tralialia rašė: Verkiu kaip vaikas... Visai palūžau :(
Paverk, paverk, paskui bus lengviau, pagailėk savęs, pagailėk...palengvės ir mintys bus šviesesnės..Paskui pažiūrėk į vaiko akytes, įdėmiai įdėmiai ir suprasi, kas svarbiau.Bandyk ieškoti pamažu darbo namie ir pasikalbėk su tėčiu, na gal jis turi kokių minčių. Vyrų klausk konkrečiai, jie lyrikų nepripažįsta...Nusiramink, ne tu vien tokia, visos mes mamos ir vargai mums žinomi.Pakelk ir pabučiuok savo vaikutį, savo patį brangiausią, ką turi šiame pasaulyje...Pabūk su ja apsikabinusi ir tyliai tyliai paverk...