Įsigijus akcijų, GPM deklaracijose tai neatvaizduojama. tai atvaizduoja Turto deklaracijoje (jeigu jums reikia ją teikti). Jeigu jūs, kaip akcininkas iš įmonės gaunate kažkokių pajamų, jos atitinkamai ir deklaruojamos:
- DU, dividendus, dovanas teikia įmonė, ji ir sumoka/išskaičiuoja mokesčius;
- palūkanų išmokėtas sumas teikia įmonė, mokesčius -mokate jūs.

P.s: klausimas nekonkretus. Ką įmonė deklaravo, matosi pažymoje.

Ilgalaikio turto pardavimo atveju tai gali būti laikoma NEEKONOMINEVEIKLA, t.y jūs neprekiaujate automobiliais, tai vienkartinis sandoris.

45000 riba -per paskutinius 12 mėn. Galit per du metus išrašyti 80 000, ir registruotis nereikės Klausimas įdomus iš kitos pusės: draudimo tarpininkus (brokerių įmones) prižiūri Lietuvos bankas, kuris neigiamai žiūri, kai brokeriai užsiima "pašaline" veikla. VMI lieps registruotis, bet LB gali pagrūmoti už aktyvią nepagrindinę veiklą

Kažkada dariau.
1.Vidinė apskaita
2.Nauja operacija
3.Pasirinkti padalinius : iš kur į kurį.
4. Galima naudoti geltoną mygtuką - pasirinkti prekių likučius.

Atsargose yra, IT - lyg ir ne.

1.Problema: kai sutarčių - virš 30-50. O kai 800?
2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.

T.y dabar keičiam, kada nors, vėl pvz. keičiant sąlygas (keliant DU), jau pasirašome naujas sąlygas. Taip po truputi ir (manau) bus keičiamos sutartys.

Gavau tokio turinio pranešimą (dėl vieno kliento):

Pranešame, kad A..... A..., 2018-10-12 pateikė netinkamai užpildytą 2014 m. mokestinio laikotarpio dokumento formą GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ (registracijos Nr. 9.44-GE-.........).
Dokumente 2018-10-25 nustatyti tokie trūkumai:
Eil. nr. Trūkumo aprašymas
1 Duomenys teisingi, pagrįsti gyventojo pateiktais paaiškinimais ir dokumentais.


Prašome, ne vėliau kaip per 10 darbo dienas(-ų) nuo šio pranešimo įteikimo dienos, vadovaujantis GPM308 formos pildymo ir pateikimo taisyklėmis, pašalinti lentelėje išvardytus dokumento trūkumus ir per Elektroninio deklaravimo sistemą ( deklaravimas.vmi.lt, toliau - EDS) arba Jus aptarnaujančiai apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilnius) pateikti tinkamai užpildytą dokumentą.
Peržiūrėti šį ar kitus Jums VMI išsiųstus pranešimus apie dokumente nustatytus trūkumus, priminimus pateikti mokesčių deklaracijas, galite prisijungę prie EDS.


Jei Jūs deklaracijoje prašote grąžinti gyventojų pajamų mokesčio ir / ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoką, VMI jos negrąžins, kol nepašalinsite pranešime nurodytų trūkumų.

Gerbiami kolegos

Asociacija planuoja organizuoti seminarus NBA nariams 2018 gruodžio - 2019 sausio mėnesiais.
Šiuo metu Asociacija neorganizuoja seminarų, nes daugelis poįstatyminių teisės aktų nėra yra priimti, nėra nustatytos daugelis apmokestinimo taisyklių.
Svarbu, kad būtini įstatymai ir poįstatyminiai aktai jau būtų priimti, mes juos ir nagrinėtume, o šiuo metu pravesti seminarai gali priversti mums "kartoti kursą".

Kaip ir ankstesniais metais, seminarų kaina nariams - A.Kapitanovo 20-30 EUR, kitų lektorių 10-25 EUR.

Planuojami seminarai laikotarpiu A. Kapitanovo gruodžio 10-30 dienomis, taip pat bus derinami seminarai su kitais lektoriais.
Pageidavimai - diskusijoje NBA www.facebook.com/groups/184511548794109/ paskyroje

Oi, pražiopsojau, nes labai darbuose dabar.

Ok, dainuškės - mano. Klausimas aparatūros- kolonėlės. Kompą galiu atvežti, Galima kolonelę išsinuomoti vakarui -10-20 EUR.

Reikia priskaityti PVM ir:
- pateikti FR0608;
- susimokėti PVM

Savaitės 2018.04.23 - 2018.04.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
• 194 viešojo maitinimo įstaigoms VMI siūlo „pasitaisyti“ nelaukiant griežtų kontrolės veiksmų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu - VMI) informuoja, KAD šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skirs išskirtinį dėmesį bei atitinkamus išteklius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį yra pakliuvę 194 mokesčių mokėtojai, vykdantys maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą.
• „Atlikę maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių ekonominės veiklos rodiklių analizę, pastebėjome ženklius nukrypimus nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos, taip pat nepagrįstus skirtumus tarp deklaruotų pardavimų ir pirkimų santykio vidutinės reikšmės. Tokie nukrypimai vertinami kaip požymiai, galimai identifikuojantys galimą pajamų neapskaitymą ir darbo užmokesčio „vokeliuose« mokėjimą darbuotojams»,- teigia Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, pasakodamas, kad tokia „šešėlinė« kai kurių verslininkų veikla iškraipo konkurenciją ir į prastesnę poziciją pastato sąžiningai veiklą vykdančius verslininkus.
• Pažymėtina, jog išsikeltų tikslų – sumažinti „šešėlį» viešojo matinimo srityje, sieksime, visų pirma, bendradarbiaudami su mokesčių mokėtojais ir skatindami juos apskaityti visas pajamas bei deklaruoti ir sumokėti atitinkamus mokesčius: nurodydami atsiradusius pastebėjimus, įvardindami iškilusius klausimus, aptardami įmonės veiklos rodiklius ir suteikdami galimybę patiems pasitaisyti, tikslinti deklaracijas.
• „Laikydamiesi principo, kad mokesčių mokėtojai pirmiausia įspėjami apie pastebėtas rizikas, sudarant galimybes koreguoti savo elgseną, tikslinti mokesčio deklaracijas, tuo pačiu būsime nuoseklūs ir, esant būtinumui, mokesčių mokėtojai, neįsiklausantys į perspėjimus, sulauks mokesčių administratoriaus vizitų ir kitų griežčiausių poveikio priemonių. Pažymime, kad mokesčių mokėtojams nepakaks vienkartinio „pasitaisymo«, t. y. ir tie mokesčių mokėtojai, kurie priims sprendimą „taisytis», dar kurį laiką bus mokesčių administratoriaus stebimi, vertinami jų veiklos rodiklių pokyčiai«,- pasakoja A. Klerauskas.
• Pernai viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikta daugiau kaip 430 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta daugiau kaip 300 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių bei nustatyta 417 pažeidimų. 58 proc. visų nustatytų pažeidimų sudaro pažeidimai, susiję su kasos darbo organizavimu (kasos kvito neišdavimas, perteklius EKA kasoje, kasos operacijų tvarkos pažeidimai ir kt.). Pastebėta, kai kurios įmonės naudoja kompiuterius, kurie imituoja kasos aparatus, ir klientams išduoda kvitus, kuriuos labai sunku atskirti nuo fiskalinių kvitų.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „INSOFT», kuri laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS Nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui (i.APS) posistemio sukūrimo.
• Konkursui buvo pateikti 2 pasiūlymai, jį laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Šių metų balandžio 18 d. pasirašytos sutarties vertė – 175383,15 eurų su PVM.
• Įgyvendinus projektą bus sukurtas virtualus buhalteris, t. y. elektroninė individualios veiklos apskaitos programa. Tai bus nemokamas įrankis, kuris palengvins individualia veikla užsiimančių gyventojų pajamų apskaitą ir leis sutaupyti popierinių pajamų-išlaidų žurnalų pildymui, mokesčių apskaičiavimui skiriamą laiką. 2017 m. individualia veikla užsiimančių gyventojų skaičius siekė daugiau nei 240 tūkst.
• „Jau kitų metų pradžioje verslas galės pajamų ir išlaidų žurnalą pildyti internete, VMI sistemoje, tad popierinio žurnalo nebereikės«, - sakė VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorės pavaduotoja ir i.APS projekto vadovė Inga Gedminienė. - „Elektroninė apskaitos programa smulkiajam verslui bus ne privaloma, o laisvai pasirenkama».
• Virtualus buhalteris turės ir papildomų duomenų peržiūros ir analizės funkcijų, kurios leis verslininkams stebėti, ar jų vykdoma veikla yra pelninga, kokios gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų tendencijos. Taip pat čia bus apskaičiuojamos GPM, PSDĮ ir VSD įmokos, taigi, gyventojams nebereikės ieškoti įrankio mokesčiams skaičiuoti, aiškintis, kaip jie apskaičiuojami, atlikti skaičiavimus.
• Tvarkomų duomenų pagrindu, įvertinus iš kitų šaltinių gautą informaciją, bus apskaičiuotos gyventojo veiklos pajamos bei išlaidos ir šie duomenys bus įkelti į būsimą preliminarią deklaraciją.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 384 pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99.
• Svarbesni pakeitimai:
• 1.1.1. Pakeisti 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
• „2.4. dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atvejui, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas. Kai vienetas moka vienkartinę metinę kelionių draudimo įmoką, išlaidos komandiruotės sąnaudomis pripažįstamos kiekvieną draudimo mėnesį bendrą draudimo įmokos sumą padalijus iš mėnesių skaičiaus, išskyrus tą atvejį, kai per draudimo galiojimo laikotarpį nė vienas apdraustasis vieneto darbuotojas, individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar mažosios bendrijos narys nevyko į komandiruotę;“.
• 1.1.2. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
• «3. Iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, – išvykimo iš šios užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas), taikant Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas), nustatytus dienpinigių dydžius (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyti dienpinigių dydžiai taikomi atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena).“
• 1.1.3. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
• „4. Jeigu į komandiruotę vyksta vieneto vadovas arba individualios įmonės savininkas, tikrasis ūkinės bendrijos narys ar mažosios bendrijos narys ir šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma gali būti didinama 100 procentų.“

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, ypatumai“
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad paskelbtas atnaujintas leidinys gyventojams, vykdantiems individualiąją veiklą pagal pažymą. Leidinys papildytas naujomis, nuo 2018 metų galiojančiomis GPM įstatymo nuostatomis.


Pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VA-30 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. VA-147 „Dėl Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių patvirtinimo» pakeitimo", pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės (toliau – taisyklės).
• Taisyklių pakeitimu, įteisinama nuostata, kad paslaptyje yra nelaikoma informacija apie viešojo asmens ir juridinio asmens atžvilgiu atliekamą / neatliekamą mokestinio tyrimo, mokestinio patikrinimo faktą, kai tokia informacija teikiama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams.

VMI informuoja: pakeistas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4-1 straipsnio 6 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41straipsnio 6 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 1 punkte atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai – patikslinta teisės akto data.


VMI komentuoja: dėl PVM įstatymo nuostatų taikymo, esant atpirkimo sandoriams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina nuostatas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) taikymo, kai yra sudaromi atpirkimo (kitaip „circle“ arba „watch-out“) sandoriai:
• Situacija:
• Pardavėjai su prekių pirkėjais pasirašo standartines, pagal tarptautinių prekybos organizacijų GAFTA ar FOSFA taisykles parengtas grūdų pardavimo sutartis. Sutartyse numatyta, kad tam tikru metu pardavėjai parduos, o pirkėjai nupirks tam tikrą kiekį grūdų už iš anksto sutartą kainą, nustatytą atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu esančias kainų prognozes.
• Sutartyse standartiškai nustatomas susitarimas dėl galimybės sudaryti atpirkimo („circle“) sandorį. Šis sandoris reiškia, kad pardavėjas, įvertinęs situaciją grūdų rinkoje, pasiūlo pirkėjui nutraukti sutartį, sudarant atpirkimo („circle“) sandorį pagal kurį pardavėjas atperka grūdus, pastarajam sumokėdamas skirtumą tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos. Iš esmės šis mokestis kompensuoja pirkėjui jo papildomus kaštus, jeigu grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas.
• Klausimas:
• Kaip PVM tikslais turi būti traktuojamas pardavėjo pirkėjui mokamas „skirtumas“?
• Atsakymas:
• Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas, PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo laikomas įvykusiu Lietuvoje. Vadinasi, kad ūkio subjektų vykdomi sandoriai būtų PVM objektas, visų pirma ūkio subjektai vienas kitam turi arba teikti paslaugas, arba tiekti prekes Lietuvoje už atlygį. Pažymėtina, kad tarp ūkio subjekto gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ūkio subjektas atlygį turi gauti už konkrečias jo patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jei asmens ūkio subjektui mokamos sumos negali būti susietos su to ūkio subjekto įvykdytų prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, galima teigti, kad nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp gauto atlygio ir įvykdyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, vadinasi, tokioje situacijoje nėra ir sandorio, kuris galėtų būti laikomas PVM objektu. Pateiktu atveju pardavėjo ir pirkėjo sudarytas atpirkimo („circle“) sandoris PVM tikslais nelaikytinas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriu, o pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos - atlygiu už patiektas prekes (suteiktas paslaugas). Šis pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas iš esmės skirtas padengti pirkėjo galimiems kaštams, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu pirkėjas grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas. Tokiu atveju skirtumas PVM tikslais laikomas kompensacija, kuri nėra PVM objektas.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Lietuvai skirta 117 mln. eurų Norvegijos ir EEE investicijų
Balandžio 23 dieną finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audun Halvorsen pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117.6 mln. eurų, beveik 98% šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos bus panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.
• „Naujasis Norvegijos ir EEE investicijų Lietuvai etapas tęsia jau ne vienerius metus trunkantį sėkmingą bendravimą ir bendradarbiavimą. Svarbu, kad investicijos neapsiriboja tik finansinėmis dotacijomis, tačiau įgyvendinami projektai remiasi ir savo veiklose pritaiko šalių gerąją praktiką, taip prisidėdami prie Lietuvos gerovės kūrimo“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Jo Karališkoji Prakilnybė Norvegijos Kronprincas Haakon ir Jos Karališkoji Prakilnybė Kronprincesė Mette-Marit susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir dalyvavo Susitarimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje.
• Pasak Norvegijos ambasadoriaus Karsten Klepsvik, pasirašymo įtraukimas į oficialią karališkojo vizito programą parodo, kad Norvegija ypač vertina glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. „Džiaugiamės pradėdami naująjį Norvegijos ir EEE paramos Lietuvai etapą, kuris truks ateinančius septynerius metus. Tikimės, kad šios investicijos toliau prisidės prie Lietuvos socialinės bei ekonominės raidos ir ryšių tarp mūsų valstybių stiprinimo“, - sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Karsten Klepsvik.
• Šiuo laikotarpiu investicijos bus skirtos dar labiau stiprinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, gerinti psichikos sveikatą ir užtikrinti rizikos grupės vaikų bei jaunimo gerovę, stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti daugiašalius mokslinius tyrimus ir skatinti institucijų bendradarbiavimą, didinti inovacijų plėtrą bei įmonių konkurencingumą, paremti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei skatinti kultūrinį verslumą.

VMI informuoja: bus skelbiama daugiau informacijos apie gyventojų deklaruotą turtą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad šiemet viešai paskelbs daugiau deklaruojančių turtą asmenų deklaracijų išrašų. Pernai VMI skelbė 39,7 tūkst. privalančiųjų deklaruoti turtą gyventojų ir jų sutuoktinių turto deklaracijų išrašus. Šiemet skelbiamų išrašų skaičius 19 tūkst. didesnis.
• Šiais metais VMI savo tinklalapyje iki spalio 1 d. papildomai paskelbs Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų, apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Lietuvos kariuomenės vado ir kariuomenės vado pavaduotojo, Lygių galimybių kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ir jo pavaduotojų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, Žurnalistų etikos inspektoriaus, valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, įskaitant išvardintų asmenų sutuoktinių 2017 m. turto deklaracijų išrašus. Išvardinti asmenys ir anksčiau turėjo prievolę deklaruoti turtą, tačiau iki šiol jų turto deklaracijų išrašai nebuvo skelbiami.
• Šiuo metu teisingas turto deklaracijas yra pateikę 54,5 tūkst. tai privalančių padaryti gyventojų. Suskubti ir nelaukti gegužės 2-osios, kada baigiasi pajamų ir turto deklaravimo terminas, turėtų dar apie 40 tūkst. turtą privalančių deklaruoti gyventojų.

Valstybinė darbo inspekcija konstatuoja: dirbantieji Lietuvoje nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
Daugelis dirbančiųjų, to nežinodami, nuolat susiduria su pavojingomis medžiagomis ir tinkamai nuo jų nesisaugo. Tokią išvadą antradienį surengtoje konferencijoje paskelbė Valstybinė darbo inspekcija, pristatydama Europos dvimetę kampaniją „Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“.
• „Pavojingos medžiagos – tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir darbo proceso metu išsiskiriantys teršalai, ir natūralios kilmės medžiagos, kaip įvairios dulkės, ar biologinės medžiagos. Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai“, – teigė Nerita Šot, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto Lietuvoje koordinatorė.
• Specialistės teigimu, itin didelis dėmesys kampanijos metu bus skiriamas supratimui apie pavojingas medžiagas bei jų paplitimą didinimui ir supažindinimui su efektyvaus valdymo principais, bus rengiami seminarai, konferencijos, platinama EU-OSHA parengta informacinė medžiaga, skelbiami Europos geros praktikos apdovanojimai.
• Chemijos mokslų daktaras Jonas Kiuberis laboratorijoje surengtoje konferencijoje pademonstravo, kiek ir kokių pavojingų medžiagų yra įprastų, daugybės profesijų atstovų darbe kasdien naudojamų priemonių sudėtyje.
• „Kaip pavyzdį galiu pateikti kelias pavojingas medžiagas. Sveikatai pavojingi yra plaukų dažuose esantis resorcinolis, statybiniuose klijuose esantis metileno disocianatas, paviršių valikliuose esantis aminoetanolis ir taip toliau. Tokių medžiagų neigiamas poveikis gali pasireikšti per odą, gali pažeisti akis, virškinimo traktą, kvėpavimo takus, o patekusios į kraujotaką gali sukelti mažakraujystę. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pavojingos medžiagos rimtų sveikatos problemų gali sukelti, kai su jomis dirbama kasdien, dideliais kiekiais ir nesilaikant saugaus darbo reikalavimų.“, – pabrėžė mokslų daktaras.
• Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį darbo laiko 17 proc. žmonių Europoje susiduria su cheminėmis medžiagomis, o 15 proc. žmonių dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais, dulkėmis.
• „Labai svarbu saugoti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatą, laikytis būtinų saugos darbe taisyklių. Dėmesio darbuotojų saugai niekad nebus per daug, nesvarbu, ar tai būtų kontrolė, globa, prevencija ar draugiškas paraginimas“, – sakė chemikas.
• „Šiais metais Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją – pirmą kartą oficialiai pažymėsime ir Lietuvoje. Tai galimybė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo bei kolegų sveikata ir saugumu darbe. Tikimės, kad Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos informavimo ir konsultavimo priemonės paskatins darbdavius ir darbuotojus įgyvendinti ir įtvirtinti saugaus darbo kultūrą. Juk atsargumas nekainuoja nieko, o neatsargumas gali atsieiti labai brangiai“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, sunkių sužalojimų skaičius išlieka toks pat, todėl būtina imtis priemonių.
• Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius informavo, kad Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja, o per šiuos metus darbe žuvo net 12 žmonių, per praėjusią savaitę darbe sunkiai sužaloti trys darbuotojai. Net ketvirtadalis darbuotojų žalą patiria dėl darbo saugos taisyklių nepaisymo.
• „Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Europoje esame vieni paskutiniųjų. Tai laikas, kai reikia peržiūrėti, kas yra atlikta, o ką būtina tobulinti. Valstybinė darbo inspekcija nuosekliai dirba, informuodama apie prevencines priemones, geresnį darbo organizavimą. “, – sakė jis.
• J. Griciaus teigimu, žūtys darbe kainuoja brangiai visomis prasmėmis – tai ne tik žmogiškosios netektys ir kančios, bet ir didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai bei papildomos išlaidos pačioms įmonėms.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: parengta 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nauja redakcija
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja informuoja, kad parengta 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nauja redakcija.
• Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją dėl verslo apskaitos standartų suderinimo su tarptautiniais apskaitos standartais, kad įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pagal verslo apskaitos standartus ar tarptautinius apskaitos standartus sudaromose atskirose finansinėse ataskaitose pateikta informacija būtų palyginama;
• Siekiant atsargų apskaitos reglamentavimo tobulinimo ir didesnio standarto nuostatų aiškumo.
Pagrindiniai pakeitimai:
1.Nustatyta, kad įmonėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, netaikoma standarto 38 punkto nuostata dėl galimybės pasirinkti LIFO atsargų įkainojimo būdą (EBPO rekomendacijos įgyvendi1beanimas);
2.Paaiškinta, kokios sąnaudos pripažįstamos, jei labai maža įmonė pasirenka rengti trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą.


FNTT praneša: čiužinių prekybos bendrovėje įtariama šešėlinė prekyba, rasta juodoji buhalterija, produkcija - jūriniuose konteineriuose
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino čiužiniais prekiavusią bendrovę, kuri per kelerius metus galėjo šešėlyje jų parduoti už daugiau kaip 600 tūkst. eurų.
• Verslą prekiauti čiužiniais sumaniusi šeima Vilniuje įsteigė bendrovę. Keturis darbuotojus turinti bendrovė, kurios direktorė gaudavo apie 400 eurų mėnesio atlyginimą, o kitų darbuotojų atlyginimas tesiekė 200 eurų, savo interneto svetainėje siūlė didelę čiužinių modelių ir dydžių įvairovę. Apie parduodamus čiužinius bendrovė skelbė ir vienoje populiariausių interneto skelbimų svetainių. Pagal klientų pageidavimus užsakyti čiužiniai būdavo atgabenami iš Lenkijos gamyklos. Čiužiniai klientams būdavo atvežami pačios bendrovės transportu arba pasinaudojus greitųjų siuntų įmonėmis.
• FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas bendrovės ir jos savininkų namuose, kurių metu rado ir paėmė juodąją buhalteriją. Joje užfiksuoti duomenys apie čiužinių pirkėjus, jų užsakymus ir sumokėtas sumas. Kieme esančiuose jūriniuose konteineriuose buvo sandėliuojami apie 300 čiužinių, nors bendrovės buhalterinėje apskaitoje jų turėjo būti nurodyta apie 800. Darytina prielaida, kad ne mažiau kaip 500 čiužinių galėjo būti parduoti be paskaitos dokumentų, neįtraukiant gautų pajamų į bendrovės apskaitą. Oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose dalies parduotų čiužinių kaina buvo itin maža – ji nesiekdavo nė 50 eurų, nors kita dalis tokių pačių čiužinių buvo parduodama vidutiniškai po 400 eurų. Įtariama, kad visa čiužinio suma į bendrovės apskaitą būdavo įtraukiama tik tuo atveju, jei pirkėjas paprašydavo sąskaitos faktūros. Jos neprašant, į buhalterinę apskaitą įrašydavo mažesnę parduodamų čiužinių kainą, nors iš klientų paimdavo ne mažiau kaip kelis šimtus eurų siekiančią sumą.
• Skaičiuojama, kad daugiau kaip 600 tūkst. eurų šešėlinių pajamų gavusi bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 140 tūkst. eurų mokesčių.
• FNTT Vilniaus apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos ir neteisingų duomenų pateikimo. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių, pasinaudodamos apgaule gautais leidimais, kėlėsi į Neringą, valstybei padaryta žala viršija trečdalį milijono eurų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino sukčiavimo mechanizmą. 17-kai Klaipėdos regiono bendrovių priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės, pasinaudodamos nemokamais kelto leidimais, kėlėsi į Neringą. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad žala, padaryta valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus, siekia apie 350 tūkst. eurų. Atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai analizavo leidimų, suteikiančių teisę nemokamai keltu persikelti į Neringą, išdavimo ir kontrolės tvarką. Prieš daugiau nei 10 metų Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir perkėlimo paslaugas teikianti akcinė bendrovė susitarė, kad Neringos savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys gauti leidimus savo transporto priemonėms keltis keltu gali tuo atveju, jei pateikia dokumentus savivaldybei. Pastaroji sudaro transporto priemonių sąrašus ir perduoda juos perkėlimo paslaugas teikiančiai bendrovei. Šioji išduoda leidimus, suteikiančius Neringos miesto bendrovių transporto priemonėms ir darbuotojams galimybę dvejus metus keltis nemokamai.
• Analizuodami leidimų išdavimo tvarką tyrėjai išaiškino, kad leidimų sistemos ir kontrolės mechanizmas veikia neefektyviai. Per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, kas sudarytų apie 500 šių transporto priemonių pakrautų keltų.
• Atliekant tyrimus atskleistas sukčiavimo mechanizmas, kaip gaunami tokie nemokami leidimai naudotis keltais. Įtariama, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys. Remiantis šiomis sutartimis, Neringos bendrovės neva neatlygintinai savo veikloje naudoja ne sau priklausančias transporto priemones. Įtariama, kad Neringos savivaldybei buvo pateikiamos fiktyvios automobilių panaudos sutartys ir prašymai išduoti leidimus transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Šie duomenys buvo perduodami perkėlos paslaugas teikiančiai bendrovei, kuri išduodavo Neringoje registruotoms įmonėms leidimus. Išaiškinta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami statybos ir transporto paslaugas teikiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Minėtos įmonės veždavo žvyrą ir smėlį privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms, kurios Neringoje atlikdavo kelių tiesimo ir krantinių tvarkymo darbus. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo būtinybės už vieną transporto priemonės perkėlimą sumokėti 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių yra vos du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri apgaule gavo leidimus 14-kai transporto priemonių. Taip pat minėtinos kelios prekybos nekilnojamuoju turtu įmonės, kurios turėjo po 2–3 darbuotojus, bet pagal fiktyvias panaudos sutartis neva naudojosi nuo 7 iki 11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė biokuru ir statybos medžiagomis prekiaujanti bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau leidimų išduota 20 transporto priemonių.
• Ikiteisminiuose tyrimuose skaičiuojama, kad kelerius metus sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui siekia apie 350 tūkst. eurų.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia. Tyrimuose bendrovių turtui laikinai pritaikyti apribojimai, kurių bendra suma viršija 1,5 mln. eurų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2018.04.09 - 2018.04.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS SKAIČIAI
• Vilniaus AVMI duomenimis, nepraėjus nė mėnesiui nuo deklaravimo pradžios gyventojai jau yra pateikę daugiau nei 790 tūkst. pajamų, dar beveik 34 tūkst. turto deklaracijų ir per 97 tūkst. prašymų skirti paramą. Daugiau nei 89 tūkst. gyventojų VMI jau grąžino daugiau nei 14 mln. eurų permokų.
SAVAITĖS SKELBIMAS
• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba siūlome eiti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas Metodologijos ir analizės skyriuje.
• Organizuojama pakaitinio valstybės tarnautojo atranka į Metodologijos ir analizės skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Ieškome specialisto, kuris konsultuotų paklausėjus verslo apskaitos standartų taikymo klausimais, rengtų verslo apskaitos standartų metodines rekomendacijas. Dokumentai pildomi ir teikiami iki balandžio 15 d. tik per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą adresu www.testavimas.vtd.lt.
• Daugiau informacijos rasite interneto svetainės skiltyje Struktūra ir kontaktai » Karjeros galimybės bei http://portalas.vtd.lt/lt/4/vtd-web-servisai/vtdkonkursai-319.html.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) primena, kad deklaruoti pajamas gyventojai turi iki gegužės 2 d., ir kviečia pasinaudoti papildomai įsteigtomis VMI darbo vietomis „Sodros« Vilniaus skyriaus padaliniuose Laisvės pr. 28 ir J. Kubiliaus g. 10.
• „Pastebime, kad šiais metais deklaracijos teikiamos itin aktyviai: palyginti su praėjusiais metais, šiuo laikotarpiu deklaracijų pateikta 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Visgi patirtis rodo, kad dalis gyventojų atvyksta deklaruoti pajamas būtent paskutinėmis balandžio dienomis, todėl gyventojų srautai Vilniaus AVMI gerokai išauga. Dirbame sutelkę maksimalius darbuotojų resursus, kad visi gyventojai, kuriems reikia specialisto pagalbos pateikti metines pajamų ir turto deklaracijas, jos sulauktų. Aptarnaujantis padalinys Vilniuje dirba be pertraukų ir pailgintą darbo dieną – nuo 7 val. iki 18 val. Per dieną mūsų specialistai pateikti deklaracijas padeda vidutiniškai apie 2,5 tūkst. gyventojų», - sako Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė.
• Bendradarbiaudama su „Sodros« Vilniaus skyriumi, VMI sudarė galimybę pateikti pajamų mokesčio ir turto deklaracijas, prašymus skirti paramą ar gauti kitą reikalingą informaciją. „Sodros» patalpose J. Kubiliaus g. 10 turime įrengtas tris darbo vietas, o Laisvės pr. 28 – keturias, tad kviečiame gyventojus aktyviai naudotis šia galimybe ir deklaruoti atvykti į „Sodros« padalinius. Čia dirbantys Vilniaus AVMI specialistai padės pateikti deklaracijas, prašymus, be to, daliai gyventojų tai daug patogesnė vieta atvykti», – pasinaudoti papildoma galimybe kviečia Edita Glumbakienė.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. Nr. D1-262 / 1K-142 pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230.


VMI komentuoja: dėl energinių produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų atnaujinimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM), kad 2018 m. balandžio 6 d. priimti nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. įsigaliosiantys:
• Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/550, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis, II priedas;
• Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/552, kuriuo atnaujinami Tarybos direktyvoje 2003/96/EB nurodyti tam tikrų produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodai. Šiais teisės aktais atnaujinti Kombinuotosios nomenklatūros kodai, nurodyti Reglamente (EB) 684/2009 ir Direktyvoje 2003/96/EB. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad juose nurodyti energiniai produktai būtų apibūdinami naudojant naujus Kombinuotosios nomenklatūros kodus, atnaujintus Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925.
• PRIDEDAMA:
• 1. Lentelė „Lyginamoji Kombinuotosios nomenklatūros kodų lentelė«, 2 lapai;
• 2. Lentelė „Akcizais apmokestinamos prekės kodas ir apibūdinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 684/2009», 2 lapai.

VMI informuoja: klausimai ir atsakymai dėl mažųjų bendrijų apmokestinimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbė atnaujintą leidinį dėl Mažųjų bendrijų apmokestinimo. Daugiausia dėmesio skirta MB vadovo ir MB narių išlaidų apmokestinimo ar neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu bei tam tikrų sąnaudų (komandiruočių, steigimo sąnaudų) pripažinimo leidžiamais atskaitymais.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Briuselyje – parengiamieji derybų dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos susitikimai
Balandžio 13 dieną Briuselyje finansų viceministrė Miglė Tuskienė susitiko su Eurokomisaro, atsakingo už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Giunterio Oetingerio kabineto vadovu Michaeliu Hageriu. Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas kitai ES daugiametei finansinei programai, dėl kurios savo pasiūlymą EK planuoja pateikti gegužės 2 dieną.
• „Kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje svarbu užtikrinti Lietuvai strategiškai svarbių sričių ir projektų finansavimą, ieškoti efektyviausių ES biudžeto lėšų panaudojimo būdų ir kartu siekti įgyvendinimo taisyklių paprastinimo,“ – sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Susitikime viceministrė su ES biudžeto komisaro kabineto vadovu aptarė svarbiausius Lietuvos derybinius klausimus: pakankamą ir tęstinį ES finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Sanglaudos politikos svarbos ir pakankamo investicijų dydžio ekonomiškai augančiuose regionuose išlaikymą, Bendrosios žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų konvergenciją ES lygiu, Baltijos šalių energetikos ir transporto jungčių su kontinentine Europa užbaigimą (Rail Baltica ir elektros tinklų sinchronizacija).
• EK pateikus pasiūlymą dėl naujos Daugiametės finansinės programos ir įvairių politikos sričių teisės aktų, prasidės derybos ES ir Europos Vadovų Tarybose. Sprendimas dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos bus priimamas vienbalsiai ir jam turės pritarti Europos Parlamentas. EK sieks susitarti iki EP rinkimų, kurie vyks 2019 m. gegužės mėnesį.

Finansų ministerija informuoja: finansų ir verslo lyderiai diskutuos apie kapitalo pritraukimo tendencijas
Gegužės 3 d. Vilniuje vyks šeštoji tarptautinė finansų rinkų konferencija „Expanding Market-Based Finance for Economic Growth“. Šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas finansų rinkų tendencijoms, analizuojama finansų technologijų įtaka kapitalo rinkoms, „žaliųjų“ finansų perspektyvos bei finansiniai sprendimai infrastruktūros plėtrai.
• „Tarptautinė finansų rinkų konferencija kasmet iš viso pasaulio surenka žinomiausius finansų ekspertus, privačius investuotojus, verslo ir mokslo atstovus. Šiais metais diskutuosime apie Baltijos šalių kapitalo rinkos augimą, Fintech proveržį Lietuvoje, „žaliųjų“ finansų inovacijas ir infrastruktūros projektų patrauklumą privatiems investuotojams,“ – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Konferencijoje savo įžvalgomis pasidalins finansų ministras Vilius Šapoka, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, „Nasdaq Nordics“ prezidentas Lauri Rosendahl, „Thomson Reuters“ vadovas Nick Collier, „ESM“ generalinis sekretorius Kalin Anev Janse, „žaliojo“ finansavimo specialistas seras Roger Gifford, kiti pranešėjai.
• „Aptarsime, koks yra valstybės vaidmuo vystant Baltijos šalių finansų rinką, iš pirmų lūpų išgirsime Baltijos šalių įmonių „Novaturo“ ir „Madara Cosmetics“ atėjimo į biržą sėkmės istorijas, analizuosime, kokie trukdžiai šiandien kliudo pritraukti kapitalą verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui“, - apie būsimą diskusiją pasakojo jos moderatorė „Nasdaq“ vertybinių popierių paslaugų vadovė Arminta Saladžienė.
• Bendrovės „Litcapital“ vadovas Šarūnas Šiugžda sako, kad tokioms mažoms kapitalo rinkoms kaip Lietuva svarbu laiku ir tinkamai įvertinti unikalią galimybę, kurią suteikia beprecedenčiai skaitmeninės revoliucijos pokyčiai, kurie įgalins mažas rinkas “įšokti” į pasaulinių kapitalo rinkų lyderių ratą. “Tokios revoliucinės technologijos kaip „blockchain“ įsigalėjimas sukurs visiškai naujas galimybes pritraukti kapitalą. Bet ar pinigų plovimo prevencija ir drastiškai augantis reguliavimas iš esmės nesustabdys skaitmeninių pokyčių kapitalo rinkose?”, – svarsto Š. Šiugžda.
• Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerės Dovilės Burgienės teigimu, bus aktualu apžvelgti infrastruktūros poreikius ir Lietuvos vyriausybės planuojamus projektus, ypač – transporto sektoriuje. D.Burgienės moderuojamoje diskusijoje bus gilinamasi į dabartinį projektų finansavimo išteklių derinį (ES, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos, valstybės valdomų įmonių lėšos, privatūs fondai) ir svarstoma, kuo planuojama pakeisti ES lėšas. Bus aptarta, ką gali pasiūlyti privatūs infrastruktūros fondai ir pristatyta teigiama bei neigiama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų patirtis Lietuvoje, siekiant ateityje pagerinti tokių projektų rengimą.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: darbo inspekcija atliko reidus naktiniuose klubuose
Valstybinė darbo inspekcija(VDI) informuoja, kad šių metų vasario – kovo mėnesiais Vilniaus mieste buvo patikrinta 12 naktinių klubų. Daugelyje iš jų nustatyti įdarbinimo bei neteisėtos komercinės veiklos pažeidimai.
• Keturiuose klubuose vakaro vedėjai – didžėjai dirbo be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Už šiuos pažeidimus jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Nustatyti penki asmenys, dirbę be darbo sutarties, tai yra – nelegaliai. Darbo inspektoriai taip pat nustatė ir darbo bei poilsio laiko režimo, darbo laiko apskaitos pažeidimų. Visa tai taip pat įvertinta administracinių nusižengimų protokolais, kurie surašyti įstaigų vadovams pagal atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.
• Dviejuose striptizo klubuose 5 striptizo šokėjos dirbo pagal autorines sutartis. Dėl galimo darbo santykių slėpimo (šiais atvejais egzistuoja darbo santykių požymiai: pavaldumas, atlygintinumas ir panašiai), VDI Vilniaus skyriuje dar vyksta tyrimas.
• Administracinių nusižengimų protokolą teko surašyti ir vieno naktinio klubo apsaugos darbuotojui – už kliudymą VDI inspektoriams atlikti tarnybines pareigas.
• „Tikrinimai parodė, kad ne tik statybos sektoriuje populiari nedeklaruoto darbo forma, šioje, pramogų sferoje, taip pat apstu pažeidimų, – apibendrina rezultatus VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Manome, jog tokius patikrinimus yra tikslinga tęsti ir ateityje.“

Sodra perspėja: nedeklaravus gyvenamosios vietos, nepasieks ir „Sodros“ mokami alimentai
Sodra informuoja, kad iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė „Sodra“.
• Nuo šiol būtent „Sodrai“ gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.
• Svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos iki balandžio 30 dienos, išmokos mokėjimas bus stabdomas.
• Išmoka neskiriama ir jeigu vaikas ar išmokos gavėjas gyvena kitoje šalyje ir yra deklaravę išvykimą.
• Aktyviau dirbs su skolininkais
• Vaikų išlaikymo fondas buvo sukurtas 2008 metais. Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos fondas turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Per dešimt metų vaikų išlaikymui išmokėta 120 mln. eurų suma, kuri dar nesusigrąžinta iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Valstybei skolingi apie 40 tūkst. tėvų.
• „Vaikų išlaikymo fondą perėmus „Sodrai“ galime ne tik efektyviau skirti ir mokėti išmokas, bet ir susigrąžinti skolas naudodamiesi apdraustųjų bei įmonių duomenų registrais bei efektyviais įrankiais, skirtais užtikrinti, kad gyventojai vykdytų savo prievoles valstybei.
• Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne „Sodrai“ ar fondui, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpina. „Sodra“ sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikriname informaciją ir rengiame detalią skolininkų duomenų bazę, o aktyvius išieškojimo veiksmus pradėsime antroje šių metų pusėje“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
• Kita vertus, vien pranešus, kad nuo metų pradžios Vaikų išlaikymo fondo funkcijas perėmė „Sodra“, dalis alimentų nemokėjusių tėvų patys kreipėsi ir jau sugrąžino 150 tūkst. eurų.
• „Sodra“ turi visas galimybes pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.
• Paaiškėjus, kad skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos, pateikiame prašymą tos šalies kompetentingai institucijai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
• Kaip gauti išmoką
• Šiuo metu Vaikų išlaikymo fondo išmoka vienam vaikui negali viršyti 68,4 euro per mėnesį. Jeigu priteisti alimentai yra mažesni, mokama suma – priteistų alimentų dydžio. Jeigu vienas iš tėvų moka dalį alimentų, fondas padengia skirtumą, tačiau ne daugiau nei 68,4 euro per mėnesį.
• Norint gauti išmoką reikia „Sodrai“ pateikti prašymą bei teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Dokumentus galima pateikti bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.
• Jeigu išmoka buvo mokama 2017 metais, nieko daryti nereikia. „Sodra“ tiesiog tęsia mokėjimą, kai išmoka priklauso. Tačiau svarbu, kad būtų deklaruota vaiko ir jį išlaikančio vieno iš tėvų ar globėjo gyvenamoji vieta.

FNTT tyrimas: automobilių įranga internetu prekiavęs asmuo bus teisiamas- gavo per 1 mln. eurų pajamų, mokesčių nemokėjo, prekiavo ir vogtais daiktais
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai pareikšti Vilniuje gyvenančiam asmeniui, beveik 4 metus internetu vysčiusiam stambaus masto tarptautinę prekybą automobilių detalėmis ir multimedija. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį jis gavo daugiau nei 1,1 milijono eurų pajamų, o valstybei nesumokėjo beveik 60 tūkst. eurų mokesčių bei 25,5 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“.
• Iš Panevėžio kilęs, o pastaraisiais metais Vilniuje gyvenantis 41 metų V. V. į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų akiratį pateko prieš dvejus metus.
• FNTT Panevėžio apygardos valdybos pareigūnams kilo įtarimų, kad asmuo galimai neteisėtai verčiasi stambaus masto komercine veikla jos neregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir nemokėdamas mokesčių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė.
• Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėta prekyba V. V. galimai užsiėmė 2011-2015 metais. Įtariama, kad įvairių automobilių detalėmis ir kita automobiline aparatūra jis prekiavo internetu, o pirkėjai pervesdavo pinigus į 10 sąskaitų, atidarytų įvairiuose Lietuvoje bei užsienio šalyse veikiančiuose bankuose V. V., jo žmonos ir dar trijų asmenų vardu.
• Atliekantys tyrimą FNTT pareigūnai nustatė, kad vieną šių sąskaitų Lenkijos banke asmuo galimai atidarė pasinaudojęs kito asmens suklastota asmens tapatybe kortele. Todėl jam pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.
• V. V. taip pat pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo. Įtariama, kad kaltinamasis, į savo bei dar keturių asmenų vardais atidarytas bankų sąskaitas gavęs neteisėtų komercinės veiklos pajamų, didžiąją jų dalį panaudojo vystydamas šį verslą, atlikdamas finansines operacijas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą.
• Jau atliekant ikiteisminį tyrimą, 2015 metų pavasarį, V. V. žmonos vardu registruoti du automobiliai buvo perregistruoti kitiems asmenims. Dėl tokiu būdu pažeistų laikinų nuosavybės teisės apribojimų V. V. taip pat pateikti kaltinimai.
• Tyrimo metu atliekant kratas, V. V. namuose buvo rasta daugiau nei 1000 įvairios automobilinės įrangos, detalių. Paaiškėjo, kad dalis jos įvairiose užsienio šalyse buvo įregistruota kaip dingusi ar pavogta. Dėl navigacijos įrangos ir kitokios automobilinės aparatūros vagysčių Vokietijos pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus, kuriuose V. V. yra apklaustas kaip įtariamasis.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės J. Pocienės teigimu, FNTT pareigūnai atliko didžiulį darbą, rinkdami bylai svarbius duomenis. „Siekiant ištirti beveik ketverius metus V. V. galimai vykdytą neteisėtą veiklą, buvo paprašyta informacijos iš kelių užsienio šalių bankų, tarptautinių siuntų gabenimo tarnybų, užsienio šalių teisėsaugos institucijų. Taip pat skirtos užduotys VMI ir FNTT specialistams atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimus“, – sakė prokurorė.
• Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Nereikia pranešti, kitos pajamos.

FR0600 pildymo instrukcija 26-28 puslapiai

patikslinama (atstatoma) pirkimo PVM atskaita į 35 langelį su minuso ženklu

Vilniuje 2018 m. balandžio 3 dieną, Karolinos konferencijų centre, įvyko seminaras su auditoriumi Artūru Kapitanovu, tema "Metinės Pelno mokesčio deklaracijos ir finansinių ataskaitų rengimo rekomendacijos". Po seminaro vyko labai turiningas ir įdomus Visuotinis NBA narių susirinkimas.

Informuoju apie svarbiausius NBA Visuotinio narių susirinkimo sprendimus:
1. Stojamasis - 20 EUR. Nario mokestis 2018 metams - 30 EUR.
2. Patvirtintos tokios NBA išlaidos:
2.1 išlaidos - seminarams +5000 EUR (bus didinama pagal poreikį ir pagal įplaukas iš komercinių klientų)
2.2 Tax.lt susitikimui- 300 EUR.

P.s: NBA nariams nusiųsta išsamesnė svarbiausių sprendimų suvestinė