Tai kad matai, jie kažkokie nei skusti, nei lupti.
Ali gi tu sugalvok eksperimentuoti tokios šventės metu...
Gali būti linksma...
Aš ir galvoju, ko gi čia taip drąsiai visi dalina juos į kaire ir dešine.

Būsiu aš būsiu, tiesiog strateginiai ėjimai vykdomi.
Jau pirmo turėčiau pasivaidenti sąraše.
Mužaujuosi.

O božė....
Va tokio smūgio į pačia širdies gilumą nesitikėjau...
Šakės. Tokį smūgį ir dar iš pasalų net kastiliai iš rankų iškrito.
Jap, reikia skubiai keisti veiksmų planą.
Samajana kažką minėjo apie trečia šašlykinę.
Gal dar ne viskas prarasta....

Katinas jau seniai šašlykams sunaudotas.
Tiesa, nepatariu, liesi jie bjaurybės.

A mi ix dušili, dušili....

Aga, sėdžiu čia apsiputojęs, galvoju kam čia į gerklę įsikabinti...

Daryti žmogui gera gali kiekvienas. Todėl niekas ir nedaro. Galvoja: „Tokie niekai! Kitas padarys…“

O va daryti bloga ne taip lengva. Turi būt asmenybė. Užtat kiekvienas stengiasi nelikt paskutinis. Erlickas.

Ni, ni, ni, man negalima.
Kenčiu dabar kaip Marytė Melnikaitė.
Jei koks antpirštis ir praslysta, tai čia išskirtinai kraują pavarinėti...

Norėjau parašyti riebus šunys- laiminga liaudis.
Juk jie ten šunimis maitinasi.
O kad šunį gerai atšerti saujos ryžių neužteks.
Va ir galvoji apie žaliavą.

Viskas gerai šunims sumaitins .
Sotūs šunis- laiminga liaudis.

Gyveno karta...
Ne, ne taip.
Gimė kartą toks mažas, mažas,mažuliukas Voveriukas.
Mažas, tai mažas, bet tam tikra dalį metų nėrwus gadino tėvams, vėliau atėjo eilė mokytojams, dėstytojai žemkėj iki šiol mena....
Tvarkingai apsivedė (ar apsižėnijo?) dabar nėrwus gadina vyrui.
Nia, mane taiso, kad nėrwus jau vaikams gadina.
Vėl taiso, kad sveikinti su Gimtadienių taip negalima...
Nu gerai, gyveno kartą nuostabusis Voveriukas, gyveno, gyveno gyveno, turėjo daug draugų, meilės, laimės ir visokeriopo pasisekimo.
(Jaučiu, jau gerai pradėjau..)
Viską turėjo ir atėjo metas, kai draugai per Gimtadienį jau nežinojo ko galima palinkėti...
Tai va, Voverė linkiu, kad gyventum taip, kad būtų Tau ką palinkėti.
Su Gimtadienių!!!

Nu sakai,kad tau nepatiko, tai tada į Pabradę.

Mane labai lengva išpramogauti.
Stipriai nesiruošk.

Rugpjūti ruoškis į ekskursiją.
Galėsi savom akim nekreipti į išvaizdą.

Prie iškalbos turi būti ir stotas....
O kai švarcas džiovintam pavidale, tai jaunimas ir sunkiai suvokia.

Nu per meetą bus kiekvienam asmeniškai pasakyta.
Ale ot jau kokia nekantri, sėdi Škotijoj ir dairykis, Lietuvoj tikrai tokiu vaizdų nepamatysi.

Nu kad aš buvau tada kai bratkos žmona buvo studentė.
Tai dabar yra vienas kelias, arba kabinti studentę arba ieškoti pažįstamų.
Bet nekrofilų tarp mano pažįstamų nesimatė lyg...

Nu gerai, davai į Pabradę su penkiasdešimt proc. nuolaida?

Tau šlykštynė, o kažkas tai kiekviena diena mato.
Vsio, pasakei ir šventa.
Varom į Pabradę.

Sukraupino mano pasakojimas?

Nu ju yra nemažai, bet man teko pabuvoti medicinos studentų morge.
Galiu pasakyti,kad nieko ten baisaus nėra.
Vienintelis minusas, tai formalino kvapas,kurio nesupainiosi su niekuo.
Tai bjauru.
O labiausiai man patiko, kai profesorius atpjovė raumeny ir jis pradėjo grįžti atgal.
Nu kaip čia pasakyti,jis atpjovė ir ištempė gabalą šlaunies raumens ir padėjo šalia ir raumuo tvarkingai pradėjo grįžinėti atgal.
Nu visai linksma.
Bet sakot kelionė į Pabradę, tai kelionė į Pabradę.

Pamiršau paminėti, tas gidas toks individas šneka neužsičiaupdamas...
Vienintelis kelionės minusas.

Bliamba, negalvojau, kad tokia populiari kelionė bus...
Nu nukelkim bent iki rugpjūčio.
A kai siūliau po Vilniaus morgus pavedžioti tai nenorėjote.

Aš tau dar privalumų nepapasakojau:
Privažiuojam užsieniečių registracijos centrą, ten, kad tu žinotum, viso pasaulio maišalynė.
Tiek kultūrų ir papročių tu nesutiksi niekur ir niekada gyvenime.
Pliusai, maža kelionės kaina.
Įspūdžių visam gyvenimui.
Ir automatu neišvyksti net iš Lietuvos.
Svajonių kelionė.

Nu tai davai aš tave į Pabradę nuvešiu.
Šilta, mažai laiko autobuse, o ir aš dar pakeliui ausis asfaltuosiu.

Žiūrėk koks pagyvėjimas į žodį "lodarius", o pabandyk kukliai pakreipti žodį ir batukai, lauktum dvi savaites atsakymo.

Ir man tokios patinka...
Nu bet faktas, kad pailsėjot, tai šaunu.

Nu turėjau omeny, automobilių.

Šveicarijoje autobanu ryškiai nėra.
O kodėl pasirinkot tokia kelionę, ar dėl kainos, ar tiesiog dėl nepriklausomybės?

Visos nuotraukos geros, bet šita tai geriausia.
Ūkiška chebra gyvena.
Jie ten tingi valytis sniegą ar pas juos sninga ten kas penkias minutes?

Ir dar kilo klausimas, per diena vidutiniškai nuvažiuojat šešis šimtus kilų, tai šešios valandos kelio (mažiausiai), o kada išlipti, pamatyti viską?

Aga, aga, nepatogu matyti kaip prie memės juos traukia.