Skaičiau skaičiau kai kur net akys ašarų prisikaupdavo, ne visi prašantys yra blogi oi ne visi pati tuo įsitikinau ne kartą.
Stengiuosi paaugliams neduoti pinigų, nes dažniausia jie juos išleidžia kompiuterinėse ar klijams pirkti, bet kartą parduotuvėje priėjo prie manęs kokių 12-14metų berniukas, nežinau kodėl, bet tada jam padaviau kišenėje turėtą litą ir pamačiau, kad susiskaičiavęs visus gautus pinigėlius eina į parduotuvę, aš iš smalsumo nusprendžiau pažiūrėti ką jis perka, o berniukas tiesiu taikymu nuėjo prie duonos skyriaus pasiėmė batoną ir pieno skyriuje matau, kad skaičiuoja centus, supratau, kad nelabai jam jų užtenka, priėjau pradėjau kalbėtis, nupirkau jam tada ir pieno ir dar ko trūko, o jis man išsipasakojo, kad namuose jo laukia sesutė trijų metukų, kad motina kažkur geria ir palieka juos vienus, nu taip tada gaila to vaiko buvo, dar prasiterė, kad sesutė neturi kuo apsirengti, pasakiau, kad ateitų pas mane surinksiu savo vaiko rūbus, kai jis atėjo su savo sesute pakraupau lauke buvo apie -10, o sesute su megztinuku, dar į kažką susukta, puoliau atnešti surinktus rūbus, vaikai padėkojo išėjo ir tik po kokio pusvalandžio prisiminiau, kad kol aš sudėjau jiems rūbelius mano piniginė buvo numesta kolidoriuje ant batų dėžės, kaip sakoma tik aklas galėtų jos nepamatyti, tada net kojas pakirto nulekiu, o pinigine ten ir guli, tada taip graudu liko, kad aš taip negražiai pagalvojau, bet širdis džiaugėsi, dėl tų vaikų, kad nesusigundė, aš tikiu, kad iš tokių vaikų, jei jiems tik kas truputėlį padės užaugs tikrai geri žmonės.
Nu ir prirašiau