2005-02-04 18:08
Bendra »
Individuali įmonė »
#143385
Apie Investicijų taikymą,
3. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą vienetą. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai ūkinių bendrijų nariai ir individualių (personalinių) įmonių savininkai išsimoka ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių pajamų dalį, panaudotą toms investicijoms, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.
Komentaras
1. Pagal PMĮ nuostatas, kai turtas, kurį įsigyjant buvo pasinaudota investicijų lengvata, perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, tai tos įmonės mokestinio laikotarpio, kurį turtas buvo perduotas ar investuotas, pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina.
Individualios (personalios) įmonės bei ūkinės bendrijos turto, kurį įsigyjant buvo pasinaudota investicijų lengvata, įsigijimo kaina turės padidinti pajamas dar ir tuo atveju, kai bus keičiama to turto naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai individualių (personalių) įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų nariai išsimokės pajamų dalį, panaudotą investicijoms.
2. Šios nuostatos taikomos, neatsižvelgiant į tai, kurį investicijų lengvatos būdą naudojo įmonė. Pagal FAPML įstatymo 24 str. 2 dalies nuostatas pajamų mokestį perskaičiuoti reikėjo tik tuo atveju, jei buvo keičiama investicijoms skirtų pajamų, apmokestintų taikant nulinį mokesčio tarifą, naudojimo paskirtis, o jei buvo taikytas antrasis investicijų apskaičiavimo (sąnaudų) būdas, tai JAPM įstatymo 21 straipsnio nuostatos buvo taikomos tik turto pardavimo, perdavimo panaudos būdu arba investavimo į kitą įmonę atveju. Įsigaliojus PMĮ, tais atvejais, kai individuali (personali) įmonė ar ūkinė bendrija pakeis turto, kurį įsigyjant buvo pritaikytas antrasis investicijų apskaičiavimo (sąnaudų) būdas, paskirtį, jai taip pat reikės padidinti pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį pakeičiama turto naudojimo paskirtis.
Pavyzdys
J. Jonaičio IĮ, 2001 m. lapkričio mėnesį įsigijo ir pradėjo naudoti kompiuterį (įsigijimo vertė – 6000 Lt). Apskaičiuodama 2001 m. apmokestinamąsias pajamas įmonė taikė antrąjį investicijų apskaičiavimo būdą, t. y. iš bendrųjų pajamų atėmė visą kompiuterio vertę – 6000 Lt.
2002 m. įmonės savininkas nusprendė, kad šis kompiuteris įmonės veikloje nereikalingas, todėl paėmė jį į namus asmeniniams šeimos narių poreikiams tenkinti. Ši įmonė, apskaičiuodama 2002 m. apmokestinamąjį pelną, vadovaudamasi PMĮ 58 str. 3 dalimi, turi 6000 Lt suma padidinti pajamas.
3. Pagal šios dalies nuostatas padidinus pajamas turto likutinė vertė į leidžiamus atskaitymus neįtraukiama.
Pavyzdys
UAB X 2000 m. už 70 000 Lt įsigijo automobilį. Įmonė taikė pirmąjį investicijų apskaičiavimo būdą, todėl, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, galėjo skaičiuoti šio automobilio nusidėvėjimą. 2002 m. šis automobilis panaudos būdu perduodamas kitai įmonei. Jo likutinė vertė perdavimo momentu yra 36 000 Lt. UAB X pagal PMĮ 58 str. 3 dalies nuostatas, apskaičiuodama 2002 m. apmokestinamąjį pelną, pajamas turi padidinti 70000 Lt suma, o 36 000 Lt suma (likutinė vertė) leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.
4. Įsigaliojus PMĮ, parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, kuriuos įsigyjant buvo taikoma investicijų lengvata, netaikoma nuostata, pagal kurią reikėjo apmokestinti visas gautas pajamas neatimant to turto likutinės vertės. Tai taikoma visiems juridiniams asmenims, t. y. ir individualioms (personalioms) įmonėms bei ūkinėms bendrijoms.
5. Pajamos, gautos pardavus tokį turtą, apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir pajamos, gautos pardavus ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, kuriuos įsigyjant nebuvo taikyta investicijų lengvata. Tačiau, jei parduodamas ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriuos įsigyjant buvo taikytas antrasis investicijų apskaičiavimo (sąnaudų) būdas, tai pajamos, gautos pardavus tokį turtą, nemažinamos to turto likutine verte, kuri apskaitoma buhalterinėje apskaitoje, nes, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, visa to turto vertė iš pajamų buvo atimta iš karto.
Pavyzdys
1. UAB X 2000 m. už 70 000 Lt įsigijo automobilį. Įmonė taikė pirmąjį investicijų apskaičiavimo būdą, todėl, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, galėjo skaičiuoti šio automobilio nusidėvėjimą. 2002 m. šis automobilis parduodamas. Jo likutinė vertė pardavimo momentu yra 36 000 Lt. Automobilis parduodamas už 43 000 Lt, todėl pelno mokesčiu bus apmokestinamas tik skirtumas, apskaičiuotas iš gautų pajamų (43000 Lt) atėmus likutinę vertę (36000 Lt), t. y. 7 000 Lt.
2. UAB Y veikla - taksi paslaugos. 2000 m. už 70 000 Lt ši įmonė įsigijo automobilį. Įmonė taikė antrąjį investicijų apskaičiavimo (sąnaudų) būdą, todėl, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neskaičiavo šio automobilio nusidėvėjimo. Nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas tik buhalterinėje apskaitoje. 2002 m. šis automobilis parduodamas. Jo likutinė vertė buhalterinėje apskaitoje pardavimo momentu yra 36 000 Lt. Automobilis parduodamas už 43 000 Lt. Kadangi buvo taikomas antrasis investicijų apskaičiavimo (sąnaudų) būdas, t. y. visa automobilio įsigijimo vertė buvo atimta iš pajamų iš karto, tai pelno mokesčiu bus apmokestinama visa gauta suma (43000 Lt).
6. Kai individuali (personali) įmonė ar ūkinė bendrija, kuri taikė investicijų lengvatą, likviduojama, tai nelaikoma, kad pasikeitė turto, kurį įsigyjant buvo taikoma investicijų lengvata, paskirtis. Šiuo atveju taikoma Įstatymo 45 str. 2 dalies nuostata. Turto perdavimas savininkui įmonės likvidavimo atveju laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės perleidimo dieną. Tikroji rinkos kaina – tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
To turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas bus laikomas įmonės turto vertės padidėjimo pajamomis, t. y., apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, šis skirtumas įtraukiamas į pajamas ir PMĮ nustatyta tvarka apmokestinamas pelno mokesčiu. Jei skirtumas yra neigiamas, t. y., jei gaunamas nuostolis, tai šio nuostolio suma apmokestinamasis pelnas nemažinamas. Jei įmonė taikė pirmąjį investicijų apskaičiavimo būdą, t. y. pelną, skirtą investicijoms, apmokestino pagal nulinį tarifą, tai turto įsigijimo kaina mažinama apskaičiuota to turto nusidėvėjimo suma (imama to turto likutinė vertė). Jei buvo taikomas antrasis investicijų apskaičiavimo (sąnaudų) būdas, t. y., jei iš pajamų buvo atimta turto įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina lygi nuliui.
Pavyzdys
1. J. Jonaičio IĮ likviduojama. Likvidavus įmonę, savininkui J. Jonaičiui lieka krovininis automobilis. Ši įmonė taikė pirmąjį investicijų apskaičiavimo būdą, t. y. apmokestinamąsias pajamas, skirtas investicijoms, apmokestino taikydama nulinį tarifą. Automobilio įsigijimo vertė 300000 Lt. Įsigyjant šį automobilį, buvo pasinaudota investicijų lengvata. Iki automobilio perleidimo dienos priskaičiuota 225000 Lt nusidėvėjimo, vadinasi, automobilio likutinė vertė 75000 Lt (300000 – 225000). Šio automobilio tikroji rinkos kaina automobilio perleidimo dieną yra 110000 Lt. Vadinasi, J. Jonaičio IĮ pajamoms turi būti priskirta 35000 Lt (110000 – 75000) turto vertės padidėjimo pajamų.
2. Tarkime, kad ta pati likviduojama J. Jonaičio IĮ taikė antrąjį investicijų apskaičiavimo būdą, t. y. visą krovininio automobilio vertę (300000 Lt), apskaičiuodama apmokestinamąsias pajamas, iš karto atėmė iš bendrųjų pajamų. Šio automobilio tikroji rinkos kaina automobilio perleidimo dieną yra 110000 Lt. Vadinasi, J. Jonaičio IĮ pajamoms turi būti priskirta 110000 Lt (110000 – 0) turto vertės padidėjimo pajamų.
4. Ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.
Komentaras
1. JAPM įstatymo 21 str. 1 dalies 2 punkte ir FAPML įstatymo 24 str. 2 dalyje nustatyta, kad investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus, pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijus kompiuterių programas, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu - faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo ar kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jų eksploatavimo laikotarpį JAPM įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno (pajamų) mokestį.
Vadinasi, jei įmonė visą investicijos vertę iš karto atėmė iš bendrųjų pajamų, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, tai ji negali to paties turto vertės dar kartą įtraukti į apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, skaičiuodama to turto nusidėvėjimą (amortizaciją). Atsižvelgiant į tai, PMĮ 58 str. 4 dalyje ir nustatyta, kad to turto, kurio vertė, vadovaujantis investicijoms teikiama lengvata, iš karto buvo įtraukta į sąnaudas, nusidėvėjimas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neskaičiuojamas ir į leidžiamus atskaitymus neįtraukiamas.
2. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigyjamas išperkamosios nuomos būdu, tai, vadovaujantis JAPM įstatymo 21 str. 1 dalies 2 punktu, investicija buvo laikoma faktiškai apmokėta šio turto dalis. PMĮ nenustatyta investicijoms teikiama lengvata, todėl įmonės neteko galimybės pasinaudoti investicijų lengvata likusiai dar neapmokėtai išperkamosios nuomos būdu įsigyjamo turto daliai. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatos taikomos tik tai išperkamosios nuomos būdu gauto turto daliai, kuriai buvo taikyta investicijų lengvata.
Pavyzdys
Įmonė 2001 m. sausio mėnesį sudarė krovininio automobilio, kurio vertė 300000 Lt, išperkamosios nuomos sutartį. Sutartis sudaryta 3 metams. 2001 m. įmonė sumokėjo 145000 Lt (be palūkanų). Įmonė taikė antrąjį investicijų apskaičiavimo būdą, vadinasi, apskaičiuodama 2001 m. apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų atėmė visą apmokėtą išperkamosios nuomos būdu gauto krovininio automobilio vertės dalį, t. y. 145000 Lt.
Nuo 2002-01-01, įsigaliojus PMĮ, investicijoms teikiamų lengvatų nėra. Vadovaudamasi PMĮ 58 str. 4 dalimi, įmonė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, nuo 145000 Lt apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos negali traukti į leidžiamus atskaitymus. Į leidžiamus atskaitymus bus įtraukiama tik ta nusidėvėjimo suma, kuri apskaičiuota nuo 155000 Lt (300000 – 145000), t. y. automobilio vertės dalies, kuriai nebuvo taikyta investicijų lengvata.
3. FAPML įstatymo 24 straipsnyje nustatyti abu investicijų lengvatos būdai, tačiau tik taikant antrąjį investicijų lengvatos (sąnaudų) būdą, iš karto atimama visa įsigyto turto vertė. Kadangi visa turto įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama iš karto, tai tokio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Šioje dalyje (58 str. 4 dalis) duota nuoroda tik į JAPM įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktą, t. y. investicijų lengvatą, kai visa turto vertė atimama iš bendrųjų pajamų, todėl individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, turto nusidėvėjimo taip pat neskaičiuoja tik tuo atveju, jei taikė antrąjį investicijų lengvatos (sąnaudų) būdą.
2005-01-20 14:11
Apskaita & Auditas »
Kaip atrodo aktas? »
#138831
23 straipsnis.Natūralios netekties nuostoliai
1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.
2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.
Sandeliuojant išsipylė dažai, ar galiu surašant aktą priskirti prie natūralios netekties nuostolių, 1 procento aišku neviršija. Gal turit kokį pavyzduką kaip tai turėtų skambėti.