[quote=Inga_L]
Dabar naują duombazę galima sukurti tik jei Stekas atstovai pasakys tos dienos kodą. Tada save identifikuosite ir leis dirbti. Bet ko gero pas jus senoj duomenų bazįs kopijoje kažkas netvarkoj su indeksais ir ko gero jos neišeis atkurti, nors man yra porą kartų tekę tiesos atkuriu indeksus ir vėl paleidžiu duomenų atstatymą. Pora kartų pavyko atsatyti, o porą kartu ne :) teko atstatinėti senesnę kopiją ir susivesti duomenis iš naujo.


Ačiū... viskas taip ir buvo, kaip aprašėt... gavau Steko kodą, bet duomenų atstatyti nepavyko, net po daugybės indeksų atkūrimo

Sveiki,
Gal kas esat susidūrę su tokia situacija Stekas-apskaita programoj ir galit greitai pagelbėti...bandžiau įsikelti senus duomenis ir neleido (negalėjo atkurti), vėliau atsidarius duomenų bazę iš naujo prašo identifikuoti save ir neleidžia nieko daryti... esam įsigiję programą, bet dirbti reikia šiandien, ir nėra su kuo pasikonsultuoti. Gal kam yra taip nutikę ir galit pagelbėt?

Tai viskas taip ir parašyta, kaip jums VMI paaiškino. Ne PVM objektas.
Bet dar pridurkite: jūs turite įsteigę įmonę Norvegijoje, ar tik joje įsiregistravę PVM mokėtojais t.y., gavę norvegišką PVM kodą?[/quote]

Statusas mūsų Norvegijoje... norvegiškos registracijos užsienio įmonė... ir įsiregistravę PVM mokėtojais, t.y. gavę PVM kodą...

Bandysiu prašyti pagalbos...Lietuvos įmonė, kuri yra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje ir Norvegijoje, nori pirkti prekes is Latvijos įmonės PVM mokėtojos ir parduoti Norvegijos įmonei. Bet tos prekės nebūtų atvežtos į Lietuvą, o iš kart keliautų į Norvegiją. Kaip cia tokiu atveju būtų su PVM straipsniais ir PVMu?... VMI pakonsultavo kad Lietuvos įmonei ne PVM objektas ir prekiu ekspotą vykdys Latvijos įmonė...bet PVM įstatymo komentare parašyta, kad:
"Tuo atveju, kai Lietuvos tiekėjai tiekia kitiems Lietuvos asmenims, kitų ES valstybių narių ar trečiųjų valstybių pirkėjams prekes, kurių tiekimo metu (disponavimo teisės perdavimo metu) nėra Lietuvoje ir kurios pvz., gabenamos iš vienos ES valstybės narės (ne Lietuvos) į kitą ES valstybę narę arba iš kitos ES valstybės narės eksportuojamos į trečiąją valstybę, tokiu atveju, toks prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu Lietuvoje ir nėra Lietuvos PVM objektu. Šiuo atveju Lietuvos tiekėjas turėtų pasidomėti ar pagal kitos ES valstybės teisės aktus jis neturi registruotis toje ES valstybėje narėje , kurioje įvyko jo tiekiamų prekių tiekimas."
Gal kas buvot susidūrę?... Painiava kažkokia gaunasi...

Sveiki visi... gal galėtumėt pasidalinti šiuo oficialiu raštu... šiuo metu turim patikrinimą ir prikibo prie steigimo išlaidų kompensavimo... neturiu po ranka ką pakišt jiems... būsiu dėkinga labai...

Skaitau sita tema jau desimta karta... ir vistiek nesuvedu galu... gal kas padesit...
Apskaitoj registruoju atostogų rezervus karta per metus 12.31... kai darbuotojai atostogauja rezervu nelieciu... atostoginius dedu i sanaudas... o kitu metu gale perskaiciuoju rezervo likucius ir registruoju pokyti...atostogų rezervą dedu prie leidžiamų atskaitymų, o Sodrą nuo jų- prie neleidziamų.... bet dabar su tais leidžiamais neleidziamais sudarant pelno mokesčio deklaraciją įsrtigau...
Na tarkim 2007.12.31 priskaitem 8000 rezervo
D61141 (leidž.atsk.) 6000
D61142 (neleidž.ats.- Sodra) 2000
K 4461 - 8000
Pildom PLN už 2007m ir tuos 6000 ir 2000 dedam kurioj eilutej???

Toliau 2008.12.31 priskaitem rezervo 10000... t.y. pokytis 2000
D61141 (leidž.atsk.) 1500
D61142 (neleidž.ats.- Sodra) 500
K 4461 - 2000
Pildom PLN uz 2008m ir kur dabar dedam 1500 ir 500 ?

Ir galiausiai 2009.12.31 priskaitem rezervo 6000... t.y. pokytis -4000
K61141 (leidž.atsk.) 3000
K61142 (neleidž.ats.- Sodra) 1000
D 4461 - 4000
Pildom PLN uz 2009m ir kur dabar dedam 3000 ir 1000 ?[/quote]

Bandau pakartoti savo klausima... gal kas jau issiaiskines siuos dalykus pades susivokti...

Buvo jau apkalbetas jų privalomumas ne kartą šioje temoje... jei įmonė neaudituojama... neprivaloma... nes nieks nepatikrins ar juos sudarai.... o plačiau pasiskaitykit temoj... yra argumentai dėl ko verta juos sudaryti...

mamyciukui
Taikau tokį kaip aprašytas Modesto variantą.
tax.lt/postp604459.html#604459
kadangi darau ketvirtinę FA,kas ketvirtį koreguoju tik rezervą -įvedu pokyti.
Paskaičiavimų pvz:
tax.lt/postt13545.html[/quote]

Skaitau sita tema jau desimta karta... ir vistiek nesuvedu galu... gal kas padesit...
Apskaitoj registruoju atostogų rezervus karta per metus 12.31... kai darbuotojai atostogauja rezervu nelieciu... atostoginius dedu i sanaudas... o kitu metu gale perskaiciuoju rezervo likucius ir registruoju pokyti...atostogų rezervą dedu prie leidžiamų atskaitymų, o Sodrą nuo jų- prie neleidziamų.... bet dabar su tais leidžiamais neleidziamais sudarant pelno mokesčio deklaraciją įsrtigau...
Na tarkim 2007.12.31 priskaitem 8000 rezervo
D61141 (leidž.atsk.) 6000
D61142 (neleidž.ats.- Sodra) 2000
K 4461 - 8000
Pildom PLN už 2007m ir tuos 6000 ir 2000 dedam kurioj eilutej???

Toliau 2008.12.31 priskaitem rezervo 10000... t.y. pokytis 2000
D61141 (leidž.atsk.) 1500
D61142 (neleidž.ats.- Sodra) 500
K 4461 - 2000
Pildom PLN uz 2008m ir kur dabar dedam 1500 ir 500 ?

Ir galiausiai 2009.12.31 priskaitem rezervo 6000... t.y. pokytis -4000
K61141 (leidž.atsk.) 3000
K61142 (neleidž.ats.- Sodra) 1000
D 4461 - 4000
Pildom PLN uz 2009m ir kur dabar dedam 3000 ir 1000 ?

Gal kas galėtų pagelbėti su konsignacija Steke. Niekur nerandu paaiskinimu siuo klausimu. Atsargų vidiniame judėjime yra tokia galimybe ivesti prekes atiduotas konsignacijai... bet po to įvedus tų prekių pardavimą, programa neužfiksuoja prekių (atiduotų konsignacijai) sumažėjimo...be to pardavimų ataskaita "Prekės atiduotos konsignacijai" rodo tik tai kas atiduota... o kas jau parduota nefiksuoja...ir kaip reiktų fiksuoti grąžintas prekes, kurios buvo atiduotos konsignacijai? Gal kas išsiaiškinęs kaip tai daroma... visaip vartau ir jokios naudos...

Gal bent kažkas išsakytų savo nuomonę

Musus imone pesitvarke 2008 m. i UAB. Siais metais as pateikiau JAR balansa uz visus 2008 m. kaip UAB (jau priemem). Klausiau VMI - PLN204 irgi reikia pateikti uz visus 2008 m. (t.y. 08.01.01-08.12.31).[/quote]

O sakykit kaip jūs tai įforminot? Rašėt aiškinamajame rašte kad nesilaikot Nes 35 VASe rašoma kad jei įmonė nesudarinėjo atskaitomybės anksčiau, tai ji turi sudaryti nuo įregistravimo datos iki metų pabaigos.

Pasidalinkit patirtimi...
2008 m persitvarkėm iš IĮ į UAB. Būdami IĮ finansinės atskaitomybės nesudarinėjom. Kaip jūs tokiu atveju darytumėt 2008m atskaitomybę? Ar nuo metų pradžios iki pabaigos? Ar nuo naujo statuso įregistravimo datos iki metų pabaigos?
Pagal VASus reiktų lyg ir nuo naujo statuso įregistravimo iki metų pabaigos... bet maišalynė kažkokia tuomet gaunasi... juk PLN204 metinę teikti reik...
Kaip jūs tokioj situacijoj elgiates, kas buvot susidūrę

Paaiškinkit prašau protingi kolegos tokią padėtį...
Įmonės direktorius ir akcininkas tas pats asmuo turi 100 proc. vienos įmonės M akcijų, o jo žmona kitos įmonės direktorė ir akcininkė turi 100 proc. įmonės J akcijų. Dirbu įmonėje M ... finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte reikia nurodyti info apie asocijuotas įmones... čia reikia vadovautis apibrėžimu apie asocijuotas įmones... tai man nereikia atskleisti info apie J įmonę, kad ji asocijuota ar ne ... kiek suprantu , tai ne....
Kadangi šios įmonės vykdo daug tarpusavio sandorių... tai turiu pildyti FR528
ir čia jau vadovaujuosi PM apibrėžimu dėl asocijuotų asmenų
Padėkit toj košėj atsiknisti

Esu kažkada prieš porą metų su tokia įmone dirbęs. Jie statė namus Norvegijoje, ir ten iš karto turėjo registruoti filialą. Bet apskaitai tai samdėme norvegą buhalterį. Kaip ten paskui su ja pasibaigė, nežinau, nes to darbo atsisakiau: nebuvo galima susišnekėti su direktorium, visai manęs neklausė. Bet šiaip tai buvo norvegiška įmonė su jų kodu.[/quote]

Kiek teko girdėti yra daug tokių įmonių ypač statybų srityje... dirbančių tokiu principu... bet niekaip nerandu jokio buhalterio kuris jau žinotų šią sistemą ir galėtų pasidalinti patirtimi....
Gal pabandysiu plačiau paaiškinti... dar turiu vilties kad kažkas atsilieps
Esmė ta, kad įmonė įsiregistruoja kaip Norvegiškos registracijos užsienio įmonė... ji neturi ten nuolatinės buveinės.... todėl ar tai filialas ar kokia forma lieka neaisku... jų įstatymai leidžia taip registruotis užsienio įmonėms... tik reikia norvego atstovo, kuris laiduoja kad sumokėsi mokesčius jų šalyje... Taigi lietuviška įmonė gauna Norvegijoje įmonės kodą, registruojasi ten PVM mokėtoju, ten samdo buhalterį, kuris suveda Norvegijoje vykdomus pirkimus ir pardavimus... teikia ataskaitas jų institucijoms...
darbuotojai šiuo atveju darbinami Lietuvoje... jų mokesčiai skaičiuojami Lietuvoje....jie vyksta į komandiruotes Norvegijoje...
Bet kaip visa apskaitą sujungti į vieną sistemą?...
Kažkokias gaires nupiešiau... manau ši tema buvo pradėta kalbant apie panašų atvejį...

O kaip jūs tvarkėtės toje įmonėje kol dirbote? Gal kažkokią sistemą jau turėjote susikūrę? Būtų malonu išgirsti...

Taigi va kad gavo Įmonės kodą ir apskaita vykdoma pagal norvegiškus įstatymus o FA reiks daryti konsoloduotą[/quote]

Norejau paklausti gal jums pavyko issiaiskinti kaip vykdoma tokio filialo Norvegijoje apskaita.... susiduriau su tokia situacija ir nenutuokiu kaip cia ka daryti...
Labai prasyciau bet kokios info

Sakykit o kur PVM deklaracijoje IT pardavimo pajamos rodomos 11 eilutej? (cia naudoto IT pardavimas su PVM) Ir kaip cia iseina, kad apskaitoje fiksuojam tik IT perleidimo pelną, o PVM deklaracijoj rodom visas pardavimo pajamas? Pritarkit kas nors ar paneikit

Ne kartą žiūrėjau šitą Incoterms lentelę ir vistiek niekaip nesuprantu... gal kažkas padėsit...jeigu pristatymo sąlygos yra CIF Klaipėda arba CRF Klaipėda... prekės plaukia iš Pakistano... tai kaip suprasti "rizika pereina sukrovus konteinerius laivo denyje"? Pagal šitą paaiškinimą išeina kad pajamuotis prekes reiktų ta data, kai jos sudėtos Pakistane į laivą? Ar aš kazko nesuprantu? Ir kam tada nurodoma Klaipėda prie raidžių CIF? Atėjo mūsų tikrinti muitinė ir aiškina kad aiškiai nurodyta CIF Klaipėda... reiskia reikia pajamuotis kai atvyksta į Klaipėdą?
O iš vis... kaip Jūs nustatot tas pakrovimo datas? Kokių dokumentų pagrindu?... nes aš tai niekur nerandu nurodyta... kada pakrauta į laivą... ar kada atvyko į Klaipėdos uostą?

Ačiū bet gal kas galėtų plačiau pakomentuoti... gal kas buvot susidūrę...

Susidūriau pirmą kartą su tokia padėtimi, kai nuostoliai yra tokie, kad nuosavas kapitalas mazesnis už 1/2 įstatinio kapitalo. Padėkit išsiaiškinti dėl akcininkų įnašų nuostoliams dengti apskaitos ir mokestinių niuansų... VASai rekomenduoja tokią korespondenciją kaip padengi nuostolius:
D 272 Kasa arba 2710 Sąskaitos bankuose 20 000
K 594 Akcininkų įnašai nuostoliams padengti 20 000
bet kaip yra su jų apskaita toliau? Pelno nuostolių ataskaitoje jie nerodomi kiek suprantu, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje praeina pro 27 eilutę...o balanse? į kokį balanso straipsnį juos įdėti? be to į kokią buhalterinę saskaitą perkelti uždarant 594 sąskaitą?
Toliau kaip suprantu šitie įnašai traktuojami kaip paskirstytinas pelnas ir norint issimokėti traktuojama, kaip dividentų išmokėjimas (t.y. apsimokestina GPMu)?
Ir tie įnašai - tai nėra įstatinio kaptalo didinimas?
Kiek suprantu Pelno mokesčio atžvilgiu tokie įnašai nekeičia nieko... kiek yra mokestinio nuostolio... tiek rodai deklaracijoje, nerodydamas kiek yra padengta įnašais? Ir esamą mokestinį nuostolį gali kelti į kitus metus?
Padėkit kas nors... tiek prisiskaičiau informacijos kad galva plyšta... o taip ir nesusieju visko... vien klausimai kyla...

Sveiki... ar yra forume buhalterių, kurie dirba lietuviškose statybos ar apdailos paslaugų įmonėse registruotose Norvegijoje (konkrečiau būtų: lietuviškas UAB-as, kuris komandiruoja darbuotojus į Norvegiją statybos ir apdailos darbams, moka jiems algas ir dienpinigius, įsiregistravęs ten ir turi vietinį buhalterį) ? Domintų daugybė specifinių tokios veiklos apskaitos ir mokestinių klausimų. Labai reiktų pagalbos...