Kaip tu blogai apie mane galvoji...
Ne nu, jums išaiškinti kas tai yra geros valios ambasadorius.....
Pradedu suprasti, kad neįmanoma.

Nu neišsigando, neišsigando...
Būtų ten vyrų gvardija, tai gal biški ir susimąstyčiau, bet dabar...
Aš kaip geros valios ambasadorius bandau nuolaidas išsimušti.
Kol jus ten baliavosit, aš ateisiu ir valios kibirais kiekvienam...
Taip nuo dušios...
Draugiškai taip...

Nu va, kaip su skudurų per feisą...
Aš jai pasiryžęs žvaigždę iš dangaus nukabinti, perplaukti marias, krūtine užstoti nuo VMI, FNTT ir kitu linksmu institusijų, o ji...
Nėr gyvenimo...

Apie banketą jau sakiau, aš tik geros valios ambasadorius.
Valia dalinu,kam gerą, kam nelabai, bet valia.
O čia ne kiekvienas sugeba.
Talentą reikia turėti.
Žinoma,mano talentas bus pripažintas po mirties, bet stengtis reikia jau dabar.
O kad ir susitiksim mes tenai, nu kuo gi aš praskaidrinčiau tavo susidomėjimą?
Toks kaip visi, rankos, kojos, galva...
Ničniekuo nesiskiriu.
Ir iš viso, geros valios dalinimas geriau skamba iš šios ekrano pusės.

Fast ist das "altretanto"?

Ai tau iš karto vyrai...
Susitiksim kokiam bankete tada pasikalbėsim pa dušam.
Žėk, gal netgi sutiksiu savęs verta sielą....

Kodėl tu mane skriaudi?

Susiremiam patirtim (ragais?)

Ačiū.
Aš ir žiūriu, kad viena persona jau trečia kartą su manim susitinka.
Ko norėt, tik keliasdešimt tūkstančių.

Gal kas netyčia žino kiek Vilniuje gyvena gyventojų?
Iš anksto dzenkuja.

Ne nu....
Aš irgi "do dna", bet dvidešimt kilų kulniuoti vos ne parą....
Saiko jausmas ryškiai prarastas negrįžtamai.

Joooo, pavojinga ten su jumis....
O repertuaras apsiribojo "ne nado pečialitsa" ar naujovių įnešta?

Pažiūrėk kaip jos šuns kailis blizga ir viską suprasi.

Tai kokiais kiekiais jus ten......
O Petrutė tik dabar prie kompo prisitempė.....
Nu ir žvėriškai jus ten.....:)))

Ar aš kada juokavau?
Va ir Elvusia mano žodžius patvirtino.
Ali ir brungus bjaurybė.....

Na aišku, aš irgi sudurniuoju, jei ilgesni laiką nesuteikia "pagalbos".
Reikalas tikrai rimtas skubus.
Sėkmės.

Produktas universalus, gali kojas teptis, bet ir pyragus kepti.:))

Buhai visai tiu-tiu, nesąmonėm užsiima.
Sėti, sodinti....
Fntt tai reikalas.

Ant dvieju minučių vėluoja, o Colop kadangi itin pareigingas, tai nervinasi.
Raminančių geriau parekomenduok.

Kas tau čia taip greitai atsilieps.
Apiplaudinėja dabar.
Geriausiu atveju tikėkis vėlai vakare, arba ryt ryte.

O man "šėšėliai rojuje" pačiausia.

Tak, tak, tak....
Vaistinė buvo uždaryta, ar pamiršai "bilobil" nusipirkti?

Aš dažniausiai išsisukdavau.
Reakcija iki šiu dienų išliko.

Soryyyy, bet jaunas buvau iš kur aš galėjau žinoti, kad prie jūsų kitaip žyyyyyymiai lengviau prieiti.

Kai mūsų mergos užsisiūdavo, tai mes tada"šaudydavom" su lifčikais.
Oj ir miela gi budavo....

Reketininkas.
Regvita gelbėk, mane mūūūūūūūūūša.

Nu nafig, taip nostalgija suėmė, kad nors nusišauk.
Ainu nakapaju sau stikliuką.

Dabar bandau įtempti atminti ir prisiminti ar buvo pas mus razborai, kad reikėtu kviesti tėvus ir t.t.
Keista, bet neprisimenu....
Susimušėm, gavom, pavaikščiojai piktas savaitę ir vėl draugai.
BBet kad mokytojai ar tėvai reguliuotu, tokio nebuvo.
Supratimas kitoks buvo.
Mokytojai buvo tarsi dievai, ir buvo netgi gėda trukdyti juos dėl tokių niekų....

Žinai... ir aš kažkaip dvejoju...
Gal kad uniformos pas mus buvo vienodos, gal kad nebuvo mp3, gprs ir kitu dalykų, bet kažkaip paprasčiau buvo...
Nors ir žinojom, kad tas yra partijos šiškos sunūs, bet gerbėm pirmūnes.
O partijos šiškos sunūs buvo kažkaip toks kaip ir mes, jo neišskirdavom.
Žinoma, patraukdavom per dantį, bet jei reikėdavo nusirašyti....
Tada jau tik pirmūnė gelbėjo.
O gal tik senstu ir taip tik atrodo....

Dabar prisiminiau viena iš gedingesniu savo gyvenimo puslapių...
Buvo pas mus klasėj toks vaikinas (šiandien jis vieno rajono policijos viršininkas), jis buvo lėtokas ir kiek kvailokas ( na ir šiandien jis mažai pasikeitė), mes ji pravardžiavom "lapuxas", nes pas ji ausys buvo atlėpusios.
Na viskas lyg ir buvo gerai, nes kai pravardžiavom ji taip, tai jis atrodė, kad net ir nepyksta.
Bet kažkur aštuntoj, gal devintoj,klasėj nuėjom parūkyti per pertrauką ir tada ji pramušė.....
Mūsų buvo gal keturi, bet skuron gavom visi...
Po to karto labai greitai prisiminėm jo vardą.

Nusiramink, įkvėpk giliai, apsidairyk aplinkui ir pamatysi, kad nėra viskas taip blogai.
O žinant, kad situacija vis tiek išsispres, vienaip ar kitaip, tampa visai linksma.
Jei reikės, pakratysim ir už kojų.