geriu raminančius.