Norėjau paklausti dėl perkainotos dalies nusidėvėjimo.
Ar jis turi būti rodomas p/n ataskaitoje (veiklos sąnaudos) ar ne.

turiu tokią knygutę, kurioje parašyta, kad perkainavus turta tiek įsigijimo tiek ir perkainotos dalies nusidėvėjimas eina į 6115 (ilg. turto nusidėv. sąnaudos)

ir kartu yra mažinamas perkainavimo rezervas (logiška, nes kartu nyksta ir turtas) ir didinama 3412 sąskaita. (D321 K3421).
Va čia man jau kažkokia mistika, kurios nelabai susieju į bendra vaizdą

Perkainota dalis eina į sąnaudas (6115) taigi ji lyg ir turi matytis p/n ataskaitoje, bet poto ta perkainota dalimi yra didinama sąskaita "3421 - p/n ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostolis" iš ko seka lyg ir kad sąnaudos neturi būti pripažintos.

viena kitai prieštaraujantys veiksmai.



Taigi kilo tokie klausimai
kaip yra iš tikrųjų.
1. Ar perkainotos dalies nusidėvėjimas turi būti rodomas pelno nuostolio ataskaitoje?

2. Kam naudotina 3421 sąskaita (p/n ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostolis)?

3. Pamenu kažkur mačiau programulką (mokamą) kurioje yra sąskaitų planas ir kiekvienos sąskaitos paaiškinimai. kaip ji vadinasi? (noriu nupirkti)

Aš irgi norėjau paklausti tačiau ne iš tos sąskaitos bet iš kitos

Arba gal kas pasakys kur yra kažkokia tem, kur galima klausinėti apie tam tikrų sąskaitų plano sąskaitų naudojimą

Taigi norėjau sužinoti kam naudojama sąskaita 3421 (Pelno nuostolio ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostolis)

Kiek skaičiau ši sąskaita naudotina tuomet kai reikia didinti nuosavybės dalį aplenkiant pajamas ir sąnaudas. pvz.: atsirado turto tačiau atsirado ne iš skolintos nuosavybės ir ne dėl pelno, tuomet didiname čia, tačiau skaitydamas ilgalaikio turto apskaitos knygą radau informacijos kuri ir prieštarauja tam ir kuri dar labiau sujaukė mano žinias.

Ten parašyta, kad perkainavus turta tiek įsigijimo tiek ir perkainotos dalies nusidėvėjimas eina į 6115 (ilg. turto nusidėv. sąnaudos)

ir kartu yra mažinamas perkainavimo rezervas (logiška, nes kartu nyksta ir turtas) ir didinama 3412 sąskaita. (D321 K3421).
Va čia man jau kažkokia mistika, kurios nelabai susieju į bendra vaizdą

Taigi taip išeina kad visgi perkainotos dalies nusidėvėjimas eina per pajamas ir sąnaudas ir netgi reikia jį parodyti pelno nuostolio ataskaitoje (nes nusidėvėjimas keliauja į 6115), tačiau poto tas nusidėvėjimas kažkodėl nusėda į 3421 sąskaitą iš kurios galima spręsti kad tas perkainotos dalies nusidėvėjimas neturi būti rodomas ataskaitoje

Taigi kaip yra iš tikrųjų.
1. Ar perkainotos dalies nusidėvėjimas turi būti rodomas pelno nuostolio ataskaitoje?

2. Kam naudotina 3421 sąskaita (p/n ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostolis)?

3. Pamenu kažkur mačiau programulką (mokamą) kurioje yra sąskaitų planas ir kiekvienos sąskaitos paaiškinimai. kaip ji vadinasi? (noriu nupirkti)

Matau tam tikrą prieštaravimą.
Aš įsivaizduoju taip
Kasinės išlaidos - tai išlaidos apskaitomos pinigų principu paremta apskaita (t.y. išėjo pinigai padidėjo ir kas. išlaidos). Na plius sugrupuotos pagal išlaidų straipsnius

Faktinės išlaidos - tai išlaidos apskaitomos kaupimo principu paremta apskaita (t.y. išlaidos yra kaupiamos nepriklausomai nuo pinigų judėjimo. pvz.: atostoginių kaupimai, ilg. turto nusidėvėjimas (amortizacija) ir tt...).

Bet čia biudžetininkų apskaitoje iškyla prieštaravimas.
Juk grynai teoriškai vedant kaupimo principu paremta apskaita išlaidas ilgalaikiam turtui mes negalime sumesti į sanaudas per vieną mėnesį, bet turime mėtyti per visą jo dėvėjimosi laikotarpį.
o Vat biudžetininkai išlaidas deda į faktines išlaidas visą sumą iš karto gavę faktūrą. (ir netgi išlaidų straipsnio tokio kaip nusidėvėjimas nėra, o yra tik IT įsigijimas)

Pamaniau kad po apskaitos reformos t.y. perėjimo prie kaupimo principu paremto apskaitos vedimo, faktinėse išlaidose nuo šiol bus kaupiamos IT nusidėvėjimo išlaidos taip kaip tai daro paprasti uabininkai (grynai kaups tas išlaidas bet ne paims bac ir imes i sanaudas iš karto)

Ar visgi taip nebus? Ar ir toliau gavę sąskaitą biudžetinkai sunaudos turtą iš karto o ne palaipsniui per daugel metų. ir formoje Nr.2 rodys visą per tą laikotarpį gautą turtą BET NE to turto nudėvėjimą.


[quote:25a86e3939]
Tvarka nepasikeitusi-nupirkai turtą:iš karto darai įrašą su 200 sąskaita.[/quote]

Matau tam tikrą prieštaravimą.
Aš įsivaizduoju taip
Kasinės išlaidos - tai išlaidos apskaitomos pinigų principu paremta apskaita (t.y. išėjo pinigai padidėjo ir kas. išlaidos). Na plius sugrupuotos pagal išlaidų straipsnius

Faktinės išlaidos - tai išlaidos apskaitomos kaupimo principu paremta apskaita (t.y. išlaidos yra kaupiamos nepriklausomai nuo pinigų judėjimo. pvz.: atostoginių kaupimai, ilg. turto nusidėvėjimas (amortizacija) ir tt...).

Bet čia biudžetininkų apskaitoje iškyla prieštaravimas.
Juk grynai teoriškai vedant kaupimo principu paremta apskaita išlaidas ilgalaikiam turtui mes negalime sumesti į sanaudas per vieną mėnesį, bet turime mėtyti per visą jo dėvėjimosi laikotarpį.
o Vat biudžetininkai išlaidas deda į faktines išlaidas visą sumą iš karto gavę faktūrą. (ir netgi išlaidų straipsnio tokio kaip nusidėvėjimas nėra, o yra tik IT įsigijimas)

Pamaniau kad po apskaitos reformos t.y. perėjimo prie kaupimo principu paremto apskaitos vedimo, faktinėse išlaidose nuo šiol bus kaupiamos IT nusidėvėjimo išlaidos taip kaip tai daro paprasti uabininkai (grynai kaups tas išlaidas bet ne paims bac ir imes i sanaudas iš karto)

Ar visgi taip nebus? Ar ir toliau gavę sąskaitą biudžetinkai sunaudos turtą iš karto o ne palaipsniui per daugel metų. ir formoje Nr.2 rodys visą per tą laikotarpį gautą turtą BET NE to turto nudėvėjimą.

Klausimas dėl IT apskaitos ir faktinių išlaidų:
Anksčiau kiek žinau prie faktinių išlaidų buvo priskiriama ilgalaikio turto pajamavimo suma (iš karto nupirkus turtą, visa jo suma imetama į faktines išlaidas).

O kaip turi būti dabar pagal naująją tvarką gal kas atsakys? Juk pereinant prie kaupimo principu paremtos apskaitos kaip ir logiškai būtų faktinėms išlaidoms priskirti IT nusidėvėjimo sąnaudas, o ne pirkimo išlaidas?

Klausimas dėl IT apskaitos ir faktinių išlaidų:
Anksčiau kiek žinau prie faktinių išlaidų buvo priskiriama ilgalaikio turto pajamavimo suma (iš karto nupirkus turtą, visa jo suma imetama į faktines išlaidas).

O kaip turi būti dabar pagal naująją tvarką gal kas atsakys? Juk pereinant prie kaupimo principu paremtos apskaitos kaip ir logiškai būtų faktinėms išlaidoms priskirti IT nusidėvėjimo sąnaudas, o ne pirkimo išlaidas?

Klausimas dėl IT apskaitos ir faktinių išlaidų:
Anksčiau kiek žinau prie faktinių išlaidų buvo priskiriama ilgalaikio turto pajamavimo suma (iš karto nupirkus turtą, visa jo suma imetama į faktines išlaidas).

O kaip turi būti dabar pagal naująją tvarką gal kas atsakys? Juk pereinant prie kaupimo principu paremtos apskaitos kaip ir logiškai būtų faktinėms išlaidoms priskirti IT nusidėvėjimo sąnaudas, o ne pirkimo išlaidas?

Klausimas dėl IT apskaitos ir faktinių išlaidų:
Anksčiau kiek žinau prie faktinių išlaidų buvo priskiriama ilgalaikio turto pajamavimo suma (iš karto nupirkus turtą, visa jo suma imetama į faktines išlaidas).

O kaip turi būti dabar pagal naująją tvarką gal kas atsakys? Juk pereinant prie kaupimo principu paremtos apskaitos kaip ir logiškai būtų faktinėms išlaidoms priskirti IT nusidėvėjimo sąnaudas, o ne pirkimo išlaidas?

Sveiki,
Toks klausimas jei galima. (Klausinėjau kitose forumo temose, bet niekas neatsakė, {gal pasimetė ;]})

Esmė:
Kreditų (asignavimų) ir išlaidų apskaitos knygoje yra laukas "Atidengta kreditų (numatyta asignavimų)"

Kas jame turi būti pildoma ar gautas į banko sąskaitą finansavimas ar patvirtintas biudžetas?

ir ką aš turiu matyti lauke "kreditų (asignavimų likutis)":
Ar likutį nuo paskirto metinio biudžeto ir kasinių išlaidų
Ar likutį nuo gauto į banko sąskaitą finansavimo ir kasinių išlaidų

Kam ši ataskaita skirta? ar sekti likutį kiek dar galima užsisakyti ar kiek liko nepanaudota tam tikrų pinigų?
Kaip jūs darote?

Iš anksto dėkui

Sveiki,
Toks klausimas jei galima. (Klausinėjau kitose forumo temose, bet niekas neatsakė, {gal pasimetė ;]})

Esmė:
Kreditų (asignavimų) ir išlaidų apskaitos knygoje yra laukas "Atidengta kreditų (numatyta asignavimų)"

Kas jame turi būti pildoma ar gautas į banko sąskaitą finansavimas ar patvirtintas biudžetas?

ir ką aš turiu matyti lauke "kreditų (asignavimų likutis)":
Ar likutį nuo paskirto metinio biudžeto ir kasinių išlaidų
Ar likutį nuo gauto į banko sąskaitą finansavimo ir kasinių išlaidų

Kam ši ataskaita skirta? ar sekti likutį kiek dar galima užsisakyti ar kiek liko nepanaudota tam tikrų pinigų?
Kaip jūs darote?

Iš anksto dėkui

Sveiki,
Toks klausimas jei galima. (Klausinėjau kitose forumo temose, bet niekas neatsakė, {gal pasimetė ;]})

Esmė:
Kreditų (asignavimų) ir išlaidų apskaitos knygoje yra laukas "Atidengta kreditų (numatyta asignavimų)"

Kas jame turi būti pildoma ar gautas į banko sąskaitą finansavimas ar patvirtintas biudžetas?

ir ką aš turiu matyti lauke "kreditų (asignavimų likutis)":
Ar likutį nuo paskirto metinio biudžeto ir kasinių išlaidų
Ar likutį nuo gauto į banko sąskaitą finansavimo ir kasinių išlaidų

Kam ši ataskaita skirta? ar sekti likutį kiek dar galima užsisakyti ar kiek liko nepanaudota tam tikrų pinigų?
Kaip jūs darote?

Iš anksto dėkui

Toks klausimas jei galima.
Kreditų (asignavimų) ir išlaidų apskaitos knygoje yra laukas "Atidengta kreditų (numatyta asignavimų)"

Kas jame turi būti pildoma ar gautas į banko sąskaitą finansavimas ar patvirtintas biudžetas?

ir ką aš turiu matyti lauke "kreditų (asignavimų likutis)":
Ar likutį nuo paskirto metinio biudžeto ir kasinių išlaidų
Ar likutį nuo gauto į banko sąskaitą finansavimo ir kasinių išlaidų

Kam ši ataskaita skirta? ar sekti likutį kiek dar galima užsisakyti ar kiek liko nepanaudota tam tikrų pinigų?

Iš anksto dėkui

Kažkur čia buvo šiektiek polemikos ir klausimų dėl gautų iš tiekėjų nuolaidų apskaitymui - Ar reikia iš turto išimti nuolaidos suma"
Atsakymas buvo kad turto vertė turi buti jau ivertinus nuolaida.

Va o man klausimas iškilo. Ar anksčiau buvo tos nuolaidos apskaitomis kitaip kad tokie klausimai kyla?

Gal kas pasidalins patirtimi kaip anksčiau būdavo nuolaidos apskaitomos, ar jas reikėjo kur nors nurodyti ir pan.?

Kažkur čia buvo šiektiek polemikos ir klausimų dėl gautų iš tiekėjų nuolaidų apskaitymui - Ar reikia iš turto išimti nuolaidos suma"
Atsakymas buvo kad turto vertė turi buti jau ivertinus nuolaida.

Va o man klausimas iškilo. Ar anksčiau buvo tos nuolaidos apskaitomis kitaip kad tokie klausimai kyla?

Gal kas pasidalins patirtimi kaip anksčiau būdavo nuolaidos apskaitomos, ar jas reikėjo kur nors nurodyti ir pan.?

Dėkui už atsakymą, bet dėl F1 vistiek neaišku.
Aš po gruodžio mėnesį turiu pateikti dvi F1 formas.
ketvirtinę(nes juk baigiasi ketvirtis)
ir metinę (nes juk baigiasi metai)

Ar tos dvi ataskaitos bus vienodos?
Ar reikia išvis pateikinėti metų pabaigai dvi ataskaitas. METINĘ ir ketvirtinę? ar užtenka vienos. juk duomenys turėtų būti vienodi

Sveiki, iškilo tokių klausimų nekuklių dėl finansinės atsakomybės formų pildymo:
pvz.
Forma Nr.2. III ketv. Kasinės išlaidos: turi būti pateikiamos per III ketvirtį padarytos kasinės išlaidos ar visos kasinės išlaidos padarytos iki III ketvirčio nuo metų pradžios???

Arba tada tas ataskaitų pateikimo dažnumas: mėnesinė ketvirtinė, metinė.
Pvz. forma Nr.1. IV ketvirtis. turiu pateikti ketvirtinę (baigiasi ketvirtis) ir metinę (baigiasi metai)
Bet tai juk tos ataskaitos bus visiškai vienodos? Juk imami likučiai ar visgi kažko aš čia nesupratau

Taip pat dar vienas neaiškumas?
1**9 (vertės sumažėjimas) sąskaitos naudojimas .
Ji naudojama tada, kai sumažėja balansinė turto vertė ir anksčiau nebuvo atliktas IT vertės keitimas didinant jo vertę arba jei ir buvo tai perkainotos dalies neliko nė lašo.
Tačiau kodėl 12 'o metodinėse rekomendacijose mažinant IT vertę randu naudojamą ne 1*9 sąskaitą, bet 1*1 (perkainavimas) sąskaitą IT vertės mažinime.
Todėl dabar jau nežinau kokią sąskaitą reikia kredituoti mažinant IT vertę
O jei mes anksčiau buvome padidinę IT vertę ir debetavome 1*1 sąskaitą tarkim 1000 Lt, ar po metų mažinant IT vertę mes turime kredituoti 1*1 ar 1*9 sąskaitą.
Nelabai aiškiai čia išpasakojau, gal kasnors supras ;]

Beje turiu pora klausimukų dėl IT apskaitos ir ne tik
gal kas turi sukaupę vienoje vietoje apskaitos pagal ir PMĮ skirtumus? labiausiai reikėtų paskaityti apie skirtumus susijusius su IT apskaita

Tavo variantas labiau primena atsargų pardavimą....
manau turėtų būti
D272/271/443 -1000,00
K52X - 999,0
K12X - 1,00 (...čia turiu omeny kad kartu nurašomas ir sukauptas nusidėvėjimas bei įsigijimo savikaina)