CoIop rašė: Aš gyvų pavydžių turiu savo giminėje.... visos močiutės skaičiuoja mano atlyginimą, kam išleidžiu... kalbasi kur dedu pinigus ir panašiai....
Gaila, kad diskutuodami vis labiau krypstame į asmeniškumus ir nenorime suprasti kito žmogaus pasirinkimo / gyvenimo susiklostymo ir pan.
Visų gyvenimai yra skirtingi. Ir jeigu vienas žmogus dirba 10 įmonių po 200 litų tai dar nereiškia, kad jam reikia lygintis su kitais ir dirbti 1 x 2000 .
O dėl 3 įmonių... dirbant visose 3 ir jaučiantis saugiau tai aš palaikau tokius žmones, tačiau jei jau bankrutuoja 2 darbdaviai iš 3 tai nieko nuostabaus jei bankrutuotų 3 iš 3.
(ir kur tada jūsų tos išsvajotos garantijos nuo darbdavio bankroto / persikėlimo į kitą šalį?) Manau jei žmogus turi gerą vardą, tai jis gali pradėti dirbti naujoje įmonėje nuo 800 , įrodyti ką gali ir kitą mėnesį jau gauti pastovų 1500 atlyginimą.... o paskui vis daugiaU ir daugiau... iki tam tikros ribos.... ;)
Aš iš visų darbų iš kurių išėjau - išėjau labai staigiai. Taip aplinkybės susiklostė. Išėjau. o kitą rytą jau nėjau į darbą. keista buvo, kad nereikia keltis.... bet jau po kelių savaičių dirbau kitame darbe o tos 2 savaitės man buvo kaip atostogos :)
Sveikas, Colop.
Pirma, mano patarimas, aš stengiuosi, kad kuo mažiau giminės bobučių žinotų mano pajamas.
Antra. Dėl įmonių. Jei esi dirbęs vienoje stambioje, vėliau darbą susirasti lengviau.
Aš irgi vieną kartą taip išėjau iš darbo. Pagąsdino. Išsigandau. Ir išėjau. Isterikavo ilgai, bet ne man. Tai irgi pliusas.