Savaitės 2018.01.08 - 2018.01.14 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SKAITALAS
15min.lt "Darbdaviai nemelavo: po „Sodros“ įmokų grindų įvedimo pasipylė atleidimai".
• Įsigaliojusios „Sodros“ įmokų grindys „prašlavė“ valytojus – atskirose įmonėse darbuotojų skaičius sausio pradžioje sumažėjo ir keliomis dešimtimis. Didžiausius atleidimus pademonstravo laikino įdarbinimo agentūrose – jose darbuotojų mažėjo ir šimtais. Darbo birža pastebi, kad pirmą sausio savaitę bedarbiais registravosi kone 11 tūkstančių bedarbių, tačiau su mokesčių pasikeitimais to nesietų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-134 pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl patvirtinimo“.
• Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 forma pildymo pakeitimas, susijęs su paslaugų deklaravimu, kurios nelaikomos suteiktomis Lietuvoje. Gauti avansai už tokias paslaugas turi būti deklaruojami FR0600. Suteikus paslaugą, deklaruojama paslaugų vertė mažinama.
• „37.1. PVM įstatymo 13 straipsnyje nurodytais atvejais suteiktos paslaugos, kurios pagal šio straipsnio nuostatas nelaikomos suteiktomis šalies teritorijoje. Taip pat įtraukiama avanso suma, gauta ankstesnį mokestinį laikotarpį nei paslaugos, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą, yra kita valstybė (pagal nuostatas tolygias PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), suteiktos. Suteikus paslaugas, deklaruojama paslaugų apmokestinamoji vertė, sumažinta gautu avansu;“.
• Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos FR0608 formos pildymo pakeitimas
• 68.2. PVM įstatymo 49 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir į kitą valstybę narę išgabentų prekių.
• Kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės, tai kartu su FR0608 forma mokesčių administratoriui per EDS paslaugą „Papildomo dokumento pridėjimas“, komentare pažymint „Naujos transporto priemonės tiekimas“, turi būti pateikta PVM sąskaitos faktūros, kuria buvo įformintas naujos transporto priemonės tiekimas į kitą valstybę narę, kopija;“.

Pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VA-135 pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66.
• Svarbesni pakeitimai:
• 3.13. Sudėtingi paklausimai – rašytiniai paklausimai, kuriems nėra parengtas apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras), nėra parengtas ir viešai paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje paaiškinimas / komentaras, skirtingai suformuota ar nesuformuota mokestinė praktika, kai reikalinga atlikti papildomą tyrimą, priimti sprendimą, atlikti detalesnę analizę, papildomai surinkti duomenis
• 37. Jeigu yra gautas sudėtingas paklausimas ir negalima parengti rašytinės konsultacijos per Taisyklių 36 punkte nustatytą terminą, šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų.
• Kai atsakymas į paklausimą yra susijęs su apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro) parengimo inicijavimu, per šiame punkte nustatytą terminą parengiama ir paklausėjui pateikiama konsultacija su VMI prie FM nuomone, nurodant, kad pateikta VMI prie FM nuomonė yra negalutinė ir tuo klausimu yra inicijuotas (inicijuojamas) apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro) parengimas.“

Patvirtinta Informavimo dėl Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vykstančių susitikimų su mokesčių mokėtojais ar politikų kreipimųsi formą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. įsakymu VA-125patvirtinta Informavimo dėl Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vykstančių susitikimų su mokesčių mokėtojais ar politikų kreipimųsi forma.
• Svarbesni punktai:
• «2.2. VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau kartu – VMI dirbantys asmenys) (išskyrus VMI vadovybę) turi informuoti apie VMI patalpose įvykusius susitikimus su privačių interesų turinčiais asmenimis (mokesčių mokėtojais) ir / ar jų atstovais, jei susitikti su privačių interesų turinčiais asmenimis (mokesčių mokėtojais) ir / ar jų atstovais VMI dirbantiems asmenims nėra pavesta vykdant priskirtas funkcijas ir / arba tokie susitikimai nėra numatyti pagal pareigybių aprašymus;
• 2.3. VMI dirbantys asmenys (nepriklausomai nuo užimamų pareigų) privalo informuoti apie valstybės politikų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, Europos Parlamento narių, paminėtų asmenų atstovų (toliau kartu – Politikai), išskyrus Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje dirbančius asmenis, bet kokio pobūdžio kreipimusis į juos;
• 2.4. informacija dėl 2.2 bei 2.3 papunkčiuose įvykusių susitikimų / Politikų kreipimųsi turi būti pateikta VMI prie FM korupcijos prevencijos ir kontrolės padaliniui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykusio susitikimo ar Politiko kreipimosi dienos elektroninio pašto adresu Prevencija@vmi.lt, pateikiant užpildytą šiuo įsakymu patvirtintą Informavimo formą;».

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: 3,7 mlrd. eurų „Sodros“ skola perkeliama į valstybės iždą
Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.
• Nuo šių metų pradžios Finansų ministerija perima visas „Sodros“ turimas skolas – tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Šis perėmimas nepakeis konsoliduoto valstybės skolos dydžio.
• Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kuriuos sudarė palūkanos.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) skola siekė 3,7 mlrd. eurų – ją sudaro 3,682 mlrd. eurų paskola ir 3 mln. eurų palūkanų.

Finansų ministerija informuoja: pakeitus Draudimo įstatymą vartotojams didesnė apsauga įsigyjant draudimo paslaugas
Finansų ministerija informuoja, kad keičiant draudimo įstatymą, siekiama, kad draudimo produktų platintojai visada sąžiningai, teisingai, ir profesionaliai veiktų draudimo paslaugų klientams (draudėjams, apdraustiesiems ir naudos gavėjams bei nukentėjusiems tretiesiems asmenims) geriausiomis sąlygomis ir rūpintųsi jų interesais. O vartotojui būtų suteikta galimybė gauti suprantamesnę informaciją ir kokybiškesnes konsultacijas.
• Tokiam pasiūlymui, siekdama užtikrinti vartotojų apsaugą perkant draudimo produktus, šiandien pritarė Seimas, toliau jis bus svarstomas komitetuose.
• „Siekiame, kad bet kuri draudimo sutartis atitiktų vartotojo reikalavimus ir poreikius, o kai teikiama rekomendacija – vartotojas gautų asmeniškai jam pritaikytas rekomendacijas ir paaiškinimus, kodėl konkretus draudimo pasiūlymas labiausia atitinka būtent jo poreikius. Taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai draudimo platintojų kvalifikacijai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Nuo įstatymo įsigaliojimo ne gyvybės draudimo produktų klientai gaus draudimo produkto informacinį dokumentą, kuriame bus pateikta pagrindinė informacija apie produktą. Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klientai, remiantis iš draudėjo gauta informacija apie jo turimas žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar investavimo srityje, gaus produkto priimtinumo įvertinimą arba įspėjimą, kad produktas jam nėra tinkamas, taip pat informaciją apie galimus interesų konfliktus, o reklaminė medžiaga privalės būti aiškiai atpažįstama.

VMI praneša: bitkoinų, gintarų, filmų ir muzikos e. prekybos labirintais klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų
VMI informuoja, kad VMI vykdant e. prekybos kontrolę, dėl 6 asmenų veiklos vykdomi ikiteisminiai tyrimai.
• Pagrindiniai faktai:
• Asmenys 2015 – 2017 m. iš neteisėto telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų teikimo gavo 1,58 mln. eurų pajamų.
• Po kontrolės veiksmų viena užsienio įmonė įsiregistravo PVM mokėtoju Lietuvoje ir per 2017 m. gegužės – rugpjūčio mėn. deklaravo 141 tūkst. eurų PVM mokesčio.
• Nustatyta 704 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų ir 49 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių iš asmenų, gaunančių pajamas iš socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com ir pan.) vykdomos veiklos bei naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.amazon.com).
• Prekybos virtualia valiuta – bitkoinais (angl. bitcoin) - srityje nustatyta 384 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų ir 32 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų mokesčių.
• „Didėjantis interneto vartotojų skaičius lemia tai, kad prekyba sparčiai keliasi į e. erdvę. Čia komercinę veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitiems verslininkams, todėl norėdami užkirsti kelią mokesčių vengimui, stebime ir šią sritį«, - sako VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
• Nors praėjusiais metais, pasak specialisto, didžiausias dėmesys buvo skirtas telekomunikacijų, transliavimo ir elektronines paslaugas teikiantiems mokesčių mokėtojams bei tarptautinėms bendrovėms, vykdančioms nuotolinę prekybą, nuošalyje neliko ir kita komercine veikla internete užsiimantys asmenys. Atliekant analizę taip pat stebėti asmenys, kurie: gauna pajamas iš veiklos socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com ir pan.) bei naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.amazon.com), gauna pajamas per internetinę svetainę www.upwork.com (svetainė suveda laisvųjų profesijų veikla užsiimančius asmenis su potencialiais darbų užsakovais) ar panaudojant „Affiliate marketing» paslaugas, vykdo atsiskaitymus elektroniniais pinigais arba naudojasi elektroninių mokėjimo įstaigų paslaugomis.
• Pavyzdžiui, atlikus dviejų fizinių asmenų, „ebay« platformoje prekiavusių gintaro dirbiniais operatyvius patikrinimus, paaiškėjo, kad jie 2012 – 2016 m. iš prekybos gavo daugiau kaip 459 tūkst. eurų pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo 4,7 tūkst. eurų mokesčių. Dar vienas mokesčių mokėtojas, „ebay» platformoje prekiavęs drabužiais, neįsiregistravo PVM mokėtoju ir neapskaitė beveik 153,5 tūkst. eurų pajamų, taip siekdamas išvengti 22,4 tūkst. eurų mokesčių.
• „Kompiuterinių programų pagalba atrenkami aukcionuose internete daugiausiai parduodantys asmenys iš Lietuvos. Vėliau vertinama šių prekiautojų siūloma prekių pasiūla, nustatomos vidutinės prekių kainos, nagrinėjami net pirkėjų palikti atsiliepimai. Gauta informacija lyginama su asmenų deklaracijų duomenimis. Tokiu būdu patikrinimams atrenkami tik rizikingiausi mokesčių mokėtojai«, - teigia Rolandas Puncevičius.
• Padalinys, kurio pagrindinis tikslas stebėti ir kontroliuoti, ar verslaujantys internete sumoka jiems nustatytus mokesčius, veiklą pradėjo tik 2016 m. pabaigoje ir rėmėsi ankstesniais metais tuo pačiu tikslu VMI įgyvendinto projekto „Elektroninė prekyba» gerąja patirtimi.

VMI inicijuoja projektą „Aplankyti 100 Lietuvos mokyklų"
VMI inicijuoja projektą „Aplankyti 100 Lietuvos mokyklų". Šiame projekte norinčios dalyvauti mokyklos kviečiamos registruotis elektroniniu paštu: vmi@vmi.lt iki sausio 26 d., telefonas pasiteirauti (8-5) 2687 831. Registruojantis reikia pateikti mokyklos paskirto atsakingo asmens kontaktus.
• „Aplankyti 100 Lietuvos mokyklų« – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių projektas, kuriuo norime ir toliau skatinti vaikų ir jaunuolių sąmoningumą auginant brandžią, pozityvią visuomenę. Svarbu kurti ateitį stiprinat visuomenės sąmoningumą, gerinant emocinį klimatą, ugdant sveiką požiūrį, puoselėjant vertybes. Nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai – tai mūsų valstybės piliečiams nesuteiktos kokybiškos viešosios paslaugos, mažesnė socialinė gerovė. Svarbus jaunosios kartos suvokimas, kad piliečių sumokami mokesčiai skiriami Lietuvos gyventojų socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui, subsidijoms verslui bei žemės ūkiui, krašto apsaugai, priešgaisrinei apsaugai, policijai, teisėsaugos sistemai, kultūrai, menui, sportui ir kitoms visuomenės reikmėms. Tik sąžiningai mokėdami mokesčius prisidedame prie savo ir valstybės ateities kūrimo», - kviesdama mokyklų bendruomenes dialogui su mokesčių administratoriumi teigia VMI Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė.
• Projekte gali dalyvauti įvairių tipų ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo centrų bendruomenės. Apsisprendusias dalyvauti mokyklas kviečiame registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie LR finansų ministerijos elektroniniu paštu: vmi@vmi.lt iki sausio 26 d. Norintiems pasiteirauti tel. (8-5) 2687 831. Registruojantis reikia pateikti mokyklos paskirto atsakingo asmens kontaktus (atstovaujama mokykla, asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas).
• Pažymėtina, kad Mokesčių inspekcija šiuo projektu tęsia bendradarbiavimą su mokyklomis, profesinio ugdymo centrais, kolegijomis, universitetais ir nuolat pabrėžia darbo su būsimais mokesčių mokėtojais svarbą.

Sodra primena: auginantiems vaikus už gruodį gaunamos vaiko priežiūros išmokos būna mažesnės
„Sodra“ primena mažus vaikus auginantiems ir vaiko priežiūros išmokas gaunantiems tėveliams, kad dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo šios išmokos už gruodį visada būna kiek mažesnės. Išmokų skirtumą tėveliai susigrąžina pateikę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.
• Taip nutinka dėl to, kad apmokestinant vaiko priežiūros išmokas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tačiau, išmokant išmokas už praėjusius mokestinius laikotarpius (praėjusius metus), gyventojų pajamų mokestis išskaičiuojamas netaikant NPD, todėl sausį (už praėjusių metų gruodį) išmokamos vaiko priežiūros išmokos būna mažesnės.
• Šie pinigai niekur nedingsta ir juos išmokų gavėjai galės susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikę metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją bei joje nurodę priklausantį metinį NPD. Permokėta GPM suma bus sugrąžinta į deklaracijoje nurodytą išmokos gavėjo sąskaitą.
• Vaiko priežiūros išmokos už gruodį pradedamos mokėti sausio 15 d.

FNTT tyrimas: Palangos viešbutyje ir poilsio viloje – pasisavintos šimtatūkstantinės lėšos, atlyginimai vokeliuose ir nelegalūs darbuotojai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino du verslininkus, kurie įtariami iš turimo Palangoje viešbučio ir poilsio vilos pasisavinę 300 tūkst. eurų lėšų. Manoma, kad dalis sumos galėjo būti panaudota darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, kauniečiai, naudodamiesi vienu didžiausių paslaugų ir prekių pardavimo portalų, Lietuvoje pardavinėjo kuponus, kuriuose siūlydavo nakvynę Palangoje esančiame viešbutyje ir poilsio viloje. Visus metus veikiančiame ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiame viešbutyje ir poilsio viloje už labai patraukią kainą buvo siūloma ne tik nakvynė, bet ir maitinimas – pusryčiai, vakarienė. Poilsiautojams dar buvo siūloma už tą pačią kupono kainą pasinaudoti ir pramogomis – pasivažinėti dviračiais ar pasivaikščioti su šiaurietiškomis ėjimo lazdomis.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad didžioji dalis klientų pinigus už nakvynes viešbutyje ar poilsio viloje pervesdavo į paslaugų ir prekių pardavimo portalų Lietuvoje banko sąskaitas, o šie gautas lėšas pervesdavo į bendrovių, valdančių viešbutį ir poilsio vilą, banko sąskaitas. Įtariama, kad gautas už apgyvendinimo paslaugas lėšas bendrovių vadovai iš banko sąskaitų iš karto išgrynindavo. Pirminiais skaičiavimais, per trejetą metų grynaisiais pinigais galėjo būti paimta beveik 300 tūkst. eurų. Manytina, kad dalį pinigų verslininkai pasisavino, o kita dalis grynųjų pinigų galėjo būti panaudota viešbutyje ir poilsio viloje dirbančių darbuotojų neoficialiems atlyginimams sumokėti. Oficialiai bendrovių vadovai apie viešbutyje ir poilsio viloje dirbančiųjų vidutinį atlyginimą teikė informaciją, kad vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 86 iki 200 eurų per mėnesį. Patys bendrovių direktoriai gaudavo 31 eurą, neatskaičius mokesčių. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis viešbučio darbuotojų apskritai nebuvo įdarbinti.
• Verslininkai, slėpdami viešbučio ir poilsio vilos Palangoje vykdomą veiklą, mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose nurodydavo neteisingus duomenis apie bendrovių gautas pajamas, vengė mokėti mokesčius. Be to, viešbutis ir poilsio vilą valdančios bendrovės, slėpdamos realiai gaunamas pajamas, nesiregistravo PVM mokėtojais, nors pagal vykdomą veiklą turėjo tai padaryti ir mokėti 9 proc. PVM. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 80 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tyrimo metu bus patikslinta, kokios gyventojų pajamų mokesčio sumos išvengta, išmokant darbuotojams neoficialius atlyginimus ir nemokant privalomo PVM, tad nesumokėtų mokesčių suma gali smarkiai padidėti.
• FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai, atlikę kratas Palangoje esančiame viešbutyje ir poilsio viloje, rado rankraštinius užrašus, buhalterinės apskaitos ir kitus tyrimui svarbius dokumentus. Viename iš šių pastatų administratoriumi dirbančio savininko kambaryje buvo rastas nupjautavazmdis medžioklinis šautuvas, 6 šoviniai, antrankiai ir teleskopinė lazda.
• Atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai tūkstantinių lėšų pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti abiem verslininkams. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: įmonė pardavinėjo prabangius „Porche“ ir „Bentley“, bet mokesčių nemokėjo
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba su Generaline prokuratūra baigė prabangiais automobiliais prekiavusios bendrovės, kuri į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 300 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, ikiteisminį tyrimą. Įtarimai sukčiavimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų mokesčių administratoriui teikimu pareikšti sudėtingos mokestinio sukčiavimo schemos sumanytojams – Vilniuje veikusios bendrovės direktoriui ir vadybininkui.
• Atliekant tyrimą kartu su Valstybine mokesčių inspekcija buvo nustatyta, kad prabangūs vos kelerių metų senumo automobiliai „Porsche“, „Bentley“, „Mercedes Benz“, „Audi“, „Lexus“ buvo perkami Vokietijoje. Dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų kainuojančioms transporto priemonėms Vokietijos prekeiviai išrašydavo pirkimo–pardavimo dokumentus, kuriuose nurodydavo, kad transporto priemonėms taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Parduodant tokius automobilius Lietuvoje, mokamas standartinis 21 proc. PVM. Tačiau, kaip rodo surinkti tyrimo duomenys, prabangiais automobiliais prekiaujančios bendrovės vadovas ir vadybininkas nuslėpė tikruosius Vokietijoje išrašytus automobilių įsigijimo dokumentus. Automobilių prekeiviai nuosekliai suklastojo visus dokumentus – tiek prabangių automobilių pirkimo Vokietijoje, tiek pardavimo Lietuvos pirkėjams, tiek pateikiamus mokesčių administratoriui. Tokiu būdu automobilių prekeiviai, pirkėjams Lietuvoje pardavę automobilius, į valstybės biudžetą mokėjo ne privalomą 21 proc. PVM nuo visos prabangaus automobilio kainos, o tik mažą jo dalį – 21 procentą nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo sumos. Tyrimo metu nustatyta, kad taikant tokią sukčiavimo schemą Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims buvo parduotas 51 prabangus automobilis.
• Skaičiuojama, kad per kelerius metus bendrovė išvengė sumokėti daugiau kaip 266 tūkst. eurų PVM. Dar 37 tūkst. eurų PVM buvo nesumokėta, Vokietijoje įsigijus daugiau kaip 180 tūkst. eurų kainuojantį automobilį „Bentley Flying Spur“. Įtariama, kad prabangaus automobilio įsigijimo dokumentai apskritai nebuvo įtraukti į Vilniuje registruotos automobilių prekybos bendrovės apskaitą. Surinkta duomenų, kad bendrovės direktorius į PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės turtą ir pateikė ją mokesčių administratoriui.
• Daugiau kaip 300 tūkst. eurų PVM nesumokėjusių automobilių prekeivių baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltinamiesiems gresia maksimalios laisvės atėmimo bausmės iki aštuonerių metų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Gerai supratot: su verslo liudijimu, kai sumokate FIKSUOTĄ mokestį, GPM (VL kainą) rinkti čekių už kitas išlaidas neprivaloma, tačiau turėti tų prekių kuriomis prekiaujate įsigijimo dokumentus (įrodančiu, kad jūs legaliai nusipirkote prekes) -būtina.

Tie kas vykdo individualią veiklą ir skaičiuos pelną (apmokestinamąsias pajamas) atimdami patirtas išlaidas, būtina turėti šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Ji yra suminė tačiau suma nereiškia, kad būtinai 33+34+35+36 turi būti lygu 32. 32 yra dalinai detalizuojama 33-36 yra iš to skaičiaus VMI nori žinoti tik tam tikras sumas

Pvz 20 ar 26 eilutė jos yra suminės, kurios turi aiškiai apibrėžtų langelių sumą.

Pagal PVM įstatymo 80 str. kai prekių tiekimas yra ne PVM objektas, straipsnio nurodyti nebūtina(neprivaloma).
Galite nurodyti PVMĮ 12 str. 1 d.

Čia klausiate apie juridinį asmenį? Banko komisiniai

Savaitės 2017.12.18 - 2017.12.24 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KONSULTACIOS
• SODRA informuoja apie socialinio draudimo pokyčius nuo 2018 sausio 1 d.
Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. Individualią veiklą vykdantiems asmenims
• Socialinio draudimo įmokų „atostogos“
• Didžiausia ateinančių metų naujiena – vadinamosios socialinio draudimo įmokų „atostogos“ savo pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms.Tai galimybė pirmą kartą savarankiškai dirbti pradedantiems gyventojams vienus metus nuo veiklos pradžios nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas. Jei asmuo vis dėlto norėtų jas mokėti – tam, kad tais metais galėtų gauti ligos, motinystės, tėvystės išmokas, kaupti stažą pensijai, jis pajamas galės deklaruoti ir įmokas mokėti įprasta tvarka.
Teisė į tokias „atostogos“ bus suteikiama automatiškai.
• Keičiasi įmokų „bazė“
• Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių, komanditinių ūkinių bendrijų nariai ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, anksčiau mokėję įmokas nuo visų gaunamų pajamų, nuo 2018-ųjų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokės nuo pusės pajamų.
Vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą tokia tvarka galiojo ir iki šiol – ji nesikeis.
• Lengvatos senjorams
• Lengvatos taikomos ne tik pradedantiems savarankišką veiklą, bet ir senjorams. Anksčiau VSD įmokų nereikėjo mokėti tik senjorams, kurie užsiėmė individualia žemės ūkio veikla ar dirbo su verslo liudijimu. Nuo 2018 m. lengvatos (teisė nemokėti socialinio draudimo įmokų) taikomos ir tiems pensininkams, kurie turi individualią įmonę, yra mažųjų bendrijų nariai, taip pat užsiima individualia veikla pagal pažymą.
• Nelieka socialinio draudimo įmokų „grindų“ (individualių įmonių savininkams ir mažųjų bendrijų nariams)
• Nuo metų pradžios taip pat nebelieka socialinio draudimo įmokų „grindų“ individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams. Anksčiau jų socialinio draudimo įmokos turėjo būti ne mažesnės nei nuo minimalios mėnesio algos.
Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. turintiems samdomų darbuotojų
• Darbdaviai už darbuotojus, kurių atlyginimas nesiekia minimalios mėnesinės algos, turės sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnių pajamų nei MMA. Taip bus užtikrinima, kad net ir mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai turės galimybę sukaupti metų stažą ir gauti visas socialines garantijas.
Įmokų „grindys“ nesusijusios su etatais ir nepriklauso nuo to, ar žmogus dirba pilnu ar puse etato. Jos priklauso nuo atlyginimo.
• Darbdaviui nėra įpareigojimo mokėti bent minimalią algą. Svarbu, kad socialinio draudimo įmokos būtų priskaičiuotos nuo ne mažesnės nei minimalios algos. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys darbuotojui moka pusę minimalios algos – 190 (200 – kitais metais) eurų tai jis turėtų primokėti 60 eurų socialinio draudimo įmokų.
• Išimtys taikomos tik darbuotojams iki 24-erių metų; pensininkams ir prarasto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bei dirbantiems daugiau nei pas vieną darbdavį. Taip siekiama jaunimui padėti lengviau įsilieti į darbo rinką, derinti mokslus ir darbą – jie dar turės laiko sukaupti stažą ir užsitikrinti socialines garantijas, o pensijų gavėjams stažas nebeaktualus.
• „Sodros“ duomenimis, šie pokyčiai palies apie 150 tūkst. darbuotojų – maždaug 14 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Tiek žmonių pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nesiekia minimalios algos.
Asmenims, planuojantiems 2018 metais imti verslo liudijimą svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), proporcingai liudijimo galiojimo laikotarpiui net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.
• Dėl šios priežasties asmenims, ketinantiems artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimus trumpesniam nei 3 mėnesių kitų metų laikotarpiui, svarbu žinoti, kad jie turės iškart sumokėti VSD įmokas – tokio dydžio, kokios yra apskaičiuojamos nuo MMA.
• Be to, nuo 2018 metų verslo liudijimų turėtojams grąžinama galimybė savanoriškai primokėti socialinio draudimo įmokų, kad sukauptų visų metų stažą pensijai.
• Mokestinės „atostogos“, lengvatos senjorams
• Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ bus suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos , nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas.
• Asmenys turėję verslo liudijimus iki 2018 m. sausio 1 d. šia lengvata pasinaudoti negalės.

Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų gavėjams.
• Nuo 2018 metų sausio 1 dienos:
• Keičiasi dydis, taikomas apskaičiuojant minimalią motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką. Dėl to minimalios motinystės draudimo išmokos bus gerokai didesnės.
• Kaip keisis minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos?
• Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė už 6 bazines socialines išmokas, dabar – 228 Eur (6 x 38 Eur). Bazinės socialinės išmokos dydį tvirtina Vyriausybė.
• Šių metų gruodį minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka buvo 166 Eur (20 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo).

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2018 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI. Šiais metais verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti Lietuvoje jau įsigijo per 106 tūkst. gyventojų.
• „VMI pastebi, kad išlieka gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis augimo tendencija. 2017 m. iš daugiau nei 346 tūkst. su verslo liudijimais susijusių operacijų – išdavimu, pratęsimu, nutraukimu, net 44 proc. buvo atlikta elektroniniu būdu, tai yra 7 proc. daugiau nei pernai,« – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad verslo liudijimus įsigyti neišėjus iš namų taip pat galima ir naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „e.VMI». Ją galima nemokamai parsisiųsti iš VMI svetainės, adresu https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles.
• Populiariausių verslo liudijimų trejetukas išliko toks pat kaip ir praėjusiais metais: apie 13 tūkst. gyventojų įsigijo prekyba tik ne maisto produktais verstis leidžiantį verslo liudijimą, antroje vietoje – specialieji statybos darbai (beveik 11 tūkst. gyventojų), trečioje - kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (10,8 tūkst. gyventojų). Detali statistinė informacija pateikiama viešai prieinamose VMI rinkmenose, kurias galima rasti mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/statistiniai-duomenys).
• VMI pažymi, kad fiksuotą pajamų mokesčio dydį už verslo liudijimus nustato savivaldybės. Įvairių verslo liudijimų rūšių kaina svyruoja nuo 1 Eur iki 1080 Eur. Palyginamąją kainų lentelę ir savivaldybių sprendimus dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2018 metams, galima rasti VMI interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.10.1?rqtj#Scroll_0), o pasinaudojus verslo liudijimų skaičiuokle galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas.
• VMI atkreipia dėmesį, kad pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų mokėjimą, daliai gyventojų gali atsirasti nauja prievolė mokėti VSD nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas galima naudojantis „Sodra« verslo liudijimų skaičiuokle.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas
Seimas priėmė gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai:
• Padidėjo asmenų ratas, kurie turės deklaruoti apie Lietuvoje ir užsienyje turimą nekilnojamąjį ir kitą privalomai registruojamą turtą, pinigines lėšas, suteiktas ir gautas paskolas, turimus juvelyrinius dirbinius, brangakmenius, meno kūrinius:
- AB, kurių akcininkė valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai,- VšĮ, kurių steigėja ir dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai,- biudžetinių įstaigų ir jų padalinių vadovai, pavaduotojai ir jų šeimos nariai, - strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, - strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių savivaldybės įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai.
• Pakeista ir įstatymo nuostata dėl deklaracijos duomenų viešumo. Asmenų, kurie privalo teikti turto deklaracijas, rašytinio sutikimo nebereikės.
• Įstatymas įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos, tačiau jau bus taikomas už 2017 metus.

Patvirtinta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 patvirtinta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
• Deklaraciją mokesčių administratoriui privalo teikti:
• 3.1. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje (toliau – mokestį išskaičiuojantys asmenys), kurie per mokestinio laikotarpio mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai) pinigais ir / arba natūra išmokėjo išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms (toliau – A klasės išmokos);
• 3.2. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje (toliau – išmokas išmokėję asmenys), kurie per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams pinigais ir / arba natūra išmokėjo išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo B klasės pajamoms (toliau – B klasės išmokos), nuo kurių išskaičiavo ir / arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, tačiau pagal GPMĮ neturėjo prievolės išskaičiuoti ir / arba savo lėšomis sumokėti pajamų mokesčio.
• Užpildyta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma mokesčių administratoriui teikiama, deklaruojant 2018 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas išmokas.

Priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai
Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai
• Pakeista 22 straipsnio 3 dalis:
• „3. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį.“
• Pakeista 22 straipsnio 5 dalis - reprezentacinėmis sąbnaudomis bus galima pripažinti medžioklės, žūklės, golfo ir kitų renginių, pramogų sąnaudas, liko tik azartiniai lošimai kaip nereprezentacija:
• „5. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos azartinių lošimų išlaidos.“
• Padidinta investicijų lengvata - pakeistas 46(1) straipnio 2 dalis:
• „2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų.“
• Pakeista 46(1) straipsnio 4 dalis:
„4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.“


Patvirtinti metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2018 metams
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. Nr. A1-629 įsakymu patvirtinti 2018 metų metiniai vidutinio mėnesio:
• 1.1. darbo dienų skaičius:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (251 darbo diena : 12 mėnesių);
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,3 darbo dienos (303 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2. darbo valandų skaičius:
• 1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 166,8 darbo valandos (2002 darbo valandos : 12 mėnesių);
• 1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167,2 darbo valandos (2006 darbo valandos : 12 mėnesių).

Pakeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės
LR Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1046 pakeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179.


Pakeistos Inventorizacijos atlikimo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1045 pakeistos Inventorizacijos atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719.
• Svarbiausias pakeitimas - taisyklės yra neprivalomos o rekomenduojamos neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkų ūkiams, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialams ir atstovybėms, esantiems Lietuvos Respublikoje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip (1-as punktas).

Pakeistos Atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 pakeistos Atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-298.


Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-112 pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. VA-106.


Pakeistos VSDVF teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-673 pakeistos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273.


VMI informuoja: dėl komandiruočių į užsienį dienpinigių nuo 2018 m. sausio 1 d.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio», kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis — 400 eurų (nuo 2016-07-01 buvo 380 eurų), minimalusis valandinis atlygis — 2,45 Eur (buvo – 2,32 Eur).
• Raštą dėl dienpinigių apskaičiavimo pasikeitimų galima rasti čia.

VMI konsultuoja: dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teikia informacinį pranešimą dėl 2017 m. gruodžio 7 d. priimto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 (toliau – Įstatymas).
• Raštą dėl GPMĮ pasikeitimų galima rasti čia

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,5 proc. (109 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,4 proc. (439 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų vienuolikos mėnesių pajamos – 7 207,3 mln. eurų, faktinės – 7 316,6 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius vienuolika metų mėnesius įvykdytas 99,8 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 867,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 854 mln. eurų – 13,6 mln. eurų mažiau nei planuota ir 323,4 mln. eurų (5,8 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-lapkritį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,7 proc., gauta 5 425,8 mln. eurų. Tai yra 16 mln. eurų mažiau nei prognozuota ir 385,3 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius vienuolika mėnesių.
• Pajamų iš PVM gauta 3 159 mln. eurų, t. y., 281 mln. eurų (9,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 24,7 mln. eurų (0,8 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius vienuolika mėnesių gauta 1 216,7 mln. eurų, t.y. 18,2 mln. eurų (1,5 proc.) mažiau nei prognozuota ir 111,4 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 505 mln. eurų – 47 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-lapkritį buvo 1 422,3 mln. eurų – 71,6 mln. eurų (5,3 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 78,6 mln. eurų (5,8 proc.) daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2017 m. sudaro 78,17 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 21,83 proc.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

VMI informuoja: gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2018 metams
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2018 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI. Šiais metais verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti Lietuvoje jau įsigijo per 106 tūkst. gyventojų.
• „VMI pastebi, kad išlieka gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis augimo tendencija. 2017 m. iš daugiau nei 346 tūkst. su verslo liudijimais susijusių operacijų – išdavimu, pratęsimu, nutraukimu, net 44 proc. buvo atlikta elektroniniu būdu, tai yra 7 proc. daugiau nei pernai,« – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad verslo liudijimus įsigyti neišėjus iš namų taip pat galima ir naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „e.VMI». Ją galima nemokamai parsisiųsti iš VMI svetainės, adresu https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles.
• Populiariausių verslo liudijimų trejetukas išliko toks pat kaip ir praėjusiais metais: apie 13 tūkst. gyventojų įsigijo prekyba tik ne maisto produktais verstis leidžiantį verslo liudijimą, antroje vietoje – specialieji statybos darbai (beveik 11 tūkst. gyventojų), trečioje - kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (10,8 tūkst. gyventojų). Detali statistinė informacija pateikiama viešai prieinamose VMI rinkmenose, kurias galima rasti mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/statistiniai-duomenys).
• VMI pažymi, kad fiksuotą pajamų mokesčio dydį už verslo liudijimus nustato savivaldybės. Įvairių verslo liudijimų rūšių kaina svyruoja nuo 1 Eur iki 1080 Eur. Palyginamąją kainų lentelę ir savivaldybių sprendimus dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2018 metams, galima rasti VMI interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.10.1?rqtj#Scroll_0), o pasinaudojus verslo liudijimų skaičiuokle galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: skelbiama auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2016 m. finansinių ataskaitų, audito įmonių veiklos skaidrumo pranešimų ir nepriklausomumo patvirtinimo apžvalga
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad įgyvendindama audito viešąją priežiūrą ir siekdama užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. atliko nepriklausomų auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2016 m. finansinių ataskaitų analizę. Tarnyba 2017 m. taip pat stebėjo, kaip viešojo intereso įmonių auditą atlikusios audito įmonės vykdė Lietuvos Respublikos audito įstatymo, galiojusio iki 2017 m. vasario 28 d., ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 „Dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB“, tiesiogiai taikomo nuo 2016 m. birželio 17 d., nustatytas papildomas pareigas. Analizės rezultatai apibendrinti 2017 m. gruodžio 18 d. apžvalgoje Nr. A2-61.
• Tarnybos parengtą auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2016 m. finansinių ataskaitų, audito įmonių veiklos skaidrumo pranešimų ir nepriklausomumo patvirtinimo apžvalgą galima rasti čia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: nuo sausio šiek tiek didėja išmokos vaikams, mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo, ir jas mokės „Sodra“
Nuo sausio 1-osios įsigalioja LR vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, kuriuo numatoma, kad išmokų administratoriumi tampa „Sodra“, kuri ir mokės šias išmokas (iki šiol jas administravo Vaikų išlaikymo fondo administracija).
• Vaiko išlaikymo lėšos – tai lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ši išmoka nesiejama su šeimos pajamomis, ją priteisia teismas, kuris įvertinęs visas faktines aplinkybes ir nustato išmokos dydį.
• Išmokų skyrimo ir mokėjimo principas nesikeičia, tačiau šiek tiek didėja išmokos suma. Vienam vaikui per mėnesį išmoka negalės būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį išmoka mokama, ir tai sudarys 68,4 Eur (dabar išmoka yra 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio ir tai sudaro 57 Eur).
• Jeigu vaikas negauna dalies priteisto išlaikymo ar viso išlaikymo (tačiau vėliau skolininkas pradeda mokėti dalį išlaikymo), už tą mėnesį, kai keičiasi skolininko teikiamo išlaikymo suma, pareiškėjas privalo teikti informaciją „Sodrai“ apie sumokėto išlaikymo dydį iki to mėnesio, už kurį gauta išlaikymo dalis, paskutinės dienos (pvz., jeigu skolininkas sumoka 30 Eur sausio 15 dieną, „Sodrai“ informacija turi būti pateikiama iki sausio 31 dienos). Tokią informaciją pareiškėjai gali teikti per „Sodros“ Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, siųsti paštu arba pateikti bet kuriame „Sodros“ Klientų aptarnavimo skyriuje.
• Dėl vaikų, kuriems bus tęsiamas išmokų mokėjimas, prašymų „Sodrai“ rašyti nereiks. Juos reikės teikti tiems pareiškėjams, kurie kreipsis po 2018-ųjų sausio 1-osios dėl naujai skiriamų išmokų.
• Per 2008–2017 metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreiptasi daugiau nei dėl 55,5 tūkstančių vaikų. Kiekvieną mėnesį išmokas gauna vidutiniškai 21 tūkstantis vaikų. 2017 metais gauta apie 2,4 tūkstančių naujų prašymų skirti šias išmokas.

VMI praneša: nuo kitų metų mažiau „popierizmo“, daugiau e. dokumentų
VMI informuoja, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys, gyventojai, vykdantys individualią veiklą (pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymas), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai dokumentus turės teikti tik elektroniniu būdu per MANO VMI.
• Popieriniai dokumentai galės būti teikiami, jei jie bus didelės apimties (pvz., turės daug priedų).
• Dokumentų, kuriuos asmenys nuo 2018-01-01 privalo teikti tik elektroniniu būdu, sąrašas skelbiamas: http://www.vmi.lt/cms/aktualu-verslui.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2018 sausio 1 d. didėja sąrašas dokumentų, kurie bus teikiami tik elektroniniu būdu.
• Kaip teigia VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, teikti įvairius prašymus, deklaracijas per Mano VMI, Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) yra modernesnis, greitesnis ir mažiau sąnaudų reikalaujantis būdas. Dėl šios priežasties siekiama, kad keliais etapais būtų pereita prie visų dokumentų teikimo el. būdu.
• „Pastebime, kad dalis sąraše išvardytų formų, pavyzdžiui, FR0791 - juridinio asmens pranešimas apie duomenų pakeitimą, FR0791A - juridinio asmens struktūrinių padalinių duomenų papildymas/pakeitimas, daugiau nei 80 proc. teikiamos el. būdu. Taigi prievolė šias formas teikti tik elektroniniu būdu mokesčių mokėtojams papildomų sunkumų nesukels", - sako Rasa Virvilienė.
• VMI informuoja, kad didžioji dalis sąraše pateiktų formų skirtos juridiniams asmenims. Kadangi įmonės teikia įvairius skirtingus dokumentus, taip siekiama sumažinti administracinę naštą. Fiziniai asmenys nuo 2018-01-01 per Mano VMI teiks, pavyzdžiui, prašymą pratęsti deklaravimo terminą, pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą, pranešimą apie veiklos atnaujinimą, prašymą nustatyti kitą PVM mokestinį laikotarpį, o per EDS - FR0630A – asmens akcizų deklaraciją.
• Nuo 2018 sausio 1d. prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0781) ūkinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys (PVM mokėtojai, gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, individualios veiklos pažyma) teiks tik elektroniniu būdu. Likę mokesčių mokėtojai šią formą galės teikti pasirinktinai –per Mano VMI arba popieriniu būdu.
• VMI atkreipia dėmesį, kad šias išvardytas formas mokesčių mokėtojai ir toliau galės teikti popierines: prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (FR0512), paveldimo turto mokesčio deklaracijas, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse (FR0585), prašymus perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti jo permoką (FR0464), metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas (FR0001), prašymus išduoti pažymas apie turto ir (ar) pajamų deklaravimą arba turto ir (ar) pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), metines pajamų deklaracijas (GPM308), taip pat prašymus išduoti pažymas apie turto ir (ar) pajamų deklaravimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus.
• Pažymėtina, kad dokumentų sąrašas nėra galutinis ir mokesčių administratorius jį gali tęsti. Mokesčių mokėtojai apie pakeitimus bus informuojami.

Sodra praneša: kitais metais pensijos didės 230 mln. eurų
Sodra informuoja, kad nuo 2018-ųjų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas. Dirbantieji taip pat galės lengviau suprasti, kokias teises į senatvės pensiją jau įgijo, nes nuo kitų metų pensijos dydis bus apskaičiuojamas apskaitos vienetais (taškais).
• „Tai apgalvota pensijų reforma, kuri, tikiu, padės mažinti senjorų socialinę atskirtį. Jų pensijos nuo šiol didės ne pagal politinę valią – pensijų pokyčius lems ekonominiai rodikliai. Jeigu didės atlyginimai, didės ir pensijos, bet jos negalės būti mažinamos.
• Todėl jeigu šiandien prognozuojame kelerius ekonominio augimo metus, tai galima numatyti, kad pensijos didės ne tik šiemet, bet ir kitąmet“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
• Pensijos kitąmet didės vidutiniškai 30 eurų
• Pensijų indeksavimo koeficientą lems septynerių metų darbo užmokesčio fondo, t. y. visų dirbančiųjų uždirbtos darbo užmokesčio vertės pokyčio aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui, indeksuojant pensijas 2018 m. pradžioje, vidurkiui apskaičiuoti naudojami 2014 m. – 2020 m. rodikliai arba jų prognozės.
• Nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių, našlių pensijos.
• Dar viena gera žinia didelei daliai senjorų – pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos, t.y. bus nustatyta esamos pensijos vertė apskaitos vienetais (taškais). Dėl to daugiau nei 30 metų stažą turintys pensininkai taip pat sulauks didesnės pensijos.
• Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą vidutiniškai 9 eurais.
• Dirbantieji kaups stažą ir taškus
• Indeksuotų pensijų senjorai sulauks jau sausį, o vasarį, planuojama, dirbantieji galės aiškiai matyti, kokias teises į senatvės pensiją jie jau yra įgiję.
• Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys – pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. Nuo kitų metų pradžios sistema bus paprastesnė ir ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, bei individualioji dalis, kuri bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą.
• Tad kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.
• Patys taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus.
• Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
• „Taškų sistema bus gerokai aiškesnė – žmonės žinos, kiek taškų turi sukaupę, ir jiems bus paprasčiau suprasti bei įvertinti, kokio dydžio pensijos, priklausomai nuo savo pajamų, jie galės tikėtis.
• Tikimės, kad tai irgi paskatins gyventojus atsakingiau įvertinti savo pajamų pakankamumą bei pensijos perspektyvas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Ilgėja būtinasis stažas
• Šiuo metu didinamas ne tik vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris 2026 metais visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių, bet nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai liko 15 metų.
• Beje, nuo šiol papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės ir dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į „Sodrą“, o stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai.
• Kaip viskas vyks?
• Pensijų sistemos pokyčiai vyks visus ateinančius metus. Sausį „Sodra“ apskaičiuos ir išmokės indeksuotas pensijas senjorams. Vasarį ir kovą į apskaitos vienetus (taškus) turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių gyventojų pajamos – šią informaciją jie galės rasti „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui.
• Nuo gegužės, gavus visą informaciją apie 2017 m. draudžiamąsias pajamas (iki šio mėnesio pabaigos deklaracijas turi pateikti visi dirbantys savarankiškai), bus pradedamos perskaičiuoti visų senjorų pensijos, kurios taip pat bus perskaičiuojamos į taškus ir daugeliui padidės.
• Įstatyme numatyta, kad visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo. Visi jie apie tai bus informuojami laiškais, o kartu su pirma dėl perskaičiavimo į taškus padidinta pensija gaus ir nuo metų pradžios priskaičiuotą nepriemoką, mat perskaičiuota pensija galios nuo 2018 metų pradžios.
• Pensijų indeksavimui „Sodros“ kitų metų biudžete numatyta 170 mln. eurų, o perskaičiuotoms pensijoms – dar 59 mln. eurų.

FNTT baigtas tyrimas: dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms mokėjo atlyginimus vokeliuose
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba (FNTT) kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kelias dešimtis dėvėtų drabužių parduotuvių valdančios bendrovės direktorius įtariamas nuslėpęs daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms dalį atlyginimo mokėjęs vokeliuose. Paskaičiuota, kad parduotuvių tinklą valdanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 260 tūkst. eurų mokesčių. Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui pareikšti ir juridiniam asmeniui – Klaipėdos rajone registruotai bendrovei.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad 25 parduotuves (tarp jų – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose) valdanti bendrovė dalies prekių sistemingai neapskaitydavo elektroniniais kasos aparatais ar kitais apskaitos dokumentais. Dėvėtus drabužius įmonė importuoja iš Airijoje veikiančios įmonės. Lietuvoje drabužiai yra rūšiuojami, paskirstomi po parduotuvių tinklą, galiausiai parduodami.
• Paskaičiuota, kad bendrovė per dvejus metus nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, gautų už parduotus dėvėtus drabužius. Įtariama, kad į bendrovės buhalteriją neįtraukus tūkstantinių pajamų bendrovės direktorius teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Skaičiuojama, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą į valstybės biudžetą nesumokėta gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno mokesčių bei socialinio draudimo įmokų bendra suma siekia beveik 260 tūkst. eurų.
• Atliekant tyrimą nustatyta, kad dalis neapskaitytų pajamų buvo skirta neoficialiems parduotuvių darbuotojų atlyginimams. Išaiškinta, kad bendrovės direktorius 16 parduotuvių vedėjų ir pardavėjų kas mėnesį mokėdavo nuo 20 iki 300 eurų papildomą atlyginimą vokeliuose.
• FNTT tyrėjai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais bendrovės patalpose ir padaliniuose atliko daugiau kaip 30 kratų. Jų metu buvo rasta ir paimta beveik 40 tūkst. eurų grynųjų pinigų, kurių dalis, kaip tyrimo metu išaiškinta, buvo neįtraukta į parduotuvių tinklą valdančios bendrovės apskaitą.
• Ikiteisminio tyrimo metu parduotuvių tinklą valdanti bendrovė iš beveik 260 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų ir padarytos žalos savanoriškai atlygino beveik 75 tūkst. eurų ir įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį – 185 tūkst. eurų.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Baltas sniegas, sunkus kelias,
Kvepia pokyčiais visur,
Stebuklingai kalba suktas Seimas,
Prieš Kalėdas su mumis.

Krenta sniegas,
Mano bėdos,
Skęsta mokesčių liūne,
Tad pakelkime taurę kašto vyno
Už tarybas po egle.



Čia tarifai kils,
Ir kainos užklius,
Ir pensija mums bus (o PNPD nebus :),
Tik sukaupt reiks daugiau,
Jei "pakopos" neprapuls.

Tyliai juokias vyriausybė,
Atidirbo (prisidirbo) jau metus
Šnara įmokos delne,
Duoki ranką kad neklystum,
Teisės aktų kelyje.

Krenta kainos,
Ošia algos,
Kelia ūpą tavyje,
Biurokratai visi dirba
Kvailų mokesčių nėra,
Tad pabūkime
Nors dieną,
Mes stebuklų Šalyje.

(eilės Valerij Volk)

Dainuokite su mumis, šiltų Šv. Kalėdų linki Nacionalinė Buhalterių Asociacija.

Asociacija sukūrė Facebook grupę (uždara, tik nariams). Narius prašome jungtis diskusijai.

Anonsas: šią savaitę grupėje:
- įmonių ir fizinių asmenų prekyba Bitcoin ir kitomis kriptovaliutomis - apmokestinimo problematika . ETT sprendimas dėl Bitcoin.

Savaitės 2017.12.11 - 2017.12.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad baigiantis metams įmonės turi laiku sumokėti privalomus mokesčius, tačiau dėl nedarbo dienų kai kurių mokesčių sumokėjimo datos keičiasi.
• Pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio 25-oji – paskutinė diena, kada reikia sumokėti Pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Kadangi gruodžio 25-oji – nedarbo diena, vadinasi, PVM mokėjimo terminas nusikelia į kitą darbo dieną – gruodžio 27-ąją. Vadinasi, įmonė, deklaravusi ir sumokėjusi PVM gruodžio 27 dieną, bus savo pareigas atlikusi laiku.
• Taip yra ir su mokesčiais, kuriuos reikia sumokėti paskutinę metų dieną, kuri šiemet yra nedarbo diena. Jų mokėjimo terminas nusikelia į sausio 2 dieną.
• Sumokėjus mokesčius šventiniu laikotarpiu, įmokos bus užskaitytos ir sistemą pasieks kitą darbo dieną. Tad nei delspinigiai bus skaičiuojami, nei imamasi išieškojimo veiksmų.
• VMI pažymi, kad gruodžio 27-29 dienomis visi aptarnavimo skyriai dirbs įprastu darbo laiku, ir bus teikiamos visos paslaugos bei vykdomos visos kasdienės VMI funkcijos. Taip pat ir tarpbankiniai pavedimai bei įmokų užskaitymai į VMI sąskaitas vyks įprastu grafiku.

SAVAITĖS ĮSTATYMAS
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Vienas iš svarbesnių - įvedamos socialinio draudimo įmokų «grindys», t.y socialinio draudimo įmokos bus mokamos ne nuo mažesnes kaip minimali alga sumos. Pakeisto 10 straipsnio 7 dalyje išvardintos išlygos, kuriems darbuotojams tai gali būti netaikoma.
• 7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
• 1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
• 2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
• 3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• PVM lengvata šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti, tampa nuolatinė.
• PVM lengvata viešbučiams, moteliams, kempingams, ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms tampa terminuota: 9 proc. PVM tarifas šioms paslaugoms bus taikomas iki 2023 metų sausio 1 d.
• 5 proc. PVM tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams bus taikomas nepriklausomai nuo išorinės pakuotės vertės.

Pakeistas Akcizų įstatymas
Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Nuo 2018 sausio 1 dienos akcizais neapmokestinamos visos gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai. Iki šiol tokia akcizų lengvata buvo taikoma tik tada, kai dujas degalams naudojo vietinio susisiekimo autobusai.


Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.


Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. pakeitimą. Nuo 2018 balandžio 1 dienos Sodra skelbs daugiau duomenų apie įmonių, turinčių daugiau nei 20 apdraustujų, vidutinį darbo užmokestį.
• „4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“

VMI informuoja: pakeistas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-815 (toliau – Pakeitimo įstatymas).
• Pakeitimo įstatymu pakeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (toliau – NTMĮ) 6 straipsnio 4 dalis, pagal kurį nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas progresinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių paskirties nekilnojamajam turtui, už kurį mokestį turi mokėti gyventojai:
• Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
• 1) neapmokestinamąjį dydį (220 000 EUR), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 2) 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
• NTMĮ 7 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu, pagal kurį nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama, asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkto nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė neviršija 286 000 eurų.
• Tuo pačiu NTMĮ 6 straipsnis papildytas 5 dalimi, pagal kurį, aukščiau išvardintiems asmenims, NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
• 1) neapmokestinamąjį dydį (286 000 EUR), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 2) 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
• Atsižvelgiant į tai, NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte išbraukta nuostata, kad šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių), iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Vyriausybė apsvarstė Seimo narių pasiūlymus dėl 2018 metų biudžeto
Finansų ministerija informuoja, kad Vyriausybėje apsvarstyt2000i Seimo narių siūlymai dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto.
• Ministrų kabinetas gavo apie pusę šimto naujų Seimo narių pasiūlymų, kuriais siūloma biudžeto išlaidas padidinti daugiau kaip 140 mln. eurų.
• Vyriausybė iš dalies pritarė parlamentarų grupės siūlymui papildomai skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kurie būtų naudojami Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai. Tam skirta 40 tūkst. eurų. Taip pat pritarta siūlymui papildomus 50 tūkst. eurų skirti socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, teikti. Papildomus 100 tūkst. eurų nutarta skirti bibliotekų dokumentų fondų finansavimui (knygų įsigijimui).
• Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad prioritetai išlieka tie patys. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų. Tai viena iš trijų sričių, kartu su Sveikatos apsauga ir Krašto gynyba, kurioms finansavimas auga labiausiai“, – sako premjeras.
• Anksčiau Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas padidino 55 mln. eurų, kure bus skirti medikų ir valstybės tarnautojų algoms kelti bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms.

Finansų ministerija informuoja: priimtas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas
Finansų ministerija informuoja, kad priimtas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas - už jį balsavo 84 Seimo nariai.
• Finansų ministras Vilius Šapoka pastebi, kad pagrindinis iššūkis, formuojant šalies biudžetą buvo derinti du nelengvai derinamus dalykus – svarbiausius visai šaliai tikslus ir išlaidas jiems bei fiskalinę drausmę.
• Asignavimai, palyginti su 2017 m., kitąmet labiausiai augs socialinei apsaugai, gynybai, sveikatos apsaugai, savivaldybėms. Tai leis mažinti skurdą šalyje, padės užtikrinti oresnį senjorų gyvenimą. Biudžete taip pat numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau – pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.
• Biudžetų projektų visuma formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus 0,6 proc. BVP perteklius užtikrina vidutinio laikotarpio tikslo laikymąsi. Tai leis ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: priimtas 2018 metų Socialinio draudimo biudžetas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1218(2). Už tokį sprendimą balsavo 82, prieš buvo 10, susilaikė 18 Seimo narių.
• Patvirtintos beveik 4,253 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos (t. y. 9,2 procento – arba 377 mln. eurų didesnės nei šiemet) ir per 4,012 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 mln. eurų).
• Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą prognozuojama, kad 2018 m. apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3 procento, arba 3,8 tūkst. žmonių ir sieks 1 mln. 330,2 tūkst. žmonių. Apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12 mlrd. 323 mln. eurų, arba 5,9 procento didesnė nei laukiama šiais metais.
• Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, tai yra 73,3 procento visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms bus skirta 2 mlrd. 939,3 mln. eurų, arba 315,9 mln. eurų, arba 12 procentų daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų – iki 130 eurų. Tam papildomai reikės 86,8 mln. eurų. Pensijų dydžio perskaičiavimui pagal naujas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas reikės 59,1 mln. eurų. Pensijų didinimui 6,9 procento pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 mln. eurų.
• Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas naujas bazinės pensijos dydis – 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais arba 17,7 procento palyginus su 2017 m. gruodžio mėnesiu. 2018 m. vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro arba 14 procentų didesnė nei 2017 m., o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d., 2018 m. pensija padidės 30,15 eurų arba 10 procentų. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43 procentai.
• Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 mln. eurų, t. y. bus 25,4 mln. eurų arba 9,3 procento didesnės nei 2017 metais išlaidos.
• Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais bus skirta 308,8 mln. eurų, t. y. 20,4 mln. eurų arba 7,1 procento daugiau nei 2017 metais.
• Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 mln. eurų arba 4,2 procento visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 mln. eurų arba 8,7 procento nei laukiama 2017 metais.
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 mln. eurų arba 0,7 procento visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1 procento arba 2,7 mln. eurų didesnės nei laukiama 2017 metais.
• Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 mln. eurų. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9 procentais arba 15,6 mln. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais už 2017 m. II ketvirtį
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba parengė aktualių teismų nutarčių apžvalgą nemokumo klausimais „Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais. 2017 m. II ketv.“, kurioje apžvelgiamos svarbiausios teismų nutartys įmonių bankroto, įmonių restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto klausimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika.
• Apžvalgą galia rasti čia.

Ūkio ministerija praneša: rengiant naują priemonę bus konsultuojamasi su visuomene
Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.
• Planuojama finansinė priemonė „Ko-investicinis fondas MTEPI, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ sudarys sąlygas mokslo ir studijų institucijoms steigti atžalines įmones (ang. k. „spin off“), taip įtraukiant pačias institucijas į jose vystomos MTEPI veiklos rezultatų komercinimą, ir paskatins novatoriškų idėjų ekonominę naudą, siekiant užtikrinti finansavimo šaltinių prieinamumą.
• „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų sritis yra vienas valstybės prioritetų. Ši priemonė suteiks galimybę gerinti investicinę aplinką šalies rizikos kapitalui bei skatinti investicijas į verslą ir darbo vietų kūrimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
• Šiai finansinei priemonei įgyvendinti numatoma skirti 5 mln. eurų iš Verslo finansavimo fondo, kuris buvo įsteigtas 2016 m. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), lėšų.

Sodra praneša: išsiųsta 84 tūkstančius elektroninių „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams
Sodra informuoja, kad 3 iš 4 savarankiškai dirbančių gyventojų pajamų neužteko sukaupti metų stažą pensijai.
• Jei draudžiamosios pajamos nepadidės, 57 tūkst. gyventojų nesukaups būtinojo stažo. „Vyšninio voko“ tikslas – informuoti savarankiškai dirbančiuosius.
„Sodra“ gruodžio 14 dieną išsiuntė 84 tūkstančius elektroninių „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurių per 2016 metus sumokėtos socialinio draudimo įmokos buvo nepakankamos sukaupti pilnų metų stažą.
• „Vyšninis vokas“ bus patalpintas „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui. Pranešimus apie paskyroje pateiktą informaciją savarankiškai dirbantieji gaus ir elektroniniu paštu. Popieriniai laiškai siunčiami nebus.
• „Savarankiškai dirbantys gyventojai draudžiami sveikatos draudimu, kaupia pensiją. Visi, išskyrus dirbančius su verslo liudijimu, gali gauti ligos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokas, eiti apmokamų vaikų priežiūros atostogų. Kaip ir samdomiems darbuotojams, teisė į šias išmokas ir jų dydis priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
• Šiandien matome, kad pernai trijų ketvirtadalių savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo nepakankamos įgyti vienerių metų stažą. Jeigu jų pajamos nepadidės, dalis gyventojų rizikuoja gauti labai mažą pensiją“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Pavyzdžiui, daugiau nei 3 000 “vyšninių vokų“ gavėjų, kurie savarankiškai verčiasi kirpyklų ir grožio salonų veikla, vidutinės metinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 165 eurai per metus. Remontuojančiųjų variklines transporto priemones, kurių yra apie 2 000, vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 398 eurai per metus.
• Metų stažas sukaupiamas, jeigu per 2016 metus buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo nemažesnių pajamų nei 4 380 eurai.
• „Savarankiškai dirbantieji įmokas moka ir kitas prievoles vykdo savarankiškai. „Vyšninio voko“ iniciatyvos tikslas – informuoti šiuos žmones, kad jie žinotų, kokią reikšmę jų įmokos turi socialinėms garantijoms ir pensijai, o žinodami galėtų priimti tinkamus sprendimus“, – sako M. Sinkevičius.
• „Vyšniniame voke“ pateikiama asmeninė informacija apie tai, kiek mėnesių stažo sukaupė gyventojas per 2016 metus, kokios buvo jo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat koks yra bendras jau sukauptas stažas pensijai. Jeigu 9 tūkstančių dirbančiųjų pajamos nepadidės, jie rizikuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos gali negauti išvis. 57 tūkstančiai, gyventojų rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo pensijai ir dėl to jų pensija gali būti reikšmingai mažesnė negu vidutinė senatvės pensija.
• „Vyšninio voko“ iniciatyva skirta samdomiems darbuotojams buvo sėkminga, po šios iniciatyvos dalies jų pajamos ženkliai padidėjo, viešai atkreiptas dėmesys į šią problemą, o darbuotojai įgavo argumentų derėtis su darbdaviu.
• Jau tuomet atkreipėme dėmesį į savarankiškai dirbančiuosius, kurių pajamos taip pat neužtikrina socialinių garantijų. Tarp mūsų paminėtų veiklų buvo ir teisinių profesijų atstovai, iš kurių trečdalio pajamos buvo nepakankamos sukaupti metų stažui.
• Šiandien galime pasakyti, kad mūsų nuogąstavimai konkrečiai antstolių ir notarų atžvilgiu nepasitvirtino. Šių profesijų atstovų pajamos ir socialinio draudimo įmokos iš tiesų nekelia abejonių dėl stažo ir socialinių garantijų“, – sako M. Sinkevičius.

FNTT praneša: darbą pradeda du nauji FNTT direktoriaus pavaduotojai
Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno įsakymu nuo 2017 m. gruodžio 12 dienos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojais paskirti Raimondas Kajėnas ir Mindaugas Petrauskas. Iki šiol R. Kajėnas dirbo FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininku, o M. Petrauskas vadovavo Ukmergės rajono policijos komisariatui.
• R. Kajėnas FNTT bus atsakingas už ikiteisminio tyrimo įgyvendinimo organizavimą penkiuose tarnybos padaliniuose regionuose. M. Petrauskas – už specializuotų padalinių, tokių kaip Pinigų plovimo prevencijos, Specialiųjų užduočių, Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybų, veiklos koordinavimą.
• Pristatydamas paskirtuosius pavaduotojus FNTT direktorius sakė, kad baigta formuoti naujoji vadovybė. „Abu paskirtieji pavaduotojai – profesionalai, turintys ilgametę patirtį, savo karjeras pradėję nuo žemiausio karjeros laiptelio, jų darbas FNTT tik sustiprins“, – sakė A. Mikulskis.
• Raimondas Kajėnas gimė 1972 m. liepos 8 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis. R. Kajėnas 1994 metais baigė Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas, o Vilniaus universitete 2010 m. jam suteiktas teisės magistro laipsnis. Vidaus tarnyboje R. Kajėnas tarnauja nuo 1994 m. FNTT dirba nuo 2008 metų.
• Mindaugas Petrauskas gimė 1973 m. gegužės 21 d. 1994 m. baigė Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas, 1998 m. minėtame universitete įgijo teisės magistro laipsnį. Vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1994 metų, daug kartų skatintas už gerus darbo rezultatus, ne kartą kėlęs kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalyvavęs Jungtinių Tautų Organizacijos misijose, dirbęs Lietuvos policijos atašė Europole ir Nyderlandų Karalystėje. M. Petrauskas pastaruosius kelerius metus vadovavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.12.04 - 2017.12.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS
FNTT įspėja gyventojus netikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens duomenų ir banko sąskaitos numerių asmenims, prašantiems tokių duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vardu. FNTT pareigūnai nei skambina gyventojams, nei prašo padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus ar atskleisti kitą asmeninę informaciją.
• Telefoniniai sukčiai kartais prisistato FNTT tyrėjais, nurodo realiai dirbančio asmens vardą ir pavardę, pasako, kad neva reikia patikrinti pinigų judėjimą sąskaitoje, o vėliau paprašo atskleisti el. bankininkystės duomenis – prisijungimo kodus, slaptažodžius ir pan. Sukčiautojai dažnai gąsdina, kad neatskleidus duomenų, gyventojo ar jo įmonės sąskaita gali būti areštuota.
• Telefoniniai sukčiai, prisistatę pareigūnų vardu, gyventojams dažnai skambina jau pasibaigus tarnybos darbo laikui arba savaitgaliais. Taip elgiamasi dėl to, kad tokio skambučio sulaukę asmenys operatyviai negalėtų prisiskambinti į FNTT ir įsitikinti, ar jiems tikrai skambino tarnybos darbuotojas.
• Kitais atvejais sukčiai su gyventojais bendrauja gyvai – prisistato į namus, nurodo, kad yra iš FNTT, ir paprašo neva patikrinti turimus grynuosius pinigus. FNTT kartais per dieną sulaukia 3–4 skambučių iš gyventojų, prašančių patikslinti, ar jų neieškojo FNTT pareigūnai.
• FNTT įspėja apie telefoninius sukčius ir prašo jokiomis aplinkybėmis neatskleisti savo ar įmonės banko sąskaitos duomenų. FNTT primygtinai rekomenduoja, sulaukus panašaus pobūdžio skambučių ar asmens vizito, jokiu būdu nesuteikti prašomos informacijos ir neduoti jiems grynųjų pinigų, o apie skambutį ar vizitą pranešti policijai.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI primena, kad gruodžio 15-oji - paskutinė diena laiku deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.


SAVAITĖS NUORODA
Trans.info informuoja, kad per pastaruosius keletą metų nemažoje dalyje Europos šalių įsigaliojo teisės aktai, nustatantys pagrindines darbuotojų komandiravimo į šių valstybių teritorijas taisykles, tarp jų – ir minimalų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Šie teisės aktai turi didelę įtaką ir lietuvių vežėjams. Įvertinę šiuo klausimu kylančius neaiškumus ir abejones, paruošėme vadovą, kuriame yra surinkta svarbiausia informacija apie minimalų atlyginimą Europoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio vadovas Lietuvoje. * Jame pateiktos informacijos žinojimas gali turėti esminę reikšmę siekiant išvengti didelių finansinių baudų.
• Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Liuksemburgas, Vokietija ir Italija – tai valstybės, kuriuose yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą komandiruojamiems darbuotojams, tarp jų, ir vairuotojams.
• Iš trans.info vadovo apie minimalų atlyginimą Europoje sužinosite apie:
• – Kam yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą?
• – Kokios deklaravimo prievolės yra taikomos darbdaviams?
• – Kuriose valstybėse vežėjas privalo turėti savo atstovą?
• – Kokie yra minimalaus atlyginimo dydžiai atskirose valstybėse?
• – Kokius su minimaliu atlyginimu susijusius dokumentus turi turėti darbdavys ir kur jis privalo juos laikyti?
• – Kokios baudos už teisės aktų pažeidimą gresia vežėjams atskirose valstybėse?
• – Kaip įvairiose valstybėse yra taikomi reikalavimai dėl minimalaus atlyginimo asmenims, vykdantiems individualią veiklą?



SAVAITĖS NAUJIENA
Seimas pritarė GPM ir Pelno mokesčio įstatymų pataisoms. `
• Seimas pritarė, kad nuo kitų metų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiesiems didės nuo dabar esančio 310 eurų iki 380 eurų. Tuo metu, atitinkamai 30-55 proc. ir 0-25 proc. darbingumą turintiems dirbantiesiems šis dydis sieks 390 eurų ir 450 eurų.
• 380 eurų NPD poveikio netenka ties 1160 eurų bruto arba, paprastai tariant – „ant popieriaus“ riba, todėl net ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji pastebės teigiamus pokyčius.
• Individualios veiklos pajamų apmokestinimas priklausys nuo pelno, o ne profesijos
• Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos individualios veiklos pajamų apmokestinimas jau nuo kitų metų priklausys ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip yra šiuo metu, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.
• Standartinis 15 proc. GPM tarifas bus taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams. Tokį tarifą faktiškai mokės uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis bus reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.
• Naujas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas bus taikomas metiniam pelnui – t. y., skirtumui tarp pajamų ir veiklą vykdant patirtų išlaidų. Mokėtina mokesčio suma automatiškai bus suskaičiuota GPM deklaracijoje įvedant gautas pajamas ir išlaidas.
• Inovatyviam ir pirmam verslui – mokesčių paskatos
• Šiandien Seimas pritarė, kad nuo Naujųjų metų įsigalios vienas palankiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinių režimų įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Be to, visos pradedančiosios smulkiosios įmonės 1 metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.
• Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas bus apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
• Be to, siekiant didinti produktyvumą, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, bus leidžiama apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti socialinio draudimo įmokų „atostogas“ir „grindis“ nuo 2018 m. sausio 1 d.
• Pagal priimtus pakeitimus individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.
• Įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Socialinio draudimo įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.
• Seimas suvienodino socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms ir nustatė, kad šie asmenys mokės pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų.
• Naujomis nuostatomis nuspręsta įtvirtinti ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019-aisiais ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos pildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosviršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-102 pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos ir jos papildomo lapo FR0612P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos pr2000ie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VA-65.


Pakeistos pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. VA-100 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. VA-52 „Dėl pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu nustatyta finansų rinkos dalyviams pareiga teikti duomenis už 2017 metus ir vėlesnius metus pateikiant XML duomenų rinkmeną el. būdu. Įsakymo projektu įtvirtinta XML duomenų rinkmenos teikimo tvarka bei būdai. Duomenis už 2016 metus bei ankstesnius metus finansų rinkos dalyviai teiks įprasta tvarka, pateikdamos PRC910 formą ir jos priedus. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

Pakeistos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-101 pakeistas Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127.
• Įsakymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• - nuo sausio 1 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos ir susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI;
• - mokestinės nepriemokos perėmimo atvejais VMI pati išduos atsiskaitymo su biudžetais pažymas, jų nebereikės prašyti;
• - jeigu nepriemoka dengiama ne pinigais reiks laukti 30 dienų, pinigais - lauks 15 darbo dienų.

VMI informuoja: pakeistas įsakymas dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį
VMI informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VA-99 pakeistas 2004 m. balandžio 9 dienos įsakymas VA-49 „Dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį« (toliau – įsakymas).
• Įsakymu nustatoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 dienos apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, norintis steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį, prašymą ir jo priedus VMI prie FM galės pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI). Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlio steigimo (toliau – sprendimas) minėtam asmeniui taip pat pateiks per Mano VMI (t. y., nebebus galimybės pasirinkti kito varianto – pateikimo paštu).
• Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį priėmimo ir panaikinimo taisyklių priedo (toliau – priedas) formoje nurodyta apskundimo tvarka neretai keičiasi, o sprendimo forma yra pavyzdinė ir dėl pasikeitusios apskundimo tvarkos kiekvienu atveju turėtų būti keičiamas priedas, todėl vietoje nurodytos apskundimo tvarkos, palikta tuščia vieta, kurioje formą užpildantis darbuotojas turės pats įrašyti sprendimo priėmimo metu galiojančią apskundimo tvarką.

VMI informuoja: dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu nuo 2018-01-01
VMI atnaujino sąrašą ir primena, kokios deklaracijos ir kiti dokumentai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės būti teikiami tik elektroniniu būdu:
• Juridinių asmenų dokumentai, kurių teikimas realizuotas Mano VMI.
• Gyventojų vykdančių individualią veiklą, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų dokumentai (išskyrus FR0512, FR0585, FR0464, turto deklaracijas ir prašymus išduoti pažymas apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), GPM308, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą, gauti teisinę pagalbą, gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimų nariams, užsieniečius), kurių formų teikimas realizuotas Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) ir Mano VMI.
• Dokumentai susiję su akcizais, kurių teikimas realizuotas Akcizų informacinėje sistemoje (AIS) ir Mano VMI.
• Atkreiptinas dėmesys, kad paliekamas popierinis dokumentų pateikimo būdas, kai teikiama daug dokumentų priedų/didelė apimtis.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: bus stiprinama Bankų sąjunga
Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje daug dėmesio skirta Bankų sąjungos stiprinimui. Finansų ministrai aptarė rizikos mažinimo priemones bei pažangą įgyvendinat veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, taip pat pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos indėlių draudimo sistemos.
• „Visada palaikėme Bankų sąjungos užbaigimą ir jos įgyvendinimą. Manome, kad naujai kuriama Europos indėlių draudimo sistema turėtų sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą ir palaikome Europos Komisijos siūlymą, kad visos kredito įstaigos, priklausančios nacionalinėms indėlių garantijų sistemoms, turėtų į ją patekti“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Anot ministro, svarbu priimti riziką ribojančių priemonių teisinių pasiūlymų paketą, kuriuo būtų laiku įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai bei užtikrintas ekonominis stabilumas bei kredito įstaigų atsparumas finansinėms krizėms. Svarbiausias tikslas – užtikrinti realų rizikos mažinimą ir nekelti grėsmės priimančiųjų valstybių narių finansiniam stabilumui.
• ECOFIN posėdžio metu priimtos išvados dėl „ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašo“. Jame aprašomas visas Europos Sąjungos nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo sukūrimo procesas, numatoma, kad sąrašas bus peržiūrimas mažiausiai vieną kartą per metus.
• Taip pat finansų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl Europos semestro paketo, kurį sudaro 2018 m. Metinė augimo apžvalga, 2018 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita bei Tarybos rekomendacijos euro zonos šalims.

VMI informuoja: paaiškėjo pirmieji Kvitų žaidimo laimėtojai
VMI praneša, kad pirmąją Kvitų žaidimo savaitę gyventojai užregistravo per 40 tūkst. kvitų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad antradienį Kvitų žaidime paaiškėjo pirmieji 10 laimingųjų, kurie laimėjo savaitinius prizus – po 200 eurų.
• Laimingų kvitų savininkai apie laimėjimą buvo informuoti telefonu trumposiomis žinutėmis. Pasitikrinti laimingų kvitų numerius galima Kvitų žaidimo puslapio https://kvituzaidimas.vmi.lt skiltyje „Laimėtojai».
• „Džiugu, kad gyventojai aktyviai dalyvauja Kvitų žaidime ir registruoja kvitus. Beveik 60 procentų visų užregistruotų kvitų sudaro kvitai, gauti atsiskaičius už paslaugas«,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad Žaidime galima registruoti fiskalinius kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes.
• Gyventojai, laimėję prizus ir norėdami juos atsiimti, per 20 darbo dienų turi kreiptis į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių. Laimėtojai turės pateikti laimingojo kvito originalą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prizas per 14 darbo dienų bus pervestas laimėtojui.
• „Sulaukiame klausimų, ar laimėjimai bus apmokestinti. Užtikrinu, kad gyventojas nepatirs papildomų išlaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu laimėjus prizą. Gyventojų pajamų mokestis bus sumokėtas iš priziniam fondui skirtų pinigų, o laimėtojo sąskaitą pasieks visa laimėta – 200 ar 5000 eurų – suma»,- pasakoja R. Puncevičius.

Valstybinė darbo inspekcija primena aktualias teises ir pareigas darbe
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad šiuo metu intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, atsiranda specifinio pobūdžio laikinų darbų: prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą.
• Terminuotos darbo sutartys. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko trumpalaikių darbo sutarčių rūšies. Todėl šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
• Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).
• Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
• Viršvalandžiai – taip pat tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje).
• Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
• Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne.
• Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
• Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
• Taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnis „Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas“ įspėja: nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
• Analogiškos baudos taikomos ir pagal ANK 100 straipsnį „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.
• Norintys prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai turi pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Asmenys, kurie užsiima komercine ar ūkine veikla neturėdami tai veiklai reikalingo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, pagal ANK gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

FNTT praneša: statybų bendrovės vadovas sulauks teismo- prekes ir paslaugas pirko, bet pinigų nemokėjo
FNTT informuoja, kad daugiabučius renovavusi ir kelis prekybos centrus stačiusi bendrovė kreditoriams buvo skolinga apie 160 tūkst. eurų, tačiau įmonės vadovas atsiskaitydavo tik su keliais, jo pasirinktais tiekėjais. Taip nesąžiningai elgdamasis Mažeikių verslininkas pažeidė mokėjimo eiliškumą ir vengė atsiskaityti su kitais kreditoriais.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl tuomet laikinai statybų bendrovei vadovavusio mažeikiškio, kuris kreditoriams negrąžindavo laiku lėšų, atsiskaitydavo tik su dalimi tiekėjų.
• Laikinasis vadovas dalį statybų bendrovei priklausančių lėšų kaip avansą pervedė kitai savo įmonei ir dar dviem bendrovėms, kurios priklausė jo šeimos nariams, išsiaiškino FNTT pareigūnai. Trys mažeikiškio šeimai priklausančios bendrovės gautas lėšas pervedė statybų bendrovės kreditoriams. Ekonominių sunkumų turinti statybų bendrovė buvo skolinga daugeliui kreditorių, tačiau pinigai buvo pervesti betoną gaminančiai įmonei, degalinei ir mobiliojo ryšio operatoriui.
• Baudžiamasis kodeksas numato, kad už tokį nusikaltimą – skolininko nesąžiningumą – asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

FNTT praneša: už „vokeliuose“ mokėtas algas – teistumas
FNTT informuoja, kad Panevėžyje teismo baudžiamuoju įsakymu verslininkas nubaustas už tai, kad dalį atlyginimo darbuotojams mokėjo „vokeliuose“. Nustatyta, kad tokiu neteisėtu būdu, nesumokant mokesčių valstybei, pinigai buvo mokami 12-kai statybos bendrovėje dirbančių žmonių.
• Vilniuje gyvenantis, tačiau Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei vadovavęs 58 metų A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
• Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K., būdamas UAB faktiniu vadovu, 2016metais pats arba per kitus asmenis 12-kai bendrovės darbuotojų išmokėjo papildomą (neoficialų) užmokestį – 9 tūkst. 591 eurą. Ši suma nebuvo užfiksuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Be to, nuo šios sumos nebuvo sumokėti 6 tūkst. 963 eurai privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
• Baigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras K. Greiciūnas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Galimybė nerengti teismo proceso, tik surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą atsirado todėl, kad A. K. savo valia atlygino valstybei padarytą žalą.
• Prokuroro prašymą teismas patenkino – A. K. pripažino kaltu ir skyrė jam 60 MGL (2 tūkst. 259 eurų) dydžio baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
• FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Brazdžionis sakė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi patys A. K. vadovaujamos bendrovės darbuotojai.
• Prokuroro K. Greiciūno teigimu, šis bei analogiški ikiteisminiai tyrimai, kai į dienos šviesą išvelkami „vokeliais“ atlyginimus mokantys verslininkai labai svarbūs, gina ne tik valstybės, bet ir pačių darbuotojų interesus – nuo sumokėtų valstybei mokesčių priklauso dirbančiųjų socialinės garantijos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Jokių neaiškumų nėra: esmė - jūs atlikote, paslauga, ji turi kainą, nuo tos paslaugos vertės susimokate čia pagal esamus įstatymus. Nesvarbu, į kurią SAVO sąskaitą gavote pinigus: lagamine ar virtualiam banke, ar bitcoinais, šitcoinsais, ar kitokia virtualia ar nevirtualia valiuta, mokesčius reikia mokėti nuo PASLAUGOS vertės

Nacionalinė Buhalterių Asociacija gruodžio mėn. organizuoja seminarus su auditoriumi Artūru Kapitanovu. Tema "VAS ir pelno mokesčių pasikeitimai teikiant ataskaitas už 2017 metus bei 2018 metais planuojami mokesčių pasikeitimai"
Seminaro kaina nariams - 11 EUR, ne nariams - 45 EUR.
Kaune -gruodžio 6 d. (seminaro vieta derinama)
Vilniuje - gruodžio 7 d. (seminaro vieta suderinta)

Seminarų pradžia: 9:00 Trukmė: 4-4,5 val.

Pastaba: informacija apie seminaro vietą bus pateikta elektroniniu paštu iki lapkričio 28 d. papildomai.
Registracijos patvirtinimas siunčiamas apmokėjus seminarą.
Registracijos pabaiga - gruodžio 3 dieną.

Nuo 45 000 EUR APYVARTOS

galima

Savaitės 2017.11.06 - 2017.11.12 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinios": įsisavinimas baigėsi, teks investuoti.


SAVAITĖS SKAITALAS
"15MIN.LT": Panama Papers tyrimas Lietuvos biudžetą papildė ketvirčiu milijono eurų.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. VA-94 patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės.
• Keli esminiai punktai.
• 8. Savaitinis žaidimas prasideda nuo kiekvienos savaitės pirmadienio 00 val. 00 min., o baigiasi tos pačios savaitės sekmadienį 23 val. 59 min. Atitinkamos savaitės Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki kitos savaitės pirmadienio 23 val. 59 min. Šio Žaidimo metu galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų.
• 9. Mėnesinis žaidimas prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną 00 val. 00 min. ir baigiasi paskutinę mėnesio dieną 23 val. 59 min. Atitinkamo mėnesio Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki to mėnesio paskutinės dienos 23 val. 59 min. Mėnesiniame žaidime dalyvauja visi einamojo mėnesio savaitėmis užregistruoti Kvitai. Mėnesiniame žaidime gali būti registruojami ir tie einamojo mėnesio Kvitai, kurie nebuvo užregistruoti konkrečiam savaitiniam žaidimui, tačiau buvo atspausdinti per einamąjį mėnesį. Šio Žaidimo metu galima laimėti 1 piniginį 5000 eurų vertės laimėjimą.
• 18. Žaidime gali būti registruojami Kvitai tik už Lietuvos Respublikoje veikiančiose turgavietėse / viešose vietose prekybai įsigytas prekes ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamas paslaugas. Kvitai, išduoti už mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse parduotą maistą ir / ar gėrimus / kitas paslaugas (pavyzdžiui, kava, dešrainiai, kraujospūdžio matavimas ar pan.), Žaidime negali būti registruojami.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-10-27 raštu Nr. (18.10-31-1E) RM-33036 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo)« yra pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 straipsnio 1-3 dalių komentarai (apibendrinti paaiškinimai).
• Atkreipiame dėmesį, kad PMĮ 28 straipsnio 4 dalies komentaras (apibendrintas paaiškinimas) nesikeitė.

VDI konsultuoja: dėl darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies
Atsižvelgiant į DK 118 straipsnio 4 dalies turinį, laikas, kai darbuotojas yra ne darbovietėje, bet pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį, ir dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje. Darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.
• Taikant nurodytą teisės normą, maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.). Taigi, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.
• Paminėtina, kad darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.
• Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (t. y. darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).
• Pažymėtina, kad darbo įstatymai nenumato konkretaus 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio priemokos apskaičiavimo būdo, todėl priimtinesnį apskaičiavimo būdą darbdavys turėtų aptarti darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str. 2-5 d., privalo būti patvirtinta kiekvienoje darbovietėje (kolektyvine sutartimi arba kai jos nėra ir darbovietėje yra 20 ar daugiau darbuotojų – darbdaviui patvirtinus ir padarius ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams) prieš tai įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybės ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomos apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

VMI konsultuoja: kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
VMI atsako.
• Kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
• Kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa, gyventojo gautos pajamos prilyginamos pajamoms, gautoms iš įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą, kurios priskiriamos B klasės išmokoms. Išmokas išmokėjusi įmonė turi pateikti FR0471 formos deklaraciją, nurodant 93 pajamų rūšies kodą.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija praneša: Europos Komisijos prognozėse – pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika
Europos Komisija (EK), įvertinusi vykdomą atsakingą fiskalinę politiką, Lietuvai projektuoja vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir didesnį, nei prognozuota šių metų pavasarį, ekonomikos augimą. EK nuomone, 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.
• „Palankus Europos Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme. Tai sako, kad Vyriausybės pasirinkta kryptis padės mažinti skurdą, didinti saugumą, skatinti investicijas, o vykdoma atsakinga fiskalinė politika užtikrins tvarų šalies gerovės augimą“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, pasak jo, šiuo metu svarbu ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo. Dėl šios priežasties perteklinę kitų metų pajamų dalį būtina atidėti į rezervą.
• Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2017-2019 m.) išlaikys biudžeto perteklių. Komisijos manymu, prognozuojami viešųjų finansų rodikliai bus dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus.
• Europos Komisijos vertinimu, infliacija Lietuvoje 2017 m. sieks 3,8 proc., o 2018 m. sumažės iki 2,9 proc. Be to, numatoma, kad nedarbas šalyje ir toliau mažės – nuo 7,3 proc. šiemet iki 6,8 proc. 2018 m.

Finansų ministerija informuoja: Lietuva išleido dvi euroobligacijų emisijas ir pasiskolino 550 mln. eurų
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 550 mln. eurų, papildydama iš karto dvi šiemet gegužės mėnesį išplatintas 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas. Jos atitinkamai papildytos 350 mln. eurų ir 200 mln. eurų.
• „Šia operacija užbaigėme šių metų skolinimosi programą užsienio kapitalo rinkose. Išnaudodami esamą žemų palūkanų aplinką, užsitikrinome pigų kitų metų vasarį išperkamos emisijos refinansavimą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,848 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 100,645 proc. jų nominaliosios vertės.
• Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 750 mln., Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,906 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 105,925 proc. jų nominaliosios vertės.
• Pasiskolintomis lėšomis bus užtikrinamas lėšų rezervas 1,3 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijai (už ją mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos) ateinančių metų vasario 7 d. išpirkti.
• Bankais-platintojais buvo pasirinkti „Banca IMI“ ir „J.P. Morgan“ bankai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » NORINTIEMS TAPTI VERTINTOJAIS.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-11-08 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Ūkio ministerijos iniciatyva – naujos galimybės įmonių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti
Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.
• Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.
• Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.
• Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.
• Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.
• Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.
• Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.
• Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.
• Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sodros atstvė spauda J. Varanauskienė: "Kiek kainuoja ligos biuletenis?"
„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų.
• Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc. atlyginimo dydžio kompensacija – numatyta 1,2 proc. iš maždaug 31 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo. Per devynis šių metų mėnesius šios rūšies draudimo įmokų surinkta 105 mln. eurų, o išmokų vertė – 207 mln. eurų. Taigi šis 100 mln. eurų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir, pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo įmokų. Kodėl taip yra?
• Moki vieną eurą, o gauni penkiasdešimt?
• Susirgus pirmąsias dvi dienas kompensaciją darbuotojui moka darbdavys, o nuo trečios dienos iš „Sodros“ skiriama draudimo išmoka, siekianti 80 proc. darbo užmokesčio ir ne mažesnė negu 5,78 Eur per dieną. Pagal galiojančią tvarką pagal darbo sutartį dirbantis žmogus susirgęs gaus ne mažesnę kaip 5,78 Eur ligos socialinio draudimo išmoką per vieną dieną. Tokiu būdu net ir tie, kas „dirba“ už 1 euro mėnesinę algą (ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas), už dviejų savaičių ligą iš „Sodros“ gali gauti apie 50 eurų dydžio ligos išmoką.
• Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po „liga“ slepiasi tiesiog atostogos.
• Problema, verta milijonų
• Kodėl tai problema? Todėl kad ji verta bent 100 milijonų eurų. Ligos socialinio draudimo įmokos dydis (1,2 proc.) nustatytas atsižvelgus į tikimybę, kad pajamas reikės kompensuoti dėl ligos. Jei tai būtų atostogos, už kurias dar ir mokamos išmokos, tai įmoka turėtų būti ženkliai didesnė. Galbūt kai kam atrodo normalu ir moralu – įmokas mokėjau, pajamos (nesvarbu, kad ne dėl ligos) sumažėjo, tai turiu teisę ir į išmokas. Bet tai nėra teisinga. Tą šiemetinį 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų padengsime visi mes – ir sąžiningi įmokų mokėtojai, ir esami bei būsimi pensininkai. Perfrazuojant kino klasiką, tai ne „Sodrą“ apgaudinėja „ligoniai“ ir jų talkininkai, tai mus visus jie apgaudinėja.
• Didesnė kompensacija – didesnė pagunda
• Metinis įmokų ir išmokų skirtumas išryškėjo po 2014 metų, kai išmokos tapo dosnesnės – „Sodros“ mokama išmoka 3–7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc. darbo užmokesčio. Tada išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali pilnavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda po nedarbingumu dėl ligos paslėpti neapmokamas atostogas. Panašu, kad priimant sprendimą dėl dosnesnių išmokų, poveikis apdraustųjų elgsenai nebuvo pakankamai įvertintas. Bandyti sukontroliuoti kiekvieną ligos išmokos gavėją – brangu ir, matyt, nerealu. Iš tiesų „Sodra“ per metus patikrina apie 12 tūkstančių sergančiųjų ligos atvejus ir gana dažnai „ligonis“ pasveiksta vos pakviestas į gydytojų komisiją. Taip per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkst. eurų. Tačiau reikalingi ir sisteminiai pokyčiai: įmokų didinimas ir/arba išmokų mažinimas. Didinti tarifus – ko gero, ne išeitis: taip sąžiningi įmokų mokėtojai būtų dar labiau išnaudojami „ligonių“.
• Galima galvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos („grindų“) įvedimą, jei jau nustatyta minimali, ne mažesnė kaip 5,78 Eur, ligos socialinio draudimo išmoka. Visgi tokios „grindys“ – mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas. Kita alternatyva – ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys. Europoje yra pavyzdžių, kai šis laikotarpis – ne dvi (kaip Lietuvoje), o keliolika ar net keliasdešimt dienų – taip darbdaviams nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti „pasirgti“ ne sezono metu. Tačiau taip irgi nukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai. Yra ir dar viena – naivi – alternatyva: kantriai laukti, kol visi taps sąžiningi.

VMI informuoja: VMI pasirašė sutartį dėl „čekių loterijos“ viešinimo ir laidos transliacijos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad lapkričio 9 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai», laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų Kvitų žaidimui viešinti ir žaidimo TV laidai sukurti bei transliuoti.
• Siekiama Kvitų žaidimo rezultatus pristatyti kuo didesnei auditorijai bei užtikrinti skaidrų Kvitų žaidimo laimėtojų paskelbimą, todėl numatyta juos skelbti televizijoje. Konkursą laimėjusi įmonė kiekvieną antradienį turės užtikrinti vieną iki 3 min. trukmės savaitinį reportažą, kuris bus transliuojamas 18.30 val. rodomų Žinių metu arba iškart po jų.
• Esant aktualiam su Kvitų žaidimu susijusiam turiniui, konkursą laimėjusi įmonė parengs ir išplėstinius reportažus, kuriais išplės pagrindinę TV laidą ir papildys ją interviu su pasirinktais pašnekovais, vykdomomis gyventojų Vox populi apklausomis ir pan.
• Skelbtame konkurse dalyvavo 4 dalyviai. Pasirašytos sutarties kaina – 99849,2 eurų (su PVM).
• Kvitų žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
• „Numatėme, kad metinis prizinis fondas bus apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti",- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.

VMI informuoja: šiemet pirmąkart dalis gyventojų paramos iš beveik 17 mln. teks ir meno kūrėjams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama: 532 tūkst. gyventojų nuo 2016 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų ki13e1ek daugiau nei 131 tūkst. eurų pirmąkart šiemet gaus 703 meno kūrėjai, kuriems paramą prašė pervesti per 3 tūkst. gyventojų.
• Lapkričio 6 d. paramos pervedimų jau sulaukė 3 tūkst. organizacijų, joms pervesta 2,5 mln. eurų. Parama bus pervesta iki lapkričio 15-osios, kaip ir numato teisės aktai. Lėšos dalimis bus pervedamos kasdien.
• Gyventojai įvairias organizacijas kasmet gali paremti skirdami 2 proc., o partijas – 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio. Iš viso šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų. Šiemet, pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir 703 meno kūrėjai. Juos pasieks daugiau nei 131 tūkst. eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė per 3 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais 557,6 tūkst. gyventojų prašė paramai skirti 16,8 mln. eurų.

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas lapkritį
„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. lapkritį datas.


FNTT IR VMI tikrino autoservisus: atlyginimai „vokeliuose“, neapskaitytos lėšos detalėms
Automobilių remontą apmokėjusiems klientams – jokių dokumentų, oficialioje buhalterijoje – dešimt kartų mažesnė suma, o kasoje – neapskaityti grynieji pinigai, skirti detalėms pirkti ar meistrų atlyginimams „vokeliuose“ mokėti. Tai paaiškėjo dviem institucijoms patikrinus keliolika autoservisų.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai (VMI) spalio ir lapkričio mėnesiais tikslingai patikrino 17 bendrovių, teikiančių automobilių remonto paslaugas. Patikrinimai buvo atlikti Kauno, Alytaus, Druskininkų, Marijampolės automobilių remonto bendrovėse. Po šių patikrinimų bendri institucijų rezultatai: pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, o dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai.
• Vieną iš ikiteisminių tyrimų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai pradėjo patikrinę Kaune registruotai bendrovei priklausančius du autoservisus, esančius Partizanų ir Baltijos gatvėse.
• Pirminiais duomenimis, bendrovės vadovas, iš remontuojamų automobilių savininkų gavęs pinigus, jų neapskaitydavo bendrovės apskaitoje, neišrašydavo klientams PVM sąskaitų-faktūrų, neužpildydavo pinigų apmokėjimą patvirtinančių kasos pajamų orderių.
• Tikrinimo metu autoservise rasti neoficialūs bendrovėje vesti užrašai – daugiau kaip 340 lapų. Išankstiniais skaičiavimais, autoservisas per porą veiklos mėnesių galėjo atlikti remonto darbų už beveik 50 tūkst. eurų, tačiau šios lėšos oficialioje bendrovės buhalterijoje veikiausiai nebuvo apskaitytos.
• Antrajame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai aiškinasi Kauno Šilainių mikrorajone veikiančio autoserviso veiklą. Pirminiais duomenimis, už autoservise atliktas paslaugas klientai sumokėdavo, tačiau negaudavo čekių ar kitokių pinigų gavimo dokumentų. Per keletą mėnesių detalėms ir bendrovėje dirbančių meistrų atlyginimams išmokėta daugiau nei 8 tūkst. eurų iš oficialiai neapskaitytų grynųjų pinigų. Be to, autoservise rastuose sąsiuviniuose buvo fiksuojamos remonto paslaugos, atsiskaitymai už jas. Dalis sąsiuvinyje nurodytų ir apklaustų autoserviso klientų aiškino, kad už atliktus remonto darbus mokėjo iki dešimt kartų didesnes sumas nei nurodyta bendrovės sąsiuvinyje. Tikėtina, kad per pastaruosius porą mėnesių bendrovė į apskaitą neįtraukė 22 automobilių, kuriuos suremontavo už beveik 7 tūkst. eurų.
• Kauno AVMI specialistams ir FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjams patikrinus autoservisą Druskininkuose paaiškėjo, kad automobilių mechanikams už darbą šeštadieniais mokama neoficialiai, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Autoserviso, kuriame dirba 10 meistrų, darbo sutartyse nurodyta penkių dienų darbo savaitė, tačiau pagal vadovo sudarytą grafiką vieną ar du kartus per mėnesį darbuotojai dirbdavo 4 valandas ir šeštadieniais. Dirbusiems poilsio dieną meistrams buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau darbuotojai jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų nepasirašydavo. Už darbą šeštadieniais neoficialiai išmokėtas užmokestis nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, už jį neišskaičiuoti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas