Noriu dirbti!!

Mano merginos kai buvo ligoninėje su skarlatina, tai tariausi su vadove ir iki pietų būdavau darbe - o po to į ligoninę...
Seselės neturi laiko su kiekvienu būti, o manęs neguldo, tipo, vaikai 5 metų, tėvų nereikia...
O kad tie vaikai ligoninėje sienom lipdavo...Palatoje vienos. Daugiau tokių "skarlatinų" nėra, niekas neprižiūri, seselė į langelį pabeldžia, kai valgyti atneša...
Tik užmigdžius galėdavom išvažiuoti namo. 2 savaites grįždavom namo 23-24 valandą, keliesi 7 - ir vėl į darbą...
Dabar prisimenu tą laiką su jumoru:
Klausiu:
- Vaikai, kokį jogurtą rytoj atnešti: braškinį, mėlyninį, avietinį...?
Mažoji man antrina:
-...medinį, stiklinį, plastmasinį...?

Sunkumai pasimiršta, dabar sunku - ryt bus geriau...
Sėkmės Tau.
Stiprybės!

Ačiū.. Jau buvom patekę į panašią situaciją - išbridom.. Ti kdabar vėl taip sunku.. :/

Kaip man dabar pasielgti su ta aukle? Sąžinė neleidžia jai nesumokėti visos sumos atlygio.. Bet kaip ja nubaust? Norisi taip tekštelt jai gerokai, kad....

Išvyčiau per duris kaip šunį juodą Nė kapeikos sudilusios negautų ...gal ir bjauri esu, bet pasielgčiau tik taip ir taškas. O ji sąžinės turi ???

Žinai, bijau truputį.. Jos vyras zekas... Na, toks agresyvus - niekur nedirbantis - ji mums nuolat verkdavo, kad darbo neranda.... Maža, ką dar sugalvos padaryt

Aš padėčiau ant stalo pinigus (visą sumą už išdirbtą laiką). Pasakyčiau pasiimti tiek, kiek jos nuomone jai priklauso. Kitaip sakant, apeliuočiau į žmogaus sąžinę. Tada ir pati jausčiaus geriau.

Spėju, kad ji neturi sąžinės... + dar augina pati du sūnelius - vienas darželinukas, kitas pradinukas... Neįsivaizduoju, motinos širdis kaip gyvulio.. O mums dar keista buvo, iš kur dukra kartais tokius judesius padarydavo, kad mes su vyru rausdavom... Dabar suvokiu, iš kur ji to prisižiūrėjo.. Auklytė su savuoju vyru pas mus darbo metu gyvenpo pinavertį šeimyninį lytinį gyvenimą

O aš verdu, verdu, verdu, bet žmogui į akis retai galiu drėbti viską.
Visada save raminu: gyvenimas ilgas, dar ne kartą teks su juo susitikti... Gal darbo ieškosiu, gal pagalbos...
Žmonės piktą ilgai mena.

Manua, su aukle atsiskaityk trumpai, tyliai, bet sąžiningai.
Ir buto spyną pasikeisk. Dėl to vyro-zeko...

Spyną gerą įkalėm. Raktų niekas nepasidarys...

Tralialia tai baisu .O darželio nėra?Aš irgi auginau vaikus,bet labaiusiai patiko darželis,nors vaikai gal ir dažniau serga,bet jie kažko išmokomi.Vediesi po darbo dienos namo ,o ji tau eilėraštuką deklamuoja ,kurio tu tikrai nemokei. Skirtumas didelis .Aišku ir darželyje visko pasitaiko

Zyzle, mes jau ją užrašę.. Jai patinka, tik nenorim forsuoti.. Bandėm vest po pusdienį ir po dviejų dienų jau išvežėm dukrytę su 41 laipsnių temperatūra. Prieš tai, užtikau, kad auklytė laikė basą dukrą bei atvirą balkoną.. Įtariau, kad kažkas netaip. O klinikose pasakė, kad elementariai auklė nedudoavo vaikui gerti - vien dėl to ir "užvirė" organizmas ir neįmanoma numušt temperatūros.. Varvino prakeiktą vandenuką litrais jai į kraują... :( Dihedracija vaikui gavosi..

Vesim būtinai - tik tegul ji pasveiksta galutinai...

Ir kur tokių ZOMBIŲ randate????

Nu bet su tom auklėm...
Pirmą vaiką auginau pati iki 2 m. Po to savaitę dirbau - vežiau pas savo mamą, savaitę buvau pati (beveik iki 5m). Tai buvo vaikas alergiškas darželiui . Po to išėjo į paruošiamą ir jau grįždavo pats vienas. Praktiškai užaugo nesirgęs. Nežinojau kaip gydomi vaikai, kokia tempetūra aukšta, kokia ne...ir t.t.
Antrą - nuo 4 mėnesių palikau auklei ... Iki sukako 2 metai mėnesį kartą tikrai kas nors būdavo: karščiavimai, gerklė, kosulys, viduriavimas... Nežinau ar reikia dėl to kaltinti auklę. Greičiausiai aš pati kalta.

Netyčia.. Pirmoji ZOMBIS buvo labai rekomenduota draugų.... Ale kai išaiškėjo ką ji išdarinėja



DaivaP, manau kaltos aišku mes - mamos - gi vaikus ne pačios auginam

Kiek metukų mažylei? Aišku nepristovėsi prie kiekvienos auklės,o jeigu jos asmeniškai paprašiu,kad dukrytę gal su kojinytėm laikytų,kad basa nestovėtų ar toliau nuo lango ,nes ji jautri skersvėjams. Bet ir atvejis su namine aukle baisus.Tokie žmonės ir namus gali apšvarinti.Gal po kiek laiko imsi pasigesti ir kokių daiktų.

Turbūt ir priešams nelinkėčiau, kad vaikus augintų...Zombių zombiai... su rekomendacijom, šakės

Pirmu atveju pasigesdavau - dingo kelios lėkštės - brangokos - įrankiai keli.. ai bet nenubiedniesi - kažkaip negaila buvo - jei žmogu ireikia, tegu ima, aš užsidirbsiu. O va šita pastebėjau, kad vagia smulkius dukters žaislus, bet vyras mane irgi ramina - sako - gal jos vaikai niekad nėra matę toki ųžaislų, gal jie neįgali net saldainiukų nupirkt jiems.. N uir atleisdavau - nieko nesakiau...

Niekaip nesuprantu: zmogus vagia si tavo namu o tu tyli, Taip neisgfali gal, bet tai nepretekstas vogti.
Kaip pvz, as neisgaliu vidiako nusipirkti, tai ka nuejusi pas draugus turiu vokti? Tu juk jai moki uz darba, o jei matai kad neisgali, gali padovanoti, arba pati gali paprasyti: va tavo vaikas turi daug gal gali koki nereikalinga viena maniskiam padovanoti, .. bet tai tikrai nesuteikia teises vogti.
O tai dar klausimelis: jei ateis kita ir taip pat matysi kad neisgali nusipirkti ir ji pavogs na sakysim telika, ka irgi tylesi: na tu juk uzsidirbi?
Na kiek ziauriai uzsipuoliau, bet tai mano nuomone: neuzdirbi, paprasyk, dirbk gerai kad padovanotu is dekingumo be jokiu buud nevok

Nepavydėtina situacija. Kartą per televizorių rodė kaip užsieniečiai tikrina aukles įtaisę slaptas kameras ,tai varge varge ko tie vaikeliai patiria.Įsivaizduokim ką reikia patirti vaikui,kai jis savo"tvirtovėje"(namuose) nesijaučia saugus yra priklausomas nuo svetimo žmogaus charakterio.Būkim kuo daugiau su savo vaikais Viso pasaulio piningų vistiek neuždirsi kiek jų bebutų vistiek jų bus maža.

Aš auginau savasias iki 4 metų namie, tik paaugusias išleidau į darželį, pati išėjau dirbti, kai joms buvo beveik 5.
Bet ir dabar dar atsiranda bėdų....

Žinai, sugadinom pernai tėčio mašiną.
Tėtis ligoninėje, stuburo trauma, Kaune. Tai sakom, paimsim jo naują automobilį (ten ant firmos užrašyta), nuvažiuosim aplankyti...
Susėdom, dokumentus susirinkom, ir kas mus už rankos patempė. Užvažiavom į degalinę ir užsipylėm benzino.
O mašina - dyzeliniu varikliu!!!!!
Valėm ir plovėm tą variklį... Draugai padėjo... Bet... ne apie tai aš norėjau papasakoti.
Kai pagaliau vakare nusikapstėm į Kauno klinikas, įėjau į palatą ir sažiningai tėčiui prisipažinau: taip ir taip padarėm...
Žinai, ką jis pasakė: VAIKAI....

Mano merginos dabar išbraižo sienas, sudaužė vazą, pametė piniginę ir t.t. tai prieš bardamasi aš sau mintyse pakartoju: VAIKAI... Prisimenu savo kaltę... Ir mažųjų tada nebesinori barti...


Beje, naują automobilį mes sutvarkėm, eina iki šiol.
O už kvailą galvą niekas nekaltas...