2003 m. balandžio 7 d.
VŽ Nr. 66 (8 psl.), Žinios
Startas Lenkijoje - su "T-Market", finišas – galbūt presikraustymas
Violeta Bagdanavičiūtė; Mindaugas Linkaitis
AB "Vilniaus prekyba" pradėtas žygis į Lenkiją liko nepastebėtas ten veikiančių pasaulinių prekybos tinklų. Iš VŽ sužinoję šią naujieną, jie diplomatiškai teigė, kad kai daugiau žaidėjų - išlošia pirkėjas. Patys lietuviai neslepia savo didelių planų kaimyninėje šalyje ir neatmeta galimybės, Lietuvai tapus ES nare, Varšuvoje įregistruoti savo centrinę būstinę.
Sėkmingas lietuviškos UAB "Eurofarmacijos vaistinė" startas Lenkijoje 2002 m. paskatino "Vilniaus prekybos" akcininkus kovo pabaigoje paskelbti apie pradedamą mažmeninės prekybos verslą kaimyninėje šalyje ir didįjį kraustymąsi. Praėjusios savaitės pabaigoje kartu su "
VP grupės" prezidentu Nerijumi Numavičiumi ir viceprezidentu Žilvinu Marcinkevičiumi į Varšuvą išvyko 20-ies darbuotojų palyda. Ignas Staškevičius, UAB "VP Market" generalinis direktorius, pasakoja, kad Lenkijoje, kaip ir Latvijoje", bus įkurta "VP grupės" įmonė "VP Market".
"Integruojantis į ES mes vis dažniau pasidomime, kokios būtų galimybės turėti vieną įmonę, kuri veiklą galėtų vykdyti keliose valstybėse. Kol kas tokių galimybių nematome. Jeigu tinklas, pavyzdžiui, dirba Prancūzijoje ir Vokietijoje, tai jis vis tiek turi dvi įmones, įregistruotas abiejose minimose valstybėse", – dėsto p. Staškevičius. Tačiau, tęsia jis, jeigu kada nors galėtume turėti vieną įmonę, kurios veikla galėtų apimti ir Lietuvą, Latviją, Estiją bei Lenkiją, tai klausimas, kur turėtų būti tokios įmonės būstinė, mums iš tikrųjų aktualus.
"Neatmesčiau galimybės, kad tai galėtų būti ir Varšuvoje", – neslepia p. Staškevičius.
Pasak advokato Gyčio Kaminsko, ES priėmus šalis kandidates, galima tikėtis, kad bus įgyvendinta dabar diskutuojama galimybė realizuoti Europos įmonės projektą: tokiu atveju pakaks įmonės registracijos tik vienoje šalyje narėje, verčiantis analogiška veikla ir kitose šalyse.
Jį papildo Kęstutis Lisauskas, tarptautinės audito bendrovės "Ernst & Young" partneris, sakydamas, kad dėl mokesčių sistemos pačios įmonės iš Lietuvos į Lenkiją perkelti neapsimoka, tačiau kai kalbama apie mažmeninę prekybą, tai ja užsiimanti įmonė juda ten, kur yra rinka.
"Mokesčių veiksnys tokiame versle yra svarbus, tačiau jis yra antraeilis. Lenkija mažmeninės prekybos rinkos žaidėjui yra žymiai patrauklesnė dėl savo rinkos dydžio", – teigia p. Lisauskas.
Niša pustuštė
"Vilniaus prekyba" skelbia, kad per 3–4 m. planuoja atidaryti iki 1.000 "T– Market" parduotuvių ir užimti 5–7% Lenkijos mažmeninės prekybos rinkos.
Rinkos ekspertai svarsto, kad "Vilniaus prekybos" plėtra Lenkijoje gali būti sėkminga, nes jų pasirinkta niša yra neužpildyta.
"Išsianalizavę rinką, didžiausią nišą pamatėme būtent savo "T- Market" (jos apibrėžiamos kaip mažos ir vidutinio dydžio parduotuvės, besikuriančios dažniausiai gyvenamuosiuose miesto rajonuose. Jos pasižymi mažomis kainomis ir nuolat vykstančiomis nuolaidų akcijomis) parduotuvėms", – pasakoja Jolanta Bivainytė, "VP grupės" kanclerė.
"T-Market" ketinama atidaryti visoje Lenkijoje, o ne kurtis keliuose miestuose. Pasak p. Bivainytės, patalpų įmonė dar neturi nei biurui, nei parduotuvėms, tačiau turi iš ko rinktis.
"Ar patalpos bus nuomojamos, ar parduotuvės statomos, nenuspręsta, žiūrėsime pagal pasiūlą", – kalba p. Bivainytė.
Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto kainas Lenkijoje, Osvaldas Čiukšys, Lietuvos ambasados Lenkijoje ministras patarėjas, svarsto, kad patalpos "T–Market" greičiausiai bus nuomojamos.
"Tai, kad verslas pradedamas nuo "T–Market" parduotuvių, lemia Lenkijos rinka, – čia jau dirba Prancūzijos, Vokietijos žinomi mažmeninės prekybos tinklai. Jie pakankamai užėmę didžiųjų prekybos centrų nišą, o mažųjų parduotuvių trūksta", – pasakoja p. Čiukšys. Šis segmentas, anot jo, tuščias, Lenkijoje nėra nacionalinių tinklų, kaip kad Lietuvoje "VP Market".
Konkurentai - portugalai
Pernai užsienio mažmeninės prekybos tinklų Lenkijoje apžvalgoje minimi tokie gigantai kaip "Metro AG" (Vokietija), "Ahold" (Nyderlandai), "Tesco" (D. Britanija), Prancūzijos "Auchan", "Casino" ir "Carrefour". Andrius Stonkus, "Prime Investment" projektų vadovas, pažymi, kad savo parduotuvių tinklą čia turi visi didžiausi pasaulyje mažmenininkai, išskyrus amerikietiškąją "Wal–Mart".
"Jie valdo daugiausia didelius prekybos centrus, o ekonominės klasės parduotuvių, priklausančių prekybos tinklams, nėra daug. Todėl "VP grupė" segmentą pasirinko teisingai: prekybos tinklams priklausančių maisto prekių parduotuvių ploto koncentracija vis dar gana maža (prekybos plotas, tenkantis 1.000 gyventojų, yra 2 kartus mažesnis nei Europoje), o dominuoja prekybos centrams nepriklausančios parduotuvės, kurių plotas mažesnis nei 600 m2", – komentuoja p. Stonkus.
Jis prognozuoja, kad pagrindinis lietuviškų "T–Market" konkurentas bus portugalų tinklas "Jeronimo Martins Distribution", turintis parduotuves "Biedronka". Su kitais tinklais - "Netto", "Edeka", "Leader Price" - konkuruoti neturėtų būti sunku, nes jie turi nedaug parduotuvių.
Pernai spalį VŽ rašė, kad UAB "VP Market" pasiūlymų kurtis turi iš Rusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos.
Ponas Stonkus teigia, kad "VP grupė" iš daugelio pasiūlymų pasirinko Lenkiją, nes ši rinka mažiau rizikinga, nors konkurencija kur kas didesnė. Jis prognozuoja, kad plėtra Lenkijoje "Vilniaus prekybai" gali atverti kelius į visą Vidurio Europą. Išlieka galimybė ir Rytų Europoje, kur užsienio tinklai žengia itin atsargiai.
Apie lietuvius nieko nežino
Apie lietuvių žygį į kaimyninę šalį, pasak p. Čiukšio, Lenkijos spaudoje pasirodė tik kuklūs pranešimai, o konkurentų vertinimų apskritai dar nebuvo. Tai patvirtino ir VŽ kalbinti mažmeninės prekybos atstovai.
Lenkijoje veikiančio didžiausio Europoje Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklo "Carrefour" atstovė ryšiams su visuomene Agata Paškovska (Agata Paszkowska) sako, jog jų kompanija neturi smulkios informacijos apie galimą "VP Market" atėjimą į Lenkijos rinką, todėl nuo komentarų susilaikė.
"Aišku, konkurentų daugėjimas rinkoje yra naudingas vartotojams,nes jie turės didesnį prekių pasirinkimą pagal kainą ir kokybę",- teigia ji.
Lenkijos mažmeniniame pigių prekių parduotuvių sektoriuje veikiančios portugalų kompanijos "Jeronimo Martins Distribution" (JMD) komercijos direktorė Ana Sierpinska (Anna Sierpinska) taip pat teigia negirdėjusi apie naujos kompanijos atėjimą į rinką, juolab apie "VP Market". Ji aiškina, jog Lenkijos mažmeninės prekybos rinkoje konkurencija yra didelė, tad įeiti į rinką nebus lengva.
Portugalai teigia,kad jų prekybos centruose dauguma prekių (98-99%) yra lenkiškos kilmės, tačiau ar lietuviškos prekės rastų savo vietą lentynoje, ji sako negalinti atsakyti.
JMD Lenkijoje praėjusių metų pabaigoje priklausė apie 700 "Biedronka" mažų kainų parduotuvių. Pagal jų skaičių ši kompanija yra didžiausia mažmeninės prekybos segmente. "Biedronka" tinklo metinė apyvarta sudaro apie 2,3 mlrd. Lt.
Renata Juškevič (Renata Juszkiewicz), Vokietijos prekybos tinklo "Metro" atstovybės Lenkijoje vadovė, aiškina, jog "Metro" Lenkijoje veikia ir kaip didmenininkė, ir kaip mažmenininkė, tačiau labiau specializuojasi stambiųjų prekybos centrų sektoriuje, todėl tiesioginės konkurencijos iš "T-Market" nepajustų. Šios kompanijos prekybos mastai yra nepalyginti didesni, nes ji prekybos centruose prekiauja ir statybos bei elektronikos prekėmis, todėl mažomis pigių prekių parduotuvėmis nesidomi.
Anot p. Juškevič, Lenkijos "Metro" prekybos centruose apie 90% prekių yra pagamintos vietos gamintojų, tačiau ji neatmeta galimybės, kad ir lietuviškos prekės galėtų būti paklausios.
"Lenkijos vartotojui svarbiausia gera prekės kokybė ir tinkama kaina, todėl jie vienodai renkasi ir vietos, ir importines prekes",- aiškina p. Juškevič.
Tiekėjų ieškos kitąmet
"Vilniaus prekyba" skelbia, kad į Lenkiją tiekti produkciją kvies ir Lietuvos gamintojus. Kol kas dėl to ji derybų su tiekėjais nevedė. Pokalbius su jais planuojama pradėti birželio–liepos mėnesiais, kai, pasak p. Staškevičiaus, iš kolegų, dirbančių Lenkijoje, bus gauti plėtros planai - kiek ir kada parduotuvių bus atidaryta Lenkijoje.
"Kalbant apie ilgalaikį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, su įrangos tiekėjais mes jau įvertiname ir jų galimybes Lenkijoje", – praneša p. Staškevičius.
Ponas Čiukšys sutinka, kad "T–Market" privilios gamintojus į Lenkiją, tačiau jis spėja, kad ne anksčiau, kaip Lietuvai įstojus į ES – nuo 2004 m. gegužės.
"Spartaus tiekėjų žingsnio čia galima tikėtis, kai nebeliks muitų maisto produktams. Šiemet, tik pradėjus atidarinėti "T - Market", importas realiai nelabai įmanomas, nes, pavyzdžiui, lietuviškiems sūriams galioja 30% muitas", – argumetnuoja patarėjas.
Jis praneša, kad dabar Lenkijoje parduotuvėse labai mažai yra lietuviškos produkcijos: galima rasti aliejaus, duonos.
Ponas Stonkus prognozuoja, kad lietuviškos produkcijos Lenkijoje galima tikėtis jau išplėtojus "T–Market" parduotuvių tinklą, nes plėtros pradžioje eksportuoti neapsimokės dar ir dėl didelių transporto išlaidų.
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių AB "Pieno žvaigždės" skeptiškai vertina pradėti eksportą į kaimyninę šalį artimiausiu metu.
"Neatmetu galimybės, kad produkcija pajudės dar šiemet, tačiau realesnė galimybė – palaukti, kol vartai atsivers Lietuvai įstojus į ES", – pritaria ir Julius Kvaraciejus, "Pieno žvaigždžių" valdybos pirmininkas.
Lenkijos rinkos dar neištyrė ir UAB "Biovela", nors ja domėjosi prieš kelerius metus, dar neturėdama stipraus prekinio ženklo.
"Sutinku, kad "T–Market" bus mums reali galimybė eksportuoti produkciją į Lenkiją. Spėju, kad paklausą turėtų mūsų šalto rūkymo gaminiai", – sako Virginijus Kantauskas, "Biovelos" generalinis direktorius.
Prekybos partnerių, perkančių dideliais kiekiais, Lenkijoje neturi ir UAB "Vilniaus duona plius", o smulkus eksportas jos nedomina.
"Galimybių mūsų produkcijai atsidurti ant "T-Market" lentynų šioje šalyje matome, tačiau priklausys nuo tiekimo sąlygų, o jos dar nėra aptartos", – tvirtina Darius Kašys, "Vilniaus duonos plius" pardavimų direktorius.
Gal VMI nominaciją paskelbs :premija už didžiausią procentą sumokėtų mokesčių nuo apyvartos.
