Mano teta laiką turi. Ir laiko bute. Vargo vakarienė. Bet vaikai nupirko, atvežė, tipo, tėvas po ligos, turės progą pasivaikščiot išeit. Tai tai ir matau kaip jis eina. Kur jis žmogelis paskui tokį šunį spės. Tai tetai visas krūvis. O jau namuose, šuo tikras karalius. Jis judėt lėtai nemoka. Vasarą, žinoma, geriau, išvažiuoja į sodybą, tai išsilaksto. Pats vienas nubėga už 2 km į ežerą išsimaudyt, o paskui atgal. Bet jau bute tokio šuns, nei už ką nenorėčiau. Šeriasi irgi neblogai. Jei į svečius ruošiesi, turi paskambint, nes paprastai neužeisi, jis visą butą nusiaubs. Dar pavydnikas koks, jei teta ilgiau telefonu kalba, bando kast. Žodžiu, mano nuomone, šuo turi būti šunio vietoj, o ne diktuoti savo sąlygas. Taip, kad tikrai rinkitės kokį mažesnį ir ramesnį ciuciuką

. O dar geriau - katuką.