Nacionalinė Buhalterių Asociacija gruodžio mėn. organizuoja seminarus su auditoriumi Artūru Kapitanovu. Tema "VAS ir pelno mokesčių pasikeitimai teikiant ataskaitas už 2017 metus bei 2018 metais planuojami mokesčių pasikeitimai"
Seminaro kaina nariams - 11 EUR, ne nariams - 45 EUR.
Kaune -gruodžio 6 d.
Vilniuje - gruodžio 7 d.

Seminarų pradžia: 9:00 Trukmė: 4-4,5 val.

Pastaba: informacija apie seminaro vietą bus pateikta elektroniniu paštu iki lapkričio 20 d. papildomai.
Registracijos patvirtinimas siunčiamas apmokėjus seminarą.
Registracijos pabaiga - gruodžio 3 dieną.

Savaitės 2017.10.30 - 2017.11.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS
Lietuvos bankas, įvertinęs turimą informaciją ir siekdamas apsaugoti investuotojų interesus, atnaujino sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. VE-105 pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100. Darbo sutartys ir jų priedai (susitarimai dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir kita) privalo būti saugomi 50 metų.


Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 spalio 24 dienos įsakymu Nr. VA-88 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“.
• Esminis pakeitimas: nuo 2018.01.01 prašymai pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, atleisti nuo deklaracijų teikimo, pranešimai apie laikiną veiklos nevykdymą, laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą bei kiti susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI.

VMI konsultuoja: dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017-10-30 įsakymu Nr. VA-90 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymo Nr. VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo», pakeistos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės).
• Pažymėtina, kad taisyklių pakeitimai susiję su nuo 2017-11-01 įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 24 straipsnio papildymu 8-13 dalimis, kuriose nustatoma, kad asmuo siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (toliau – asmuo), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) turės pateikti Europos Ekonominėje Erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Tačiau, galės būti nustatomas ir 100 tūkst. eurų laidavimo arba garantijos sumos dydis, jeigu mokesčių mokėtojas atitinks visas šias EĮ numatytas sąlygas:
• turės ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
• neturės mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, bus laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
• versis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.
• Taip pat asmuo privalės atnaujinti EĮ 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos sumos dydžio dokumentą ir pateikti jį VMI ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 434,6 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 434,6 mln. eurų arba 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 255,1 mln. eurų.
• Šių metų pirmų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 8 mlrd. 766 mln. eurų, išlaidos – 8 mlrd. 16 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugsėjį sudarė 315,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per devynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,5 proc.) ir socialinių įmokų (42,9 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,9 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Gera žinia Lietuvai: „Doing Business 2018“ – iš 21 pozicijos į 16
Pasaulio banko (PB) sudaromame reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva pakilo į 16 reitingo poziciją ir atsidūrė tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių.
• „Spartus šalies stiebimasis aukštyn – džiugi žinia Lietuvai, tačiau už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir, svarbiausia, priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai. Konkretūs pasiūlymai jau pateikti Seimui su šiųmečiu biudžeto projektu ir, jei bus priimti, sustiprins Lietuvos konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Jau nuveiktus darbus, pasiūlymus ateičiai bei mūsų šalies potencialą ministras pristatė PB bei Jungtinių Valstijų verslo atstovams susitikimuose spalio pradžioje. Jų metu PB atstovai kvietė Lietuvą pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kitomis šalimis.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių mokėjimo srityje – šuolis iš 27 į 18 vietą – rodo, kad pastangos mokesčių mokėtojams paprastinti ir lengvinti mokesčių sumokėjimą, o kartu ir didinti pajamų apskaitymą efektyvios.
• Lietuvos pažanga diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę, PB vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.
• Be to, mūsų šalis ruošiasi itin svarbiam žingsniui, skatinsiančiam inovatyvų verslą kurtis ir dirbti būtent čia. Nuo kitų metų, jei siūlymams pritars Seimas, Lietuvoje bus užtikrintas vienas patraukliausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinis režimas investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas (5 proc. pelno mokesčio tarifas, 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą, 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai).

Finansų ministras V. Šapoka: „ES pridėtinė vertė ir piliečių gerovė – kertiniai prioritetai sprendžiant dėl finansavimo“
Europos Sąjungos (ES) biudžetas, vienas pagrindinių ES tikslų ir politikos prioritetų įgyvendinimo įrankių, privalo reaguoti į ateinančio laikotarpio iššūkius, tačiau ir tradiciniai Sąjungos tikslai turėtų būti atliepti – taip apie ES finansų ateitį, susitikęs su Günther Oettinger, Europos Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
• „Mūsų prioritetas – žmonės, todėl planuodami investicijas siekiame, kad išmatuojamą naudą jie pajustų kuo arčiau savęs, nesvarbu – gyvenantys didmiesčiuose, mažuose mietuose ar šalies kaimuose. Kiekvieną eurą investuojame tikėdamiesi grąžos: daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo. Todėl ES biudžeto, ypač Sanglaudos politikos, pridėtinė vertė akivaizdi. Būtent šių fondų pagalba Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 50 procentų ES vidurkio 2004 m. iki 75 procentų ES vidurkio 2014 m.“, – sako V. Šapoka.
• Pasak ministro, šis pavyzdys rodo, kad ES piliečių gerovės didinimas taip pat yra svarbus ES pridėtinės vertės kriterijus, kuris turėtų būti įvertintas ir apibrėžiant ateinančio laikotarpio politinius tikslus bei jų įgyvendinimui būtinus finansinius išteklius. Tokios pozicijos Lietuva laikysis būsimose derybose dėl ES biudžeto apimties po 2020 m.
• Taip pat atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasirinktą kelią dabartiniu laikotarpiu tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – finansines priemones – ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti. Šios dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio leidžia pasiekti daugiau rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. I–III ketv. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I–III ketv. apžvalga, su kuria galima susipažinti interneto svetainės skiltyje «Nemokumo duomenys ir analizė»/ «Bankroto ir restruktūrizavimo procesų ketvirčių apžvalgos».
• Apžvalgą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: statybvietės išlieka viena rizikingiausių vietų darbui
AVDI šiais metais jau yra gavusi 26 pranešimus apie sunkius, (pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 atvejai) ir 5 – apie mirtinus (pernai – tiek pat) nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.
• 70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio/į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo/griuvimo.
• Šių metų kovo mėnesį statybvietėje atskilęs žemių luitas prispaudė ir sunkiai sužalojo vamzdžių klojimui tranšėją ruošusį statybininką. Buvo vykdomi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo bei buitinių nuotekų tinklo įrengimui žemės kasimo darbai. Dviem darbininkams dirbant iškasoje ir matuojant jos gylį, staiga nučiuožė iškasos šlaitas. Jis vienam iš darbininkų prispaudė kojas, o kitas, pajutęs smūgį per kojas, suklupo, jį iki pečių užpylė žemės. Darbininkas patyrė sunkią traumą. Pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo įvardinta: neįvertinta galimo tranšėjos užvirtimo žemėmis pavojaus rizika, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vykdant darbus iškasoje su vertikaliomis sienomis giliau kaip 1,5 m nebuvo užtikrinta, kad prieš darbuotojams lipant į iškasą, būtų sutvirtinti iškasos šlaitai.
• Liepos mėnesį, metalo ruošinių ir gaminių įmonėje keliant metalinę koloną nuo perdengimo ir statant ją vertikalioje padėtyje, įmonės šaltkalvis-surinkėjas užlipo ant angos, kuri buvo uždengta neteisingai tarpusavyje sutvirtintu medinių lentų paklotu. Lentoms prasiskyrus, darbuotojas iš 7 m nukrito į žemesnį pastato aukštą ir mirtinai susižalojo.
• „Atrodo – sutinkame, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti gerą mikroklimatą kolektyve, psichologinį stabilumą bei aukštesnį darbo našumą, atitinkamas pajamas. Ypatingai, kai kalbame apie nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Vykdant šią prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai dėl mirtinų nelaimių darbe. Tačiau VDI veikla nuosekliai kreipiama įtvirtinant esminį ir prasmingą siekį – ir vienas žuvęs darbe yra per daug“, – sako Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
• Pasak J. Griciaus, atsakingos čia yra abi šalys: darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys pasyviai stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti – darbuotojai – nesivargina užsisegti saugos diržo, naudoti reikiamas apsaugas ar panašiai, nes taip greičiau atliekamas darbas. Daugumos nutikusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys panašios: įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. Darbo kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo.
• „Tokias problemas reikia kaip galima greičiau išgyvendinti. Ir pradėti nuo pavojų identifikavimo, jų keliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose. Tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą. Reikėtų pasikliauti ne tik išorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, paslaugomis. Su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria patys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Jie geriausiai šiuos pavojus ir gali nurodyti“, – pabrėžė J. Gricius.
• Jo manymu, naudingiausia, kai įmonėse profesinės rizikos vertinimas atliekamas įmonės specialistų jėgomis. Vertinimas turi būti atliekamas prieš pat darbų vykdymą. Tuo atveju, jei rizika ir buvo įvertinta, bet darbų eigoje atsirado kažkokių gedimų, nenumatytų situacijų, darbus būtina sustabdyti ir riziką vertinti iš naujo.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Atskirai.

Savaitės 2017.10.23 - 2017.10.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.lt, be to, mokesčio sumas galima peržiūrėti sistemoje „Mano VMI« www.vmi.lt/manovmi. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 d.
• „Šiemet baigiasi penkerių metų pereinamasis laikotarpis, todėl žemės mokestis apskaičiuotas jau nuo visos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Nors pereinamuoju laikotarpiu taikytų žemės mokesčio lengvatų nebeliko, tačiau savivaldybių tarybos turi teisę savo nuožiūra taikyti lengvatas arba atleisti nuo žemės mokesčio. Šiemet, iki žemės mokesčio skaičiavimo, tą suspėjo padaryti Kauno rajono savivaldybės taryba, kuri nuo žemės mokesčio atleido beveik pustrečio tūkstančio nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų ir jų sąrašus pateikė VMI. Šiems ūkininkams žemės mokesčio reikės mokėti mažiau», - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė akcentuodama, kad jei ir kitos savivaldybės dar nuspręstų minėtas lengvatas taikyti, tuomet VMI po lapkričio 15 d. dar kartą perskaičiuos žemės mokestį ir jo permoką iki metų pabaigos grąžins lengvatas pritaikiusių savivaldybių žemės savininkams.
• Pažymėtina, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. 2017 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.
• VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 688 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2017 m. bus sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,9 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys.
• 2016 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma – 29,2 mln. eurų, 2015 m. - 26,6 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": Snaudulys keptų karvelių belaukiant...

SAVAITĖS VAIZDELIS
LRT laida "Teisė žinoti" su Rita Miliūte. Pokalbis apie 2018 metų biudžetą su Stasiu Jakeliūnu ir Ingrida Šimonytė.

SAVAITĖS IŠAIŠKINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija paaiškina dėl Darbo Kodekso 61 str. 3 d. ir 57 str.1 d. 5 p.
• Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Vyriausybė pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(1) straipsnio pakeitimui
Vyriausybė nutarimu iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-516(2) (toliau – Projektas), kurio tikslas koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką ir pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo.


Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135.


VMI informuoja: pakeistas Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentarą (apibendrintą paaiškinimą).
• Pakeistą komentarą galima rasti čia.
•
VMI konsultuoja: dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, paaiškina nekonkuravimo kompensacijų, 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka išmokamų darbuotojams ir asmenims, su kuriais darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys yra nutrauktos, apmokestinimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 klausimą.
• Dėl darbuotojams išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
• GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
• Pagal Darbo kodeksą susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp asmens, kurį su darbdaviu sieja subordinaciniai, pavaldumu darbdaviui pagrįsti santykiai, ir tik su tais darbuotojais, kurių specialios žinios ar gebėjimai gali būti pritaikomi su darbdaviu konkuruojančiuose įmonėse, taigi tokių išmokų mokėjimo tikslas yra darbdavio siekis atlyginti už darbuotojo, atliekant darbo sutartyje numatytas funkcijas, specialių žinių ir gebėjimų pritaikymą tik darbdaviu esančio asmens naudai.
• Atsižvelgiant į nekonkuravimo kompensacijų prigimtį, pobūdį ir esmę bei GPMĮ pateiktas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir šių santykių pagrindu mokamų pajamų sampratas, GPMĮ taikymo aspektu nekonkuravimo kompensacijos pagal turinį laikytinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų dalimi, apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
• Dėl gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys, išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
• GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos „Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;“.
• Formuluotė „<…išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis…>“ apima visas gyventojams išmokamas išmokas (kompensacijas), kurių mokėjimas siejamas su darbo santykių pasibaigimu.
• GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos buvo patikslintos 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-111, kurio aiškinamajame rašte nurodyta: „nekonkuravimo kompensacijos, išmokamoms gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, yra priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančioms pajamoms ir apmokestinamos, taikant šioms pajamoms GPMĮ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad atleistiems iš darbo asmenims neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) ir (ar) papildomas NPD mokestiniu laikotarpiu netaikomi.

VMI informuoja: dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo nr. VA-135 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-16740), pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės (toliau – taisyklės).
• Taisyklių pakeitimai atlikti todėl, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtojai juridiniai ir fiziniai asmenys turės Valstybinei mokesčių inspekcijai dokumentus teikti tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (išskyrus tam tikras išimtis) ir atsisakoma popierinių dokumentų teikimo alternatyvos, todėl įsakymo projektu pakeičiami taisyklių 35, 37, 50 punktai, kurie susiję su Prašymo pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, Pranešimo apie laikiną veiklos nevykdymą /Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo (taisyklių 2 priedas), Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo ir (arba) kitų dokumentų pateikimo (taisyklių 3 priedas), Pranešimo apie laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą (taisyklių 4 priedas) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai būdo reglamentavimu.
• Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčių komisijų įstatymų pakeitimus, keičiama taisyklėmis patvirtintų formų apskundimo tvarka (formos pridedamos).
• Taip pat atlikti taisyklių 31 punkto redakcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS


Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas diegti švaresnes gamybos technologija
FŪkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pasinaudoti puikia galimybe diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“.Pagal rugpjūčio pabaigoje Ūkio ministerijos paskelbtą antrąjį kvietimą MVĮ numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ES investicijų.
• Investicijos į materialųjį turtą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ sudarytų galimybę įmonėms diegti švaresnės gamybos inovacijas, mažinančias neigiamus klimato kaitos ir šiltnamio efekto padarinius, taršos poveikį aplinkai ir tausojančias gamtos išteklius. Šios investicijos taip pat leistų pakartotinai perdirbti atliekas ir jas panaudoti šilumos gavybai.
• Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius sako, kad ekologinės inovacijos svarbios tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu: jos padeda tausoti gamtos išteklius, mažinti taršą, atsižvelgti į vartotojų poreikius, be to, formuoti teigiamą įmonės įvaizdį, prisidėti prie jos konkurencingumo.
• „Aplinkosaugos madą diktuoja vartotojai, ir prie to būtina prisitaikyti. Jie reikalauja vis ekologiškesnių ir švaresnių produktų, jiems rūpi, ar produktas kuriamas naudojant aplinkai draugiškas technologijas. Tad jei įmonė nori išlikti konkurencinga, ji turi diegti ekologines inovacijas“, – tvirtina V. Gricius.
• Be to, šios inovacijos gali prisidėti prie eksporto augimo. „Kadangi Lietuvos įmonės nemažai eksportuoja, svarbu, kad gaminio savikaina, įskaitant aplinkosaugos sąnaudas, būtų kuo mažesnė. Todėl ekologinių inovacijų diegimu turėtų būti labiausia suinteresuotos Lietuvos gamybos įmonės, kurios gamybos procese sunaudoja daug elektros energijos, gamtos išteklių ir daro didžiausią poveikį aplinkai“, – sako V. Gricius.
• Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip vienus metus ir kurių vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos yra ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.
• Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 900 tūkst. eurų, mažiausia – 50 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis negali viršyti 45 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jeigu pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, ir 35 procentų, jeigu pareiškėjas yra vidutinė įmonė.
• Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2017 metų lapkričio 30 dienos.
• Iš viso pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 2014–2020 m. yra numatyta paskirstyti 86,89 mln. eurų ES investicijų.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: vieno inspektavimo metu nustatyta 10 nedeklaruoto darbo atvejų
Praeitą savaitę, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams vykdant akciją nelegalaus ir nedeklaruoto darbo prevencijai, vienas iš patikrinimų organizuotas Maišiagalos bei Širvintų rajonuose. Čia inspektavimo metu nustatyta 10 asmenų, nedeklaravusių savo savarankiškos darbinės veiklos. Du iš jų buvo ukrainiečiai.
• „Veikėme operatyviai ir iš anksto numatę tikrinamus objektus bei darbo vietas. Daugiausiai nedeklaravusių savarankiškos darbinės veiklos asmenų nustatyta statybose, o vienas asmuo užsiėmė nelegalia prekyba. Nesitikėjome, kad patikrinimo metu bus užfiksuota tiek nedeklaruoto darbo atvejų, tačiau manome, kad tokie ir panašūs patikrinimai paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į darbo deklaravimą“, – situaciją komentavo VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.
• Pasako jo, visiems asmenims, tarp jų ir darbo nedeklaravusiems užsieniečiams, skirtos 150 eurų baudos. Jei šie asmenys įkliūtų dėl nedeklaruoto darbo pakartotinai – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jiems grėstų bauda nuo 850 iki 1500 eurų.
• Patikrinimo metu Širvintose darbo inspektoriai sureagavo ir į akivaizdžiai matomą pavojingą situaciją privačioje valdoje. Itin nesaugiomis sąlygomis savo namą remontavusį žmogų inspektoriai išsamiai supažindino su vykdomų darbų sauga. Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.
• Šiuo metu vykdoma nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencinių patikrinimų akcija tęsis iki lapkričio mėnesio vidurio. Ją vykdo visi VDI teritoriniai skyriai. Daugiausiai tikrinimai atliekami rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose (statyba, žemės ūkis ir miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams). Tikrinant taip pat yra kreipiamas dėmesys į darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus bei darbo laiko slėpimą. Akcijos metu siekiama nustatyti ir galimus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus.

FNTT mokymai: tikimasi didesnio ne finansų sektoriaus įsitraukimo, teikiant informaciją apie įtartinas finansines operacijas
Nors pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) dažniausiai teikia bankai ir kitos kredito įstaigos, palaipsniui didėja ir ne finansų sektoriaus aktyvumas informuojant apie galimus nelegalius sandorius. Pastaruoju metu padidėjusį tokius pranešimus pateikiančių ne finansų įmonių skaičių ekspertai sieja su specialiai finansų įmonėms organizuotais mokymais apie pinigų plovimo atpažinimą, taip pat su naujai įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, nustatančiais gerokai sugriežtintą atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus.
• Taip prieš kelias dienas ne finansų sektoriaus atstovams skirtame seminare apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją teigė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis. Jis atkreipė dėmesį, kad gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga. „Tai yra aktyvios FNTT ir kitų atsakingų priežiūros institucijų veiklos rezultatas. Bandome didinti visų subjektų įsitraukimą į pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – teigė S. Šileikis, pažymėjęs, kad FNTT vykdo įvairius su pinigų plovimo užkirtimu susijusius mokymus, teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą.
• FNTT pastangos duoda rezultatus. S. Šileikio teigimu, vis daugiau pranešimų apie įtartinas finansų operacijas atkeliauja iš ne finansų sektoriaus įmonių.
• „Žinoma, tradiciškai daugiausiai tokių pranešimų pateikia finansų įstaigos, bet šiais metais matome ir ne finansų sektoriaus suaktyvėjimą. Tai siejame su specialiai jam organizuotais mokymais, nuolat teikiamomis konsultacijomis ir kita metodine pagalba. Aktyvesni yra lošimų organizatoriai ir notarai, bet tikimės ir kitų profesijų įsitraukimo. Taip pat pažymėtina, kad 2017-07-13 įsigaliojusi nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija nustato itin dideles, siekiančias iki 1,1 mln. eurų, baudas už atitinkamų priemonių nevykdymą ar nepranešimą apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius,“ – seminaro dalyvius su tendencijomis supažindino FNTT atstovas.
• Tiesa, S. Šileikis pažymėjo, kad menkesnis ne finansų sektoriaus bendrovių įsitraukimas informuojant apie įtartinas pinigines operacijas pastebimas visame pasaulyje. Vis dėlto FNTT tikslas, anot seminaro pranešėjo, yra stengtis, kad ir šios įmonės suprastų galinčios įnešti teigiamų pokyčių kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
• Dieną trukusiame ne finansų sektoriaus atstovams skirtame FNTT seminare dalyvavo keliasdešimt dalyvių iš Lietuvos auditorius, antstolius, notarus ir buhalterius vienijančių organizacijų, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, Lietuvos prabavimo rūmų, advokatų kontorų, azartinius lošimus organizuojančių bendrovių.

FNTT praneša: 1,2 mln. eurų mokesčių nesumokėjusi Kauno bendrovė, prekiavusi metalu, buvo įsisukusi į tarptautinę PVM sukčiautojų schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo. Milijoninę apyvartą vykdžiusi prekybos metalu bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų minėto mokesčio.
• Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškinta, kad Kaune registruota metalo ruošiniais prekiaujanti bendrovė septynioms Lenkijoje registruotoms bendrovėms pardavė daugiau kaip 16 tūkstančių tonų armatūros, vielos ir kitokių metalo ruošinių, naudojamų statybose. Surinkta pakankamai duomenų, kad Kaune veikusios bendrovės komercijos direktorė su direktoriumi ir akcininku (dabar jau mirusiu) suklastojo sutartis ir jų priedus apie metalo pardavimą Lenkijos bendrovėms. Iš viso per kelerius metus komercijos direktorė suklastojo beveik 600 PVM sąskaitų faktūrų, o jose nurodyta suma viršija 6 mln. eurų.
• Atskleista, kad septyniomis Lenkijos bendrovėmis, kurių kelioms vadovavo asocialūs asmenys, o kitos apskritai nevykdė prekybos metalu, naudojosi Lenkijoje veikusi organizuota grupuotė. Minėtos lenkiškos bendrovės buvo išregistruotos iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrų. Išaiškinta, kad realiai Lenkijos bendrovės nepirko iš kauniečių metalo ruošinių. Metalas buvo gabenamas ir realizuojamas Lenkijoje veikusios organizuotos grupuotės narių, o Kaune veikusia bendrove buvo naudojamasi, maskuojant vykdytą tarptautinio sukčiavimo schemą.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad per kelerius metus šimtai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų buvo įtrauktos į metalu prekiaujančios bendrovės apskaitą. Bendrovė, neteisėtai 7 Lenkijos bendrovėms pritaikė Europos Sąjungoje naudojamą 0 PVM tarifą ir apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos teisėsaugos institucijomis. Šiuo metu Lenkijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 14 asmenų teisiama už suburtą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, organizavusią tarptautinę šešėlinę prekybą metalu ir jo ruošiniais.
• Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą dėl Kauno bendrovės komercijos direktorės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Brangioji Cha-Cha,
Sveikinu su Gimtadieniu! Linkiu harmonijos gyvenime. Būk laiminga

Savaitės 2017.10.09 - 2017.10.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
• Nedeficitinis biudžetas yra geriau nei deficitinis. Nesvarbu, ar dėl ekonomikos augimo ar dėl taupymo. Ne viena valdžia Lietuvoje gyveno spartaus ekonominio augimo sąlygomis, bet išleisdavo daugiau, nei surinkdavo, t.y. turėdavo deficitinį biudžetą. Už tai valstiečiams neabejotinas pliusas. Bet nepamirškime, kad čia kalbame biudžeto projektą. Iš nedeficitinio į deficitinį jis gali pavirsti tiesiog Seimo salėje, kai prasidės Pageidavimų koncertas: «Seimo narys sveikina savo rinkiminę apygardą ir siunčia mokyklos stogą». Deficitiniu jis gali pavirsti ir metų eigoje, jei bus pradėta dalinti pinigus visiems, kas reikalaus. Ir vienu, ir kitu atveju reikės atsispirti pagundai kelti mokesčius. Nedeficitinis biudžetas yra vertybė tik tada, kai jis nedeficitinis dėl to, kad valdžia tinkamai valdo ribotą pinigų kiekį. Jei valdžia nedeficito pasiekia tik dėl to, kad apiplėšia gyventojus, tai nedeficitas rodo ne pinigų valdymo, o apiplėšinėjimo įgūdžius. Tikiuosi 2018 pamatysime pinigų valdymą, o ne pinigų išmušinėjimą.
Žilvinas Šilėnas


SAVAITĖS NUTARIMAS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. rekomendaciją ir šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
• 1. Patvirtinti minimalųjį valandinį atlygį – 2,45 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 400 eurų.
• 2. Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS NAUJIENA
"Verslo žinios" praneša, kad VMI bus reorganizuojama į vieną juridinį asmenį, vietoje dabar esančių šešių. Dabar pradedama nuo Bendrųjų reikalų departamento pertvarkos.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
• Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai
VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
• „Esama įvairių praktinių situacijų, kuomet gyventojams susidaro grąžintina Gyventojų pajamų mokesčio suma, tačiau šia savo teise mokesčių mokėtojai nepasinaudoja, nes apie ją nežino. Iki šiol, pasibaigus deklaravimui, dėmesį sutelkdavome į tuos gyventojus, kurie vėluodavo pateikti deklaracijas ir pamiršdavo sumokėti mokestį, tačiau rūpindamiesi gyventojų pareigomis, turime nepamiršti ir apie jų teises«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, kad dalį gyventojų mokesčio permoka pasieks artėjant Kalėdoms.
• Priminimų pirmiausia sulauks tie gyventojai, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, tačiau iki šiol to nepadarė, nors VMI dar kovo mėnesį buvo parengusi visiškai užpildytas pajamų deklaracijas už 2016 m. su nurodyta grąžintina GPM suma. Vėliau pranešimai bus siunčiami ir tiems gyventojams, kurie neprivalėjo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau preliminariose pajamų deklaracijose jiems taip pat buvo apskaičiuota grąžintina suma.
• Pažymėtina, kad asmeniniai pranešimai bus siunčiami el. būdu. Sulaukę VMI pranešimo į savo el. pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), ten ras suformuotą visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurią beliks tik pateikti.
• Priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios* - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą ir GPM lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
• Mokesčio permoka gyventojams turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos, tačiau VMI visuomet stengiasi permokas grąžinti greičiau. Labai svarbu, kad teikdamas pajamų deklaraciją, gyventojas pasitikrintų, ar deklaracijoje nurodytas teisingas banko sąskaitos numeris.
• VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Iškilus klausimams pasikonsultuoti su VMI specialistais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios" paaiškina: kaip kaip valstybės biudžeto deficitas tampa biudžeto pertekliumi.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145.
• Pakeistas 7 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „7. Duomenys apie kiekvienam gyventojui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėtas ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suderinta duomenų teikimo elektroniniu būdu tvarka.“
• Pakeistas 1 priedas „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“
• Pakeistas priedo 6 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „6. Pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.“
• Pakeistas priedo 8 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „8. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas, dienpinigius, išmokėtus į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio (kai kompensacijos išmokėtos iki 2017 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu (kai kompensacijos išmokėtos nuo 2017 m. liepos 1 d.).“


VMI informuoja: pakeista mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 forma
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. VA-102 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos priedo užpildymo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr. 2017-16029) pakeista Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 užpildymo forma (toliau – nurodymas). Pakeitimai susiję su nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, taip pat nurodyme detalizuota jo apskundimo tvarka.


VMI komentuoja: dėl valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą apmokestinant doktorantams ir profesinių studijų studentams mokamą paramą.
• 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2534 (TAR, 2016, Nr. 2016-20555) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242 (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) išdėstytas nauja redakcija.
• Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio (Stipendijos ir kita parama studentams) nuostatas studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios stipendijos ir studijų stipendijos bei teikiama kita parama. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis arba gaunantiems studijų stipendiją, paramos teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
• Įgyvendinant paminėtą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Nutarimas Nr. 604) nustatyti valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams dydžiai, patvirtintas Paramos už akademinius pasiekimus ir paramos akademinėms išvykoms skyrimo ir teikimo doktorantams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“.
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Švietimo ir mokslo ministerija) 2017-10-02 rašte Nr. SR-4227 paaiškino, kad Nutarime Nr. 604 doktorantų ir studentų, studijuojančių pagal profesines studijų programas (rezidentų ir pedagogikos studijų krypčių studentų) stipendijos pradėtos vadinti parama studijoms, o stipendijos už akademinius pasiekimus – parama už akademinius pasiekimus, tačiau nagrinėjamų išmokų esmė ir tikslas nepakito - parama studijoms taip ir liko stipendijomis (socialinėmis, o iš esmės – pašalpa), o parama už akademinius pasiekimus – skatinamosiomis stipendijomis.
• Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Šio punkto apibendrintame paaiškinime (komentare) iš esmės paaiškinta, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos aukštųjų mokyklų studentų, doktorantų ir meno aspirantų gautos atitinkamos stipendijos bei kita parama, kuriai mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto.
• Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip kompetentingos institucijos pateiktą nuomonę dėl švietimą ir mokslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo, konstatuotina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas mokamos ir Nutarimu Nr. 604 nustatytos bei patvirtintos išmokos:
• - parama studijoms, t. y. studentams ir doktorantams mokamos stipendijos ir
• - parama už akademinius pasiekimus, t. y. doktorantams mokamos skatinamosios stipendijos,
• atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatytas sąlygas ir todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• Apraše nustatyta tvarka mokama parama akademinėms išvykoms, t. y. sumos akademinės išvykos metu doktoranto patirtoms išlaidoms kompensuoti, neviršijančios Apraše nustatytų dydžių, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip kompensacijos).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas
Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.
• „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP,“ – teigė premjeras S. Skvernelis.
• Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
• „Džiugu, jog ekonomika auga. Tačiau privalome išlaikyti jos pagreitį ir stabilumą bei didinti visų sričių efektyvumą. Todėl ši Vyriausybė biudžetą skirstė ne pagal projektus, o pagal tikslus. Siekiame padėti žmonėms išlipti iš skurdo, skatinti juos dirbti ir užsidirbti. Taip pat turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, kuri užtikrins finansinį saugumą ir ilgalaikę naudą mūsų šalies ateičiai,“ – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Toliau valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas svarstyti bus pateiktas Seimui (ne vėliau, kaip iki spalio 17 d.) Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.
• Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.
• Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus – 15,2 euro.
• Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio mėn. jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.
• Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: ministras Vilius Šapoka dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose
Finansų ministras Vilius Šapoka išvyksta į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, kuriuose bus diskutuojama dėl šių institucijų pateiktų išvadų ir pasiūlymų, susijusių su pasaulio ekonomine situacija ir valstybių vystymosi pažanga, bei priimami sprendimai dėl šių institucijų veiklos ir strategijos.
• „Pritariame, kad šiuo metu esanti gana palanki ekonominė situacija sukuria progą valstybėms įgyvendinti reformas, skirtas susidoroti su pagrindinėmis po krizės išlikusiomis problemomis. Manome, kad reformos turėtų būti pirmiausia nukreiptos į produktyvumo didinimą bei ekonomikos atsparumo stiprinimą,“ – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad nors pasaulio ekonomikos augimas stiprėja, ji dar nėra visiškai atsigavusi. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas sudarys 3,6 proc. 2017 m. ir 3,7 proc. 2018 m. Tai apima pagerėjusias augimo prognozes euro zonai, Japonijai, besivystančioms Azijos ir Europos šalims bei Rusijai, tačiau jas atsveria numatomas JAV ir Jungtinės Karalystės ekonomikų augimo sumažėjimas. Euro zonai TVF prognozuoja 2,1 proc. augimą 2017 m. ir 1,9 proc. 2018 m., o Lietuvos ekonomikos augimas 2017 m. ir 2018 m. turėtų sudaryti 3,5 proc.
• Pasaulio banke ministras susitiks su vyriausiuoju direktoriumi, atsakingu už „Doing Business“ ataskaitą.
• „Vyriausybės programos įgyvendinimo plane esame išsikėlę tikslą iki 2020 m. pakilti į 15-ą „Doing Business“ ataskaitos vietą. Šiam tikslui pasiekti turime įgyvendinti reikiamas reformas, kad verslo aplinka taptų dar draugiškesnė,“ – sakė ministras.
• Susitikimų metu Pasaulio bankas pristatys 2018 m. Pasaulio vystymosi ataskaitą, skirtą švietimui, kurioje pabrėžiama, kad nuo investicijų į švietimo infrastruktūrą reikėtų pereiti prie investicijų į švietimo kokybę ir prieinamumą.

Sodra praneša: senjorams jau mokamos didesnės pensijos
Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro.
• Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.
• Išaugusias pensijas lapkritį gaus ir nedirbantys bei socialinio draudimo pensijos negaunantys pareigūnai bei kariai – didėja jiems mokamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą.
• „Kurį laiką stebėjome didėjantį atotrūkį tarp vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės senatvės pensijos. Šiemet per 7 mėnesius pensijų draudimo įplaukos viršijo išlaidas 158 mln. eurų. Tai lėmė 10 proc. išaugęs vidutinis darbo užmokestis. Tuo tarpu gyventojų, turinčiųjų būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija per metus padidėjo mažiau – 8 procentais. Tad sprendimas didinti pensijas buvo dėsningas ir nesukuria naštos „Sodros“ biudžetui“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Dėl bazinės pensijos padidėjimo visiems, turintiems būtinąjį stažą, senatvės pensija išaugs vienodai – po 11 eurų. Papildomai pensijos padidės tiems, kas yra įgiję didesnį negu 30 metų darbo stažą. Kiek konkrečiai padidės žmogaus pensija, priklausys nuo individualiai sukaupto stažo.
• Numatyta, kad didesnėms pensijoms išmokėti šiemet papildomai prireiks 31 mln. eurų.
• Iki šiol vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 288 eurus. Padidinus bazinę pensiją ji pasiekė 301 eurą arba 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
• Šiuo metu pensiją sudaro trys dalys – pagrindinė dalis (110 proc. bazinės pensijos), kuri yra vienoda visiems, turintiems būtinąjį stažą; papildoma dalis, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į darbo stažą ir žmogaus gautas draudžiamąsias pajamas, bei priedas už papildomą stažą – jis skaičiuojamas už kiekvienus pilnus metus, viršijančius 30 metų stažo, pridedant po 3 proc. bazinės pensijos.

FNTT tyrimas: nelegalių 1,5 mln. JAV dolerių priedanga – prekyba pistacijomis
Vilniuje registruota bendrovė buvo virtusi verslininko įrankiu siekiant legalizuoti dideles sumas JAV dolerių. Į bendrovės sąskaitas įplaukdavo milijoninės sumos, vėliau šios lėšos buvo pervedamos kitur.
• Per Lietuvoje registruotą įmonę bandyta išplauti apie 1,5 mln. JAV dolerių, o bendrovės atstovas, siekdamas tokią veiklą nuslėpti, klastojo krovinių gabenimo dokumentus, muitinės deklaracijas, sąskaitas-faktūras. Tokį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT)
95cbaigtą ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūra surašiusi kaltinamąjį aktą perdavė teismui.
• Prieš kurį laiką minėta įmonė iš Prancūzijoje registruotos bendrovės sulaukė veik 1,5 mln. JAV dolerių perlaidos. Tokia pavedimo suma tyrėjams sukėlė įtarimų dėl galimo pinigų plovimo, taigi bendrovė buvo paprašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius šių lėšų kilmę. Įmonės vadovo pateiktuose dokumentų kopijose buvo nurodyta, kad pervesti pinigai – tai atsiskaitymas už daugiau nei dešimtis tūkstančių kilogramų pistacijų, kurios laivais esą gabentos iš Honkongo į Prancūziją.
• Tačiau paaiškėjo, kad bendrovės pateikti dokumentai – suklastoti. Tai – Prancūzijos ir Kinijos Honkongo regiono įmonių dokumentai: muitinės deklaracijos, laivo važtaraščiai, sąskaitos-faktūros. FNTT tyrėjai, išsiuntę teisinės pagalbos prašymus, išsiaiškino, kad dokumentuose minimas laivas niekada nebuvo Honkongo jūrų uoste. Prancūzijos pareigūnai informavo, kad laivo tokiu pavadinimu Prancūzijos jūrų uostuose nebuvo; kad į Prancūziją neva atgabentų pistacijų muitinės deklaracijos – netikros.
• Iš Prancūzijoje registruotos bendrovės milijoninio pavedimo sulaukusi bendrovė 700 tūkst. JAV dolerių išsyk pervedė kitur, o likusios lėšos buvo sustabdytos: įmonės sąskaitoje areštuota daugiau nei 770 tūkst. JAV dolerių, kuriuos numatoma konfiskuoti.
• Vienintelis Lietuvoje registruotos bendrovės akcininkas – Švedijos Karalystės pilietis. „Sodros“ duomenimis, bendrovė darbuotojų neturėjo, duomenų, kad įmonė vykdė veiklą nėra. Bendrovės vadovas aiškino, kad jis užsiima šeimos verslu, kad turi įmonių daugelyje valstybių, o Lietuvoje įmonė įsteigė dėl to, kad girdėjo apie geras sąlygas verslui.
• Bendrovės direktorius šioje byloje yra įtariamasis, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos kalėjime. Verslininkas Švedijoje yra nuteistas už panašų nusikaltimą.
• Į teismą šioje byloje siunčiamas juridinis asmuo, kaltinamas pinigų plovimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Ne PVM mokėtojai rašo sąskaitas (net ir lenkai) be jokio PVM. Kažkokio tarifo PVM arba nulinį PVM rašo tik PVM mokėtojai.

Galima organizuoti. Paderinsiu laiką.

Savaitės 2017.10.02 - 2017.10.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• NAIKINAMA #MOKESČIŲLENGVATA DIRBANČIŲ VAIKAMS
• arba
• SAKOMA «#ATSKIRTIESMAŽINIMAS», O REALIAI - #MOKESČIŲDIDINIMAS DIRBANTIEMS
• Nenustebkite, jei, įteisinus atskirties mažinimo tikslų siekiančią mokesčių lengvatą, jūsų atlyginimas sumažės 30 eurų kart vaikų skaičius šeimoje. Arba kitaip - panašiai tiek gali padidėti jūsų mokami mokesčiai.
• Buvome orūs mokesčių mokėtojai, turintys mažiausias mokestines lengvatas Europoje ir net civilizuotose šalyse. Buvome labiausiai išlaikantys savo valstybę, pensininkus ir remiamus asmenis. Tapsime pašalpos gavėjais - mums leis ištiesta ranka paprašyti 15 eurų vaiko pinigų. Prašysite? O gal pagailėsite ir paliksite biudžete, kad galima būtų dar labiau paremti «skurstančius».
• Kabutėse ši sąvoka todėl, kad iš labiausiai apmokestintų dirbančių atėmus mokestinę lengvatą, papildomai surinkti keliasdešimt milijonų bus padalinti ir mokesčių per pusę ar net kelis kartus mažiau mokantiems ūkininkų, sportininkų, prekeivių ir kitokio verslo liudininkų vaikams.
• Taip, yra tikimybė, kad koks dešimtadalis vaikų tokio tipo šeimose gali skursti. Tik ar kas apskaitys slepiamas pajamas, kai net sumažintų mokesčių mokėti valios ir suvokimo nėra, o smulkaus verslo atstovai atvirai ir viešai pareiškia, kad sąžinės kriterijai čia negalioja, - pajamas rodyti ir mokesčius nuo jų mokėti «rekomenduojama», vadinasi neprivaloma. Kai net politikai moja ranka į siekius tolygiai apmokestinti pajamas ir eilinį kartą kalba tik apie dirbančių mokesčius.
• Pažadėję mažinti mokestinę naštą dirbantiems ir ypač vaikus auginantiems, valdantieji susiruošė realiai ją padidinti tai pridengdami pašalpų dalinimu. Tiems, kas pašalpiniais būti nenori ir neturėtų. Tiems, kam uždirbti pinigai ir save išlaikančio statusas yra svarbiau nei parama.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris atsakingai pažada - imsimės visų įmanomų priemonių sutelkti visus suinteresuotus atstovus ir priešintis PNPD (papildomas neapmokestinamas pajamų dydis) naikinimui. Į šią kovą jungiasi ir profesinės sąjungos bei vaiko teisių gynėjai.
• Tikimės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užims stiprią poziciją ir sugebės atlikti savo tiesiogines funkcijas - t.y. atstovauti ne tik remtinus, bet ir dirbančius. Tikimės, kad Finansų ministerija ras didesnes pajamas gaunančių iš ko galima būtų paremti skurstančius mokesčių lengvatininkų vaikus.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris

SAVAITĖS CITATA-2
• Su kuo galima palyginti mokesčių reformą? Šį kartą, manau, su namo renovacija kapitaline. Kaip tai daroma? Na realiai turėtų būti kaip visų sienų apšiltinimas, kad pinigai su šešėline ekonomika kaip šiluma per kiauras sienas nebėgtų. Paskui ten visokių taisyklių ir sistemų senų pakeitimas, kad verslui kuo mažiau biurokratijos būtų, nu čia kaip su kūrenamu pečium, kad jo nereiktų kas rytą kurti ir keiktis. Aiški apskaitos sistema name ir aiški išlaidų sistema, kad mokesčių mokėtojai matytų, kur jų mokesčiai nukeliauja, čia kaip su išlaidom šildymui, kai kiši kiši ir nesupranti, kodėl šaldytuve gyveni. Nu ir taip toliau. Bet su finansų ministerijos namo renovacija gavosi taip, kad projektą pradžioj padarė kaip kokio dvylikaaukščio namo perstatymą vos ne nuo pamatų, o galiausiai kaimo lūšnoje plintusus (nu tipo grindjuostes) pakeis. Ir taip ant tuščių apsukų vos ne visus metus malėsi vaidininkai, raštelius rašė, popieriukus nešiojo, siuntinėjo, variantus derino, analizavo, diskutavo, verslą erzino. Kas nors paskaičiavo, kiek jau kainavo mokesčių mokėtojams ta plintusų keitimo reforma? Ne, neskaičiavo ir neskaičiuos, nes bus labai daug pinigų ant vėjais paleistų. o plintusų keitimas dar neprasidėjo…
Darius Buta, buvęs VMI prie FM komunikacijos vadovas
SAVAITĖS NUORODA
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Abiejų institucijų atstovai tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.
• „Pradėję skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus pastebėjome, jog daugelis domisi tokia informacija, kad galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu. Todėl žengėme dar vieną žingsnį ir bendradarbiaudami su VMI sudarėme galimybę patogiai palyginti įmonių duomenis su kitų tos savivaldybės ar ta pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis“, – sako „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
• VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.
• „Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ženkliai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei, atitinkamai reaguoti juos įvertinę“, – sako A. Klerauskas.
• Itin mažas algas mokančių įmonių skaičius jau sumažėjo
• „Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
• Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.
• Naujos priemonės – bendrų veiksmų tąsa
• Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas tam, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne pilnu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.
• „Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis. Būtina ieškoti naujų sprendimų, bendradarbiavimo būdų, suteikiančių svertus visuomenei, didinančių supratimą apie socialinio draudimo ir mokesčių sistemos ryšį bei skatinančių priklausančius mokesčius ir įmokas mokėti sąžiningai ir tai daryti savarankiškai.
• Naujausią informaciją apie įmonių vidutinius darbo užmokesčius bei jų palyginimus rasite čia: http://atvira.sodra.lt/imones.

SAVAITĖS KOMENTARAS
• Citata: «i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančioms standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.»
• Komentaras: kaip papildomų ataskaitų (ataskaitos) paruošimo, teikimo, tikslinimo ir pan. laiko ir pinigų sąnaudos sumažins administravimo naštą žino tik VMI. Šiuo metu daugiau kai tūkstantis įmonių jau apmokėjo dešimtis tūkstančius aukšto lygio specialistų darbo valandų analizuojant bei derinant SAF.T «popierines specifikacijas» su užsienio motininių kompanijų IT sistemomis, išleista milijonai eurų išoriniams konsultantams, kaip ir kokie duomenys bus teikiami SAF.T. Tiesiog akyse matosi, kaip ta našta dėl SAF.T mažėja…

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 04 d. įsakymu Nr. D1-812 pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
• Taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.01.01

VMI paruošė raštą dėl teisės aktų, susijusių su akcizų apskaičiavimo dokumentais, pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad:
• 2017 m. spalio 2 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos« pakeitimo» pakeitimo«;
• 2017 m. spalio 3 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-80 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« pakeitimo».

Raštą galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeisto palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių 4, 6 ir 10 punktų nuostatos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija teigia, kad jau sėkmingai įgyvendinti pokyčiai – mažesnė priklausomybė nuo išorės finansavimo
Penktadienį (2017.10.06) vykusiame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) posėdyje pristatyti planuojami valdymo pokyčiai Lietuvos darbo biržoje taip pat pagrindinės kryptys sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
• Stebėsenos komiteto posėdyje pristatant Lietuvos darbo biržos valdymo pertvarką bei sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus pagrindines kryptis, akcentuota, kad pokyčiais siekiama ne tik efektyvesnio lėšų investavimo, bet, svarbiausia, daugiau ir kokybiškesnių paslaugų Lietuvos gyventojams.
• „Žinodami, kad ES investicijų srautas po 2020 m. galimai sumažės, privalome ne tik planuoti, bet ir įgyvendinti tokius struktūriniu pokyčius, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek ir kiti sektoriai ateityje būtų mažiau priklausomi nuo išorinių finansavimo šaltinių. Be to, ypač svarbu, kad šių pokyčių ir investicijų rezultatus ir naudą realiai pajustų Lietuvos žmonės“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
• Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat svarstyta ir pritarta Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo, ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų 9 priemonių projektų atrankos kriterijams.
• Jais remiantis, bus vykdoma projektų atranka studijų prieinamumo didinimo, asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo ir neformaliojo ugdymosi poreikių ir galimybių mokytis, dalinio palūkanų kompensavimo, mokymų užsienio investuotojų darbuotojams, miesto inžinerinės infrastruktūros ir kitose srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas R. Lazutka: „Dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes“
Spalio 5 dieną Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei akademinės visuomenės atstovai analizuoja pajamų nelygybės klausimus ir ieško sprendimo būdų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas, profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes.
• „10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, 10 proc. turtingiausiųjų – 28 proc. Tai rodo dideles perskirstymo galimybes. Vien kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybei mažinti, nes jos veikia tik vieną nelygybės pusę – mažina skurdžiausiųjų atotrūkį nuo vidutiniokų, bet nemažina atotrūkio tarp vidutiniokų ir labai turtingų. Be to, mažai perskirstant pačių turtingiausiųjų pajamas, nepakanka išteklių ir skurstantiems žmonėms remti“, - sako R. Lazutka.
• Kaip pastebi ministro patarėjas, pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio – reikšmingiausiai ją mažina pensijos, taip pat – kitos socialinės išmokos. Jis kartu akcentavo poreikį ieškoti būdų tikslinti pajamų tyrimus, kad būtų disponuojama dar tikslesniais netolygaus pajamų pasiskirstymo duomenimis.
• Kaip pažymi konferencijos „Pajamų nelygybė Lietuvoje“ organizatoriai, Lietuva yra pasiekusi didelės pažangos artėdama prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio: sugebėta suvaldyti ekonominį sunkmetį ir vėl atsidurti tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Vis tik ekonominio augimo vaisius Lietuvoje įvairios gyventojų grupės junta skirtingai, todėl būtina ieškoti būdų pajamų nelygybei mažinti.
• Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančioje konferencijoje savo įžvalgomis apie pajamų nelygybę šiandien taip p
eacat dalinasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Kingstono universiteto (Londonas) dėstytojas ir Politinės ekonomikos tyrimų grupės koordinatorius prof. Engelbertas Stockhammeris, Stokholmo universiteto Švedijos socialinių tyrimų instituto ekonomikos profesorius dr. Markus Jäntti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonominės politikos analitikas dr. Michaelis Försteris, prof. Boguslavas Gruževskis, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir kiti pranešėjai.


Valstybinė darbo inspekcija organizuoja konferenciją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“
Valstybinė darbo inspekcija, vykdanti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto funkcijas, bendradarbiaudama su Europos įmonių tinklo (EEN) atstovais Lietuvoje, veikiančiais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, organizuoja konferenciją, skirtą Europos 2016–2017 m. informacinei saugių darbo vietų kampanijai „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“.
• Renginio data: 2017 m. spalio 25 d.
• Renginio vieta: „Europa Royale“ viešbutis (Miško g. 11, Kaunas).
• Išsamesnę informaciją apie registraciją ir programą rasite čia.
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. spalį
Sodra skelbia pensijų ir išmokų mokėjimų per 2017 m. spalo mėn. kalendorių.


VMI pasirašė sutartį dėl i.SAF-T posistemio sukūrimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD« (subtiekėjai UAB „PricewaterhouseCoopers» ir PETAPILOT, S.A.), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (toliau - i.SAF-T) posistemiui įdiegti.
• Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pasirašytos sutarties vertė – 833629,50 Eur. su PVM. Laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
• Įgyvendinus projektą bus atsisakyta popierinio apskaitos duomenų teikimo būdo mokesčių administratoriui užtikrinant greitesnį bei efektyvesnį mokesčių mokėtojų apskaitos sistemoje registruojamų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apdorojimą, tikslesnį jų įvertinimą bei mažinant finansinius, žmogiškuosius ir darbo laiko išteklių kaštus, patiriamus rengiant ir įvertinant buhalterinės apskaitos duomenis, trumpesnę kontrolės veiksmų trukmę bei didesnį jų kiekį.
• i.SAF-T posistemio sukūrimas leis standartizuotu ir automatizuotu būdu pateikti mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui, tokiu būdu mažinant su VMI kontrolės veiksmais susijusią mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, supaprastinant VMI kontrolės proceso mokesčių administravimo procedūras.
• Konkursą laimėjusi įmonė posistemio įdiegimą įsipareigojo atlikti iki 2019-01-15.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Ir PVM mokėtoju dar gali tekti registruotis.

atvira.sodra.lt/imones/detaliai/index.html?code=55883


Įmonė, kuri savo darbuotojams (6 vienetai) moka per mėn. net 1 Eur ( VIENO euro) vidutinį darbo užmokestį.

Aš tai vadinu "archeologija" ir tokius dirbančius mėgstamus darbus "archeologais" -reiki "atkasti" - metų - trejų- penkių dokus. O kiek įdomybių pamatai...

P.s; "archeologinius" darbus pradedu paėmęs avansą (70-100% standartinių darbų dydžio) - nes tokių netikėtų istorinių posūkių įmonės ankstesniais laikotarpiais atrandi....Super.

Galima registruoti, bet tik užbalansinėse sąskaitose. Įkeitimas balanse neatsispindi

Savaitės 2017.09.11 - 2017.09.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS
Andrius Palionis, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė vėl siūlo kelti mokesčius. Siūloma didinti GPM tarifus:
• 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas:
• Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
• 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
• 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
• 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu.

SAVAITĖS APKLAUSA
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kviečia dalyvauti apklausoje dėl i.MAS Atsakymus prašoma pateikti iki 2017-09-18. Apklausos rezultatus bus paskelbti LBAA facebook ir Asociacijos svetainėje. Apklausos rezultatai bus pristatyti VMI, planuojami daryti pokyčiai i.MAS atsižvelgiant į pateiktą nuomonę.

SAVAITĖS KONSULTACIJA

„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų.
• Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
• Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
• Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
• Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
• Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais – iki 2018 m. gegužės 1 d.
• Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
• Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
• Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis – yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
• Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
• „Sodros“ specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
• Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
• nemokamos atostogos,
• atostogos kvalifikacijai tobulinti,
• kūrybinės atostogos,
• mokymosi atostogos,
• nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai,
• pravaikštos,
• karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai,
• vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
• Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
• „Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
• Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas
• Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros“ paskyroje, o tie, kurie „Sodrai“ yra nurodę savo kontaktinius duomenis – ir kitais kanalais.
• Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros“ interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
• Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės.


VMI informuoja: atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras
• VMI informuoja, kad atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras. Komentarą galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl maitinimo išlaidų kompensacijų nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 693„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ pakeitimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1515).
• Pagal Nutarimo Nr. 1515 pakeitimo nuostatas nuo 2017 08 30 Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų Lietuvos Respublikoje vykdomų renginių (išskyrus sporto renginius), susijusių su visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu (toliau – renginiai), dalyviams mokamos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija 1 bazinės socialinės išmokos, t. y. 38 Eur (iki 2017 08 29 galiojęs dydis - 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio).
• Lietuvos Respublikoje vykdomų sporto renginių dalyviams mokamų vienos paros maitinimo išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“. Šie dydžiai nuo 2015 02 04 nesikeitė.
• Tuo atveju, kai renginiai (įskaitant ir sporto renginius) vykdomi užsienyje, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos vienos paros maitinimo išlaidų sumos, neviršijančios dienpinigių, vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos
• Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: aštuonių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,1 proc. (158 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,9 proc. (346,1 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėnesių pajamos – 5 174,4 mln. eurų, faktinės – 5 332,3 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius aštuonis metų mėnesius įvykdytas 101,4 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 218,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 277,9 mln. eurų – 59,3 mln. eurų daugiau nei planuota ir 251,8 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugpjūtį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 3 941,7 mln. eurų. Tai yra 22,6 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 280,9 mln. eurų (7,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius aštuonis mėnesius.
• Pajamų iš PVM gauta 2 284,7 mln. eurų, t. y., 206,6 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,2 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius aštuonis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 871,6 mln. eurų ir buvo 96,3 mln. eurų (12,4 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 384 mln. eurų – 31,4 mln. eurų (7,6 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugpjūtį buvo 1 053 mln. eurų – 66,3 mln. eurų (6,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 72,7 mln. eurų (7,4 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN dėmesys Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimams
Finansų ministerija informuoja, kad rugsėjo 15 dienąn Taline euro zonos šalių finansų ministrai (Euro grupė) diskutavo kaip sustiprinti ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – EPS) ir aptaria Graikijos programos įgyvendinimo pažangą.
• Neformaliame ECOFIN posėdyje pagrindinis dėmesys irgi buvo skiriamas Ekonominės ir pinigų sąjungos klausimams.
• „Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos prioritetas. Su finansų ministrais aptarsime galimas priemones, kurios sustiprintų ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, taip pat kalbėsime kaip efektyviau susieti EPS gilinimo priemones su efektyvesniu ES išteklių panaudojimu“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Taip pat ECOFIN metu ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl galimų žingsnių, kurių ES turėtų imtis siekiant pagerinti ES konkurencingumą finansinių technologijų (FINTECH) srityje, aptarė skaitmeninės ekonomikos keliamus pelno apmokestinimo iššūkius bei tolimesnius žingsnius muitinių IT sistemų, reikalingų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimui, vystymą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare
Tarnyba 2017-09-22 organizuoja 5 akad. val. seminarą, „Kilnojamojo turto klasifikacija ir identifikacija. Kelių transporto priemonių vertinimo aktualijos«.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-09-19 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

VMI kviečia registruotis į 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais
Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją, apie 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
• Mokesčių mokėtojai kviečiami į naują seminarą, tema „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims». Numatyti seminarai ir kitomis temomis: „i.SAF paslaugos: kaip jomis naudotis. Važtaraščių bei kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų (i. VAZ) teikimas VMI«, „Nekilnojamojo turto pardavimo bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimas PVM», „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka« ir kt. Spalio mėnesį siūlome ir tiesiogines e. seminarų transliacijas, temomis „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims» ir „Individuali veikla pagal pažymą pradedantiesiems".
• Informaciją apie visus 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus. Registruotis į seminarus galima ir tel. 1882 arba tel. 8 526 63190.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: inspektoriai tikrins, ar saugiai dirbama su krautuvais
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo rugsėjo 18 d. visą mėnesį bus vykdomi transporto ir saugojimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių tiksliniai tikrinimai. Tikrinimai atliekami reaguojant į nelaimių šiais metais dirbant su krautuvais proveržį.
• Šių VDI vykdomų tikrinimų akcentas bus – ar įmonėje darbuotojams užtikrinamos saugios darbo sąlygos, kai yra daiktų, krovinių, įrenginių kritimo/virtimo, birių medžiagų griūties rizika, įskaitant darbus aukštyje. Tikrinti pirmiausia bus pasirenkamos tos įmonės, kuriose 2016-2017 metais įvyko nelaimingi atsitikimai darbe. Apie būsimą vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
• Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai metai iš metų priklauso prie tų, kuriuos atlikdami darbuotojai dažniausia sunkiai ir mirtinai susižaloja.
• Atlikdami sandėliavimo, pakrovimo darbus su mechaniniais ir elektriniais krautuvais šiais metais jau žuvo 6 darbuotojai:
• nukrito nuo sandėliavimo konteinerio (UAB „Dominari logistika“);
• prispaudė krisdamas krautuvas (UAB „Baltic Home“);
• prispaudė iškrovimo patalpoje nuslydęs cukraus didmaišis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“);
• atliekant lengvųjų automobilių pakrovimo darbus prispaudė priekabos konstrukcija (UAB „Transorloja“);
• keliant krovinį į viršų nukrito nuo krautuvo šakių (UAB „Makveža“);
• užvertė krautuvo kaušu iš krūvos semiamų trąšų nuošliauža (UAB „Birių krovinių terminalas“).
• Dar 6 darbuotojai – sunkiai sužaloti. Palyginti, 2016 m. atliekant tokius darbus per tą patį laikotarpį įvyko 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
• Nuo rugsėjo 18 d. atliekamų inspektavimų metu bus tikrinama, ar visus savaeigius įrenginius valdo tik tie darbuotojai, kurie apmokyti su jais saugiai dirbti ir turi tam teisę. Taip pat – ar darbuotojus instruktuojant aiškiai nurodoma, kad krautuvus jie gali naudoti tik krovos darbams vykdyti ir tik tokiomis sąlygomis, kurioms jie skirti.
• Inspektoriai tikrins, ar įmonėje vertinama, kad krovos darbams naudojami mechanizmai dėl savo konstrukcijos, techninių parametrų ar kt. gali sukelti specifinį pavojų. Tarp inspektavimo klausimų – ar įmonėje numatyta darbų nutraukimo tvarka, kai krovos metu atsiranda nenumatyti pavojai, ar darbai koordinuojami, kai objekte dirba kelių įmonių darbuotojai. Darbo inspektoriai aiškinsis ir dėl darbuotojų saugaus darbo įgūdžių: ar visi darbuotojai, prieš jiems pradedant dirbti pavojingą darbą, praktiškai mokomi, kaip jį saugiai atlikti, ar jų mokymas bei žinios apie saugų darbą atitinka jų atliekamus darbus ir pan.

SODRA informuoja: dėl MMA mokėjimo už nekvalifikuotą darbą
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2017 m. liepos mėnesį, jau įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, net 31 926 kvalifikuoti darbuotojai gavo minimaliąją mėnesinę algą.
• Primename, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
• Darbo kodekse apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardinti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardintos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo , kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.
• Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimaliąją mėnesinę algą gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso nuostatų pažeidimo ir/arba į Darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, dėl teisingo darbo užmokesčio nustatymo ir skirtumo išmokėjimo.

FNTT praneša: pelninga šešėlinė prekyba naudota automobiline įranga panevėžiečiui nešė turtus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyboje užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Panevėžio gyventojas įtariamas 2011 – 2015 m. neteisėtai vertęsis ūkine komercine veikla stambiu mastu, bei šios neteisėtos veiklos maskavimui naudojus užsienio valstybėse registruotas bendroves.
• Tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad panevėžietis, žinodamas, kad jo vykdomai tarptautinei internetinei prekybai Valstybinės mokesčių inspekcijos išduoto verslo liudijimo nepakanka, ėmėsi gudrybės. Savo neteisėtai veiklai vykdyti panevėžietis įsigijo Seišelių Respublikoje, bei Jungtinėje Karalystėje registruotas bendroves. Siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo už šių bendrovių vardu vykdomą ūkinę komercinę veiklą stambiu mastu, šešėlinis verslininkas šių bendrovių nuolatinės buveinės Lietuvoje neįregistravo mokesčių mokėtojų registre.
• Vykdydamas savo neteisėtą veiklą panevėžietis 2011 – 2015 metais iš nenustatytų asmenų įsigydavo įvairią prabangių automobilių įrangą: BMW, Audi, Mercedes-Benz, Porsche ir kitų automobilių navigacijos įrangą, garso ir vaizdo grotuvus, bei kitas paklausias automobilių detales. Įsigyta įranga būdavo suremontuojama, perprogramuojama, pakeičiami įrenginių kodai. Vėliau, pasinaudojant neteisėtai veiklai įsigytomis užsienyje registruotomis bendrovėmis, kitų fizinių asmenų vardu, minėta įranga būdavo parduodama naudojantis internetinėmis svetainėmis, elektroninėmis parduotuvėmis ir tarptautiniu internetiniu aukcionu ,,Ebay“ panaudojant specialiai tam sukurtus vartotojus. Atlikus kratas pas įtariamąjį buvo rasta daugiau nei 300 vienetų pardavimui skirtų automobilių navigacijos įrenginių, kurių vertė juodojoje rinkoje siekia apie 100 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojantis vienos iš Lietuvoje veikiančių siuntų bendrovių paslaugomis buvo išsiųsta ne mažiau kaip 890 siuntų su parduota automobiline įranga. Pinigus už realizuotą automobilinę įrangą šešėlinis verslininkas gaudavo į jo paties bei įsigytų užsienio valstybėse registruotų bendrovių vardu tam tikslui specialiai atidarytas bankines sąskaitas užsienio bankuose. Dalį pajamų už parduotą automobilinę įrangą panevėžietis gaudavo per tarptautines atsiskaitymų bendroves ,,Paypal“, ,,Skrill“.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vykdant nusikalstamą veiklą į panevėžiečio vardu ir į jo valdomų užsienio bendrovių atidarytas banko sąskaitas Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys pervedė tūkstantines sumas įvairia valiuta: litais, JAV doleriais, Anglijos svarais sterlingais, eurais, Latvijos latais. Vien tik pajamos eurais siekė beveik 690 tūkstančių eurų. FNTT specialistai suskaičiavo, kad šešėlinis verslininkas vykdydamas neteisėtą veiklą į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 70 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu buvo areštuotas įtariamajam priklausantis 200 tūkstančių eurų vertės turtas.

FNTT Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, kai milijoninę apyvartą buitine technika prekiaujanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 270 tūkstančių eurų minėto mokesčio.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, didmeninę prekybą užsiimančios bendrovės veiklą organizuojantis kaunietis kartu su šios bendrovės direktoriumi, Latvijos piliečiu ir dar vienu Kaune gyvenančiu vyriškiu, iš Lenkijos tiekėjų įsigydavo įvairią buitinę techniką. Internetu užsakyta buitinė technika buvo atgabenama į Kaune urmo bazėje esančius sandėlius, o vėliau buvo parduodama mažesnėms Kaune veikiančioms parduotuvėms.
• FNTT Kauno apygardos valdytos tyrėjai išaiškino, kad didmenine prekyba užsiimanti bendrovė prekes įsigydavo iš Lenkijos ir ji buvo atgabenama į Kauną, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad buitinė technika buvo perkama iš Latvijos prekeivių. Įtariama, kad naudojantis Latvijos bendrovėmis, kurios, kaip įtariama, nevykdė jokios veiklos, sukčiavimo schemos sumanytojai vengė mokėti privalomą sumokėti PVM. Pirminiais skaičiavimai, per daugiau kaip vienerius metus buvo nesumokėta daugiau kaip 270 tūkst. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas. Jų metu paimti tolesniam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
• Tęsiant šį tyrimą ir aiškinantis įtariamųjų sąsajas su Latvijoje esančiais bendrininkais, bendradarbiaujama su Latvijos finansų policija. Partneriai iš Latvijos atliko kratas, apklausas ir kitus procesinius veiksmus.
• Tarptautinis tyrimas dėl prekybos buitine technika dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo yra tęsiamas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas

Savaitės 2017.09.04 - 2017.09.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KVIETIMAS
Įgyvendindama naujojo Darbo kodekso nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia profesines sąjungas ir jų organizacijas, darbdavius ir jų organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, aukštąsias mokyklas bei asmenis iki lapkričio 1 d. teikti kandidatus į arbitrus, spręsiančius kolektyvinius darbo ginčus.
• Darbo arbitražas – tai nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Darbo arbitražas sudaromas prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Darbo arbitražą sudaro trys arbitrai.
• Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. jiems tuo metu mokamas atlygis, apmokamos kelionės išlaidos (dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. A1-342 nustatytas tvarkos aprašas).
• Į arbitrų sąrašą ketverių metų kadencijai (su teise pratęsti dar ketveriems metams) gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.
• Laisvos formos teikime turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, kontaktinė informacija, informacija apie kandidato išsilavinimą, jo specialiosios žinios, reikalingos kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, taip pat darbo, arbitravimo ar tarpininkavimo patirtis (jeigu kandidatas jos turi).
• Įstaigos, institucijos, organizacijos ir asmenys, pageidaujantys tapti arbitrais, kartu su teikimu ministerijai prideda ir šiuos dokumentus: kandidato į arbitrus sutikimą būti įrašytam į arbitrų sąrašą; dokumentų, įrodančių kandidatą į arbitrus turint specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, kopijas; priklausomybės ligų centro arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotą pažymą, kad kandidatas nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kandidato į arbitrus asmens tapatybę ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas.
• Teikimą ir dokumentus ministerijai galima pateikti tiesiogiai, paštu arba elektroniniu paštu. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas arbitrų sąrašas per 3 darbo dienas nuo arbitrų sąrašo patvirtinimo dienos bus paskelbtas ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt.
• Dėl tikslesnės informacijos kreiptis į Socialinės partnerystės skyrių, tel. 8 706 64282.

SAVAITĖS KVIETIMAS-2
• VMI kviečia registruotis į i.MAS konferencijas.
• Konferencijos skirtos pirmųjų metų patirčių naudojantis Elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir Elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemiais pristatymui ir aptarimui.
• Konferencijos metu i.SAF/i.VAZ projekto vadovė Virginija Ginevičienė ir i.SAF/i.VAZ projekto vadovės pavaduotojas Žilvinas Germanavičius pristatys i.MAS posistemių rezultatus ir įgyvendintus tikslus, o verslo atstovai pasidalins savo patirtimi apie posistemių praktinį pritaikymą bei patirtus iššūkius diegiant i.MAS.
• Pirma konferencijos dalis skirta i.SAF posistemiui (nuo 9 val. iki 12 val.), antroji dalis - i.VAZ posistemiui (nuo 13 val. iki 16 val.)*
• Konferencijų datos:
• Panevėžyje, rugsėjo 13 d.
• Registracija vyksta iki 09.11 d. adresu r.skaviciene@vmi.lt
• Klaipėdoje, rugsėjo 15 d.
• Registracija vyksta iki 09.13 d. adresu r.vitkauskiene@vmi.lt
• Kaune, rugsėjo 21 d.
• Registracija vyksta iki 09.19 d. adresu t.bruzas@vmi.lt
• Vilniuje data ir vieta dar tikslinama.
• Registruojantis būtina pažymėti kurioje konferencijoje norėsite dalyvauti (i.SAF, i.VAZ ar abejose), taip pat nurodyti dalyvaujančių asmenų Vardą Pavardę, atstovaujamą įmonę/organizaciją, pareigas.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinį darbo inspekcija primena, kad naujame Darbo kodekse darbdaviams yra numatyta pareiga inicijuoti darbo tarybų sudarymą. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad yra patvirtintos Pranešimo apie darbo tarybos sudarymą ir Pranešimo apie darbo tarybos nesudarymą pavyzdinės formos (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu (2017 m. liepos 25 d. Nr. EV-124).
• Pranešimas apie darbo tarybos sudarymą . Pagal Darbo kodekso nuostatas ( 173 straipsnio 6 dalis) , ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja VDI teritorinį skyrių (pagal darbdavio buveinės vietą) apie darbo tarybos sudarymą. Taip pat apie darbo tarybos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
• Pranešimas apie darbo tarybos nesudarymą . Atitinkamam VDI teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta. Tai jis turi padaryti per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis ) .
• Minėtų pranešimų pavyzdinės formos pildomos ir pateikiamos VDI teritoriniam skyriui pagal šio skyriaus administruojamą teritoriją pranešėjui patogiausiu būdu (paštu, faksu, el. paštu, pranešimą pristatant į skyrių.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios": Teks vėl daryti pokyčius apskaitos programose.
• Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad nuo š. m. lapkričio 19 d. įsigalioja svarbus pasikeitimas, aktualus didelį kiekį mokėjimų inicijuojančioms įmonėms. Lietuvoje prie šių pakeitimų reikės prisiderinti 8.000–10.000 bendrovių.
• Pakeitimai aktualūs įmonėms, kurios pateikdamos mokėjimus savo bankui (ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui) naudoja duomenų apsikeitimą bylomis tarp savo apskaitos programos ir internetinės bankininkystės sistemos (vadinamąją duomenų importo / eksporto funkciją).
• Minėtą dieną įsigalioja Kredito pervedimo schemos taisyklių pasikeitimai (angl. „Credit transfer Scheme Rulebook changes“), kuriais vadovaujantis ISO 20022 XML standarto pranešimuose bus privaloma naudoti du papildomus elementus.
• „Pokyčiai minimalūs, tačiau labai svarbūs. Juos lemia vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamente numatyti reikalavimai. Tai tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio privalu laikytis ir mūsų šalyje“, – pranešime pabrėžia bankų asociacija.
• Atnaujinta standarto pranešimų naudojimo taisyklių versija skelbiama LBA svetainėje.
• Pakeitimus turi įsidiegti patys mokėjimo paslaugų teikėjai ir jų klientai, kurie atlikdami kredito pervedimus naudojasi duomenų importu / eksportu. Be reikalingų pakeitimų įdiegimo pavedimai nepasieks mokėjimo paslaugų teikėjų, t. y. duomenų importo failai bus atmesti.
• Prisijungus prie SEPA, Lietuvos mokėjimų rinka tapo atviresnė. Nuo 2016 m. neliko skirtumų atliekant kredito pervedimus šalies viduje ar į kitas SEPA apimamas šalis – pateikdami mokėjimo nurodymus, gyventojai ir įmonės naudoja tokią pačią mokėjimo formą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VA-70 pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186.
• Svarbesnis pakeitimas:
• 55.3. patikrinimas yra sustabdytas, o dėl tam tikros tikrinamojo laikotarpio mokesčio permokos (skirtumo) dalies, kuri viršija mokestinio patikrinimo metu numatomas priskaičiuoti mokesčių ir su jais susijusias sumas, mokesčių administratorius pagal turimus duomenis permokos (skirtumo) grąžinimo dieną nustatė tokios dalies permokos (skirtumo) realumą bei kiti teisės aktai nedraudžia grąžinti tokios dalies, nepabaigus patikrinimo.
• Prašoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) dalies suma grąžinama Taisyklių 53 punkte nurodyta tvarka ir terminais.“

Pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. VA-74 pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55.


VMI konsultuoja: debetinių PVM sąskaitų faktūrų registravimas PVM sąskaitų faktūrų registre
Kaip PVM sąskaitų faktūrų registre registruojamos gautos pirkėjų išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros (prekių grąžinimas)?
• VMI atsako: Jeigu pirkėjas prekių pardavėjui išrašo debetinę PVM sąskaitą faktūrą prekių grąžinimui, tai tokią debetinę PVM sąskaitą faktūrą pardavėjas turi registruoti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, duomenis (apmokestinamosios vertės (eurais) ir/ar PVM sumos (eurais) sumažėjimą) nurodydamas su minuso ženklu.

KITOS NAUJIENOS

Lietuvos bankas informuoja: kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
Lietuvos bankas praneša, kad kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
• Į Lietuvos banką kreipėsi 34 kredito unijos, prašydamos leidimo pakeisti apskaitos politiką. Tai daroma atsižvelgiant į pasikeitusio Kredito unijų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos banko valdybos nutarimu, kuriame nurodyta, kad apskaitos politikoje turi būti apibrėžiami pajinių įnašų grąžinimo ir atsiskaitymo su kredito unijų nariais principai bei atsižvelgta į verslo apskaitos standartų pokyčius, apskaitos sistemos „i-Kubas“ funkcionalumo praplėtimą.
• Lietuvos banko Priežiūros tarnyba leido kredito unijoms Ukmergės ūkininkų kredito unija, Vilkaviškio kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, Plungės kredito unija, kredito unija Skuodo bankelis, kredito unija „Sūduvos parama“, Rokiškio kredito unija, Širvintų kredito unija, Druskininkų kredito unija, Naftininkų kredito unija, Panevėžio kredito unija, Biržų kredito unija, Šilutės kredito unija, Ignalinos kredito unija, Pagėgių kredito unija, kredito unija „Germanto lobis“, Aukštaitijos kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Raseinių kredito unija, Anykščių kredito unija, Grigiškių kredito unija, Pakruojo ūkininkų kredito unija, Kvėdarnos kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, kredito unija Zanavykų bankelis, Kretingos kredito unija, Palangos kredito unija, kredito unija „Giminėlė“, kredito unija „Moterų taupa“, „Achemos“ kredito unija, Mažeikių kredito unija, Utenos kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Gargždų taupa pakeisti apskaitos politiką.

FNTT praneša: cukrų ir aliejų pardavinėję kauniečiai įsuko tarptautinę PVM grobstymo schemą- žala biudžetui – 2,3 mln. eurų
Didmenine maistinio aliejaus ir cukraus prekyba užsiimantys asmenys sukūrė tarptautinę organizuotą grupę – pristeigę fiktyvių bendrovių, išvengė į Lietuvos biudžetą sumokėti daugiau nei 2,3 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
• Tai išaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai. Preliminariais duomenimis, rafinuoto rapsų, taip pat saulėgrąžų aliejaus ir cukraus prekybos apyvarta siekė daugiau nei 10 mln. eurų.
• Latvijos piliečių valdoma bendrovė iš Europoje veikiančių cukraus, taip pat iš rafinuoto saulėgrąžų ir rapsų aliejaus gamintojų, įsigydavo didelius kiekius minėtų maisto produktų, rodo tyrimo duomenys. Į Lietuvą atgabenti produktai buvo parduodami vienai didmenine prekyba besiverčiančiai bendrovei, registruotai Kaune. Ši bendrovė tiekia produkciją, skirtą kepimui ir maisto pramonei, siūlo platų maistinių aliejų, riebalų asortimentą. Taigi, jos vardu nupirktas aliejus buvo parduodamas mažmeninės prekybos tinkluose ir maisto produktus gaminančioms įmonėms.
• Kaip įtariama, su minėtomis bendrovėmis susiję organizuotos grupės nariai, siekdami sumažinti mokėtiną PVM, sukūrė sukčiavimo schemą. Tarp cukraus ir aliejaus gamintojų ir tiesioginio pirkėjo buvo sudaryta neteisėtų sandorių grandinė – į sukčiavimo schemą įtrauktos ne mažiau kaip 6 fiktyvios bendrovės. Šių vadovais formaliai paskirti Estijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos piliečiai. Maskuojant organizuotos grupės naudojamą schemą, fiktyvios bendrovės buvo naudojamas labai trumpa laiką – vieną ar du mėnesius. Vėliau fiktyvi bendrovė buvo keičiama kita tokia pačia veiklos nevykdančia įmone.
• Atskleistą tarptautinę organizuotą grupę sudarė 15 asmenų iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau tęsiant ikiteisminį tyrimą įtariamųjų ratas gali plėstis. Atliekant ikiteisminį tyrimą bendradarbiauta su Valstybine mokesčių inspekcija, o išaiškinant tarptautinės grupuotės nusikalstamą veiklą informacija buvo keičiamasi su Latvijos finansų policija. Ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto sukčiavimo organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.
• FNTT Kauno apygardos valdyba 2016–2017 metais dėl PVM sukčiavimo pradėjo dar 9 ikiteisminius tyrimus. „Visi šie tyrimai susiję su mokestiniu sukčiavimu prekiaujant cukrumi, aliejumi ir mėsa. Tokios nusikalstamos PVM grobstymo schemos siekia Latviją, Lenkiją ar Estiją, taip pat kitas Europos valstybes – Bulgariją, Rumuniją“, – sako FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

FNTT tyrimas: pajūrio kavinėse ir restoranuose – juodoji buhalterija, vokeliai, nuslėpta ketvirtis milijono eurų
Nidoje, Palangoje, Šventojoje veikiančiuose restoranuose ir kavinėse nuslėpta daugiau nei 250 tūkst. eurų gautų pajamų, darbuotojams mokėti atlyginimai vokeliuose, tvarkyta dviguba buhalterija, klientams nebuvo išduodami čekiai.
• Tokias tendencijas atskleidžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėti ikiteisminiai tyrimai. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atlieka keturis ikiteisminius tyrimus, kuriuose atskleista pajūrio restoranų ir kavinių veikla, galinti būti nusikalstama.
• Pavyzdžiui, sporto ir sveikatingumo klubas, įrengęs 5 kavines Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kaip įtariama, nuslėpė per 120 tūkst. eurų pajamų už parduotus gėrimus ir maistą, rodo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminis tyrimas, pradėtas bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. Tikrinant turimus duomenis nustatyta, kad prekiaujant dalis gautų pajamų neįtraukta į buhalterinę apskaitą, kuomet gauti pinigai nuolat nebuvo įnešami į kasos aparatus, o klientams nebuvo išduodami čekiai. Įtariama, kad dalis neapskaitytų lėšų keliavo neoficialiems kavinių darbuotojų atlyginimams.
• Buhalterinė apskaita apgaulingai galėjo būti tvarkoma ir Nidoje veikusiame restorane. Įtariama, kad bendrovės vadovė per kelis vasaros mėnesius neapskaitė beveik 90 tūkst. eurų, gautų už poilsiautojų maitinimą.
• Trečiasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Palangos centre veikiančio naktinio klubo, kuriame, kaip įtariama, darbuotojams išmokėti daugiau nei 10 tūkst. eurų neoficialių atlyginimų vokeliuose. Įtariama, kad J. Basanavičiaus g. veikiančiame naktiniame klube buvo tvarkoma dviguba buhalterija, dalis gautų iš klientų lėšų neįtraukta į oficialią apskaitą. Šiuo metu analizuojami naktiniame klube rasti rankraštiniai užrašai, buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai.
• Įtariama, kad apgaulingai apskaita buvo tvarkoma ir dar vienoje viešojo maitinimo įstaigoje – Smiltynėje įsikūrusiame restorane–šašlykinėje. Išankstiniais duomenimis, per porą restorano veiklos mėnesių nuslėpta veik 35 tūkst. eurų gautų pajamų. Be to, turima duomenų, kad restorano darbuotojams dalis atlyginimo buvo mokama vokeliuose.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo minėtose viešojo maitinimo įstaigose. Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas