Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu


Darbo sutartis yra pagrindinė teisinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma. Todėl įstatymas darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja ypač griežtai. Darbo sutartį galima nutraukti tik remiantis įstatyme numatytu pagrindu ir laikantis jame nustatytos procedūros. Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra numatytas LR darbo sutarties įstatymo 28 straipsnyje. Tai darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu yra numatytas LR darbo sutarties įstatymo (toliau - DSĮ) 26 str. 3 punkte ir detalizuotas 28 straipsnyje. Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį, turi pateikti darbdaviui raštišką prašymą, kuriame būtų išreikšta tikroji jo valia palikti darbą. Darbuotojo rašytinis prašymas ir jo parašymo savanoriškumas yra būtinos sąlygos atleidžiant pagal DSĮ 28 straipsnį. Pasitaiko, kad vadovai pasiūlo darbuotojui rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, kai atsiranda galimybė nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio ketinimas atleisti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimus ar dėl kitokių darbuotojo kaltų veiksmų, kurie pagal įstatymą yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, negali būti laikomas prievarta rašyti prašymą. Šiuo atveju atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu (jeigu jis būtų parašytas) bus laikomas teisėtu. Pasitaiko, kad darbuotojai prašo atleisti iš darbo dėl paties darbdavio veiksmų. Tarkime, darbdavys vienašališkai pakeičia būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Darbuotojas yra priverstas prašytis atleidžiamas iš darbo. Kilus ginčui ir įrodžius darbdavio neteisėtus veiksmus, teismas atleidimą darbuotojo prašymu pripažintų neteisėtu.
Ar darbdavys privalo patenkinti darbuotojo prašymą
Ar prašymą būtina patenkinti, priklauso nuo to, kokia su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis (neterminuota ar terminuota) ir kokiomis priežastimis darbuotojas grindžia savo prašymą. Jeigu darbo sutartis neterminuota, įstatymas numato vienintelę sąlygą, kurią privalo įvykdyti darbuotojas, kad jo prašymas būtų patenkintas: apie ketinimą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbuotojas turi raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įstatymas neįpareigoja darbuotojo nurodyti priežastis, dėl kurių jis nori nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą pagal DSĮ 28 str. 1 dalį.
Jei reikalavimą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbuotojas grindžia savo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, įtvirtintomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Šiuo atveju įspėjimo terminas netaikomas ir atleidimas įforminamas pagal DSĮ 28 str. 2 dalį.
Terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbuotojas gali nutraukti tik esant įstatyme numatytoms priežastims: darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantis tinkamai atlikti darbą; kitos svarbios priežastys, įtvirtintos kolektyvinėje sutartyje; taip pat, jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyse. Jei darbuotojo prašyme yra nurodyta bent viena iš šių priežasčių, darbdavys tokį prašymą privalo patenkinti ir įforminti atleidimą pagal DSĮ 28 str. 4 dalį. Įstatyme nenumatyta, prieš kiek laiko tokiu atveju darbuotojas privalo įspėti darbdavį. Manytume, kad darbuotojas įgyja teisę pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį, kai paaiškėja minėtos aplinkybės.
Darbo sutarties įstatyme nedraudžiama atleisti darbuotoją paties prašymu jo kasmetinių atostogų metu. Darbuotojas prašymą atleisti iš darbo gali įteikti sirgdamas, atostogaudamas, būdamas komandiruotėje ir pan. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi būti jo prašymu atleistas iš darbo, nors jis tuo metu ir sirgtų, atostogautų ar pan.
Įspėjimo terminas ir jo skaičiavimas
Kaip minėta, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Darbuotojo įspėjimo termino svarbiausia paskirtis - sudaryti darbdaviui galimybę į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą surasti kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Jeigu darbuotojas prašo atleisti iš darbo anksčiau nei po 14 kalendorinių dienų ir nėra DSĮ 28 str. 2 dalyje numatytų aplinkybių, toks prašymas gali būti patenkintas tik darbdaviui sutikus. Jeigu darbdavys nesutinka atleisti darbuotojo iš darbo nuo pastarojo nurodytos dienos ir laikosi nustatyto įspėjimo termino, apie tai jis turi pranešti darbuotojui. Darbo sutartis galioja tol, kol pasibaigs įspėjimo terminas. Vadovams kyla klausimas, kaip elgtis tuomet, kai darbuotojas prašyme nutraukti darbo sutartį nenurodo konkrečios atleidimo iš darbo dienos. Tokiu atveju nebūtina, kad darbuotojas perrašytų prašymą. Su juo darbo sutartis gali būti nutraukta 14-ąją dieną po pareiškimo gavimo dienos. Kai darbuotojas prašosi atleidžiamas iš darbo vėliau nei po 14 kalendorinių dienų, jį reikia atleisti prašyme nurodytu laiku.
Kitoks įspėjimo terminas numatytas, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, kai išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Šiuo atveju darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 dienas. Kai bandomasis laikotarpis nustatytas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, apie ketinimą nutraukti sutartį darbuotojas privalo įspėti darbdavį bendra tvarka prieš 14 kalendorinių dienų. Sezoninių darbų darbo sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sutarties terminui, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas (LR Vyriausybės 1994 03 07 nutarimu Nr. 154 patvirtintų Sezoninio darbo sutarties nuostatų 6.1 p.).


Įspėjimo apie atleidimą terminas pradedamas skaičiuoti nuo rytojaus po prašymo įteikimo administracijai dienos. Įspėjimo termino pabaiga laikoma įspėjimo 14-oji kalendorinė diena. Tai kartu ir paskutinė darbo diena. Jeigu ši diena tenka ne darbo ar švenčių dienai, atleidimo iš darbo data nukeliama į artimiausią po jos einančią darbo dieną (LR darbo įstatymų kodekso 290 str.).
Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę palikti darbą, nors darbdavys jo atleidimo ir nebūtų įforminęs (tačiau juridiškai darbdavys tai privalo padaryti). Jei darbdavys neįformino atleidimo, o darbuotojas nepaliko darbo ir dirba toliau, tai darbo sutartis laikoma nenutraukta, darbuotojo prašymas netenka galios ir vėliau, juo remiantis, darbuotojas negali būti atleistas pagal DSĮ 28 straipsnį.



Per įspėjamąjį laikotarpį darbuotoją galima atleisti kitais įstatyme numatytais pagrindais: už pravaikštą, už neblaivaus pasirodymą darbe, už vagystę darbovietėje. Šiais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta ne vėliau kaip iki įspėjimo termino pabaigos. Priešingu atveju sutartis bus laikoma nutraukta paties darbuotojo prašymu.

Darbuotojo teisė atšaukti prašymą
DSĮ 28 str. 3 dalyje teigiama: "Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus". Kai darbuotojas pateikia prašymą nutraukti darbo sutartį vėliau nei po 3 dienų, taikant minėtą įstatymo nuostatą neaiškumų nekyla. Sunkumų dėl prašymo atšaukimo gali atsirasti tuomet, kai darbuotojas prašo atleisti iš darbo nuo tos pačios dienos, kai pateikė prašymą, ar nuo rytojaus, t. y. anksčiau nei po 3 dienų. Pirmiausia darbdaviams kyla klausimas, ar galima atleisti darbuotoją anksčiau nei po 3 dienų? Antra, ar darbuotojui išlieka teisė per 3 dienas atšaukti savo prašymą? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiais klausimais yra pateikęs konsultaciją teisėjams. Ji aktuali ir darbdaviams, todėl toliau pateiksime jos fragmentus.
Kai darbuotojas prašyme nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir prašymo padavimo dienos yra trumpesnis nei 3 dienos, įstatymai nedraudžia darbdaviui sutikti su tokiu darbuotojo prašymu. Darbuotojas, pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį per laikotarpį, trumpesnį nei DSĮ 28 str. 3 dalyje numatytos 3 kalendorinės dienos, pats apriboja savo teisę atšaukti prašymą. Toks disponavimas teise įstatymo nėra draudžiamas. Kadangi tokiu atveju darbuotojas pats apriboja savo teisės galiojimą laiko atžvilgiu, jo teisė atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį galioja iki tol, kol darbdavys įformins atleidimą. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ir įforminus atleidimą, darbo sutartis pasibaigia. Todėl, nutraukus darbo sutartį anksčiau nei po 3 dienų, darbuotojas negali atšaukti savo prašymo nutraukti darbo sutartį.
Prašymas nutraukti darbo sutartį dėl nepalankių darbo sąlygų



DSĮ 28¹ straipsnyje yra įtvirtinta darbuotojo teisė nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kai:




jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių;

darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga);

LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka įmonėje pradedama bankroto procedūra.


Minėtais atvejais darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo prašymo padavimo dienos. Kaip minėjome, šia teise negali pasinaudoti darbuotojas, su kuriuo yra sudaryta trumpesnė nei 6 mėnesių terminuota darbo sutartis.
Išsamiau aptarsime darbo sutarties nutraukimą, kai darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį pagal DSĮ 28¹ straipsnį išlieka, jeigu darbo užmokestis buvo mokamas ne visas, o dalimis arba jeigu už paskutinį mėnesį jis buvo išmokėtas visas (Teisėjų senato 1996 06 21 nutarimo Nr. 42 16 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys leidžia daryti išvadą, kad darbuotojas taip pat nepraranda teisės nutraukti darbo sutartį 28¹ straipsnio pagrindu, jeigu prašymo padavimo dieną darbdavys jam pasiūlo išmokėti atlyginimą, tačiau darbuotojas atsisako jį priimti.
Teismų praktika rodo, kad darbdaviai kartais ignoruoja darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį 28¹ straipsnio pagrindu ir prieš jo valią atleidimą įformina pagal DSĮ 28 straipsnį. Iš pirmo žvilgsnio darbo sutarties nutraukimas pagal DSĮ 28¹ straipsnį mažai kuo skiriasi nuo atleidimo savo noru (DSĮ 28 str.): abiem atvejais darbuotojas rašo prašymą, jam sumokamas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir darbo santykiai nutrūksta. Tačiau skirtumas yra ir kaip tik dėl jo darbdaviams priimtinesnis atleidimas pagal DSĮ 28 straipsnį. Nutraukiant darbo sutartį pagal 28¹ straipsnį, darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa. Ši pašalpa didinama atsižvelgiant į darbuotojo nepertrauktąjį darbo stažą toje įmonėje. Darbdavys, pakeitęs prašyme išreikštą darbuotojo valią ir darbo sutartį nutraukęs pagal 28 straipsnį, pažeidžia asmens darbo teises. Darbdavys neturi teisės, nesuderinęs su darbuotoju, nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, nei nurodyta pareiškime. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas ir išmokėta išeitinė pašalpa.

Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
Paskutinę darbo dieną (t. y. paskutinę įspėjimo termino dieną), kuri yra kartu ir atleidimo iš darbo diena, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (DSĮ 41 str.). Darbuotojui turi būti išmokėtas visas jam priklausantis darbo u˛mokestis ir kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas. Kai darbuotojas atleidžiamas jo paties prašymu esant svarbioms priežastims (DSĮ 28 str. 2 ir 4 d.), jam išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Darbuotojui, atleidžiamam pagal 28¹ straipsnį, priklauso dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa, kuri gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (DSĮ 40 str. 3 d.). Atkreipsime darbdavių dėmesį, kad abi pašalpos - vieno ir dviejų mėnesių - didinamos atsižvelgiant į darbuotojo turimo nepertrauktojo darbo stažo trukmę toje įmonėje: darbuotojui, kurio nepertrauktojo darbo stažas toje įmonėje yra didesnis nei penkeri metai, - pusantro karto, didesnis nei dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt metų - tris kartus (DSĮ 40 str. 2 d.). Nepertrauktasis darbo stažas skaičiuojamas nuo darbuotojo priėmimo į tą įmonę dirbti dienos iki atleidimo iš darbo dienos. Į nepertrauktąjį darbo stažą išeitinei pašalpai gauti įskaitomos ir vaiko priežiūros iki trejų metų amžiaus atostogos, nes per šias atostogas darbo santykiai nenutrūksta.

Daiva KECORYTĖ, "Pačiolis" teisininkė