Jeigu auditą atlieka nepriklausomi auditoriai tai iš vis nereikia nieko bijoti. Kadangi jie baudų neskiria, delspinigių neskaičiuoja. Jie suras klaidas, leis viską pasitaisyti, tada parašys išvadą bei laišką vadovams ar akcininkams priklausomai nuo to kas šį auditą užsakė. Žinoma tam, kad norite rastas klaidas pasitaisyti reikia su auditoriais kalbėti. Jeigu tikrina VMI auditoriai tai irgi pravartu su tikrintojais bendrauti paklausti, ką randa kuo vadovaujantis skaito, kad tai yra klaidos. Tada pravartu dar pačiam pasiieškoti teisės aktų kurie galiojo ankstesniais laikotarpiais ir įsitikinti, kad tai tikrai padarytos klaidos ar tai galima traktuoti kaip nors kitaip.
Už 1998 m. rastus pažeidimus baudos nėra skiriamos, vėlesniais metais žinoma liūdniau jeigu ras tai priskaičiuos.

Žinot turint tokį požiūrį į dokumentus, t.y. parašysiu tiek kiek reikia ir tai ką noriu aš manau būnant darbdavio vietoje apie tokio buhalterio ateitį savo firmoje aš labai pagalvočiau. Aš manau čia iškyla atsakomybės klausimas ir požiūris į ją.

Jeigu būtų darbo sutartyje parašyta, kad dirbama 4 darbo valandas į darbo dieną mokant vyriausybės minimalų darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui, tada reikėtų skaičiuoti pagal dirbtas valandas ir priskaičiuoti 232.76 Lt. Jeigu darbo sutartyje numatyta 4 darbo valandos į darbo dieną mokant pusę vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, tada skaičiuojame -215.00 Lt.

Nauja įmonė negaunanti pajamų, tačiau patirianti veiklos sąnaudas už mokestinį laikotarpį, turėtų sukaupti visas patirtas sąnaudas į 6 klasės sąskaitas, tačiau gale metų įsitikinusi, kad tais metais tikrai negaus pajamų šias išlaidas visas sąnaudas pilnumoje (noriu atkreipti dėmesį - ne tik įmonės įsteigimo išlaidas), iškelia į formavimo savikainą ir nudėvi per leistina laikotarpį. Į 291 sąskaitą sukaupti mokestinio laikotarpio sąnaudas nera teisinga, kadangi šį sąskaita ne tam yra skirta.

Praktikoje nemažai visokių reiškinių turėjau tačiau tokią korespondenciją matau pirmą kartą.
Pirmiausiai norėčiau pamastyti ką duoda apskaitoje padarytas toks įrašas

Dt. 2712 -100 EUR
Kt. 2712 -100 EUR

Manau, kad pažiūrėjus atydžiai į šią korespondenciją rezultate turime
0 (nulį) - kiek įplaukė pinigų tiek "išplaukė"

Kadangi apskaitoje realiai nepasilieka rezultato aš manau tai yra įrašas kuris tik primena apie šių skaičių egzistavimą. Vadinasi tai yra ar "koreguojami" įrašai ar tiesiog įrašai tam kad kažką susitikrinant mes matytume kad šie skaičiai iš viso buvo.
Pasiimčiau banko išrašą ir pabandyčiau pasekti tokią sumą iš nurodytos korespondencijos, žinoma jei yra galimybė.

O ŠIAIP tokia korespondencija - NESĄMONĖ.

Jeigu yra balansinis nuostolis tai vadovaujantis akcinių bendrovių įstatymu įstatinio kapitalo negali didinti. Pirmiausiai akcininkai turi priimti sprendimus kaip bus padengtas nuostolis. Rezervai- jau anksčiau apie tai kalbėjotes. Noriu pastebėti, kad akcininkų įnašai nuostoliui padengti yra labai patogus būdas papildyti įmonės apyvartines lėšas.
Jeigu nėra rezervų ir nuostolis nėra dengiamas akcininkų įnašais tada reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu nuosavas kapitalas yra mažesnis nei 3/4 įstatinio kapitalo, vadinasi turi būti sumažintas įstatinis kapitalas kartu sumažinant ir nuostolį, bet ne daugiau nei minimalus privalomas įstatinis kapitalas. Šį sprendima turi priimti akcininkai, o jeigu jie nepriima tai įmonės vadovas turi kreiptis į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo. Terminai kada tai turi būti daroma nurodyti ABĮ.

Loreta nepirk Steko programos. Jeigu įmonė didelė niekam tikusi, bei labai sunku su jos aptarnavimu, jei bėda ištiks ir dažnai šauksi tai vis sunkiau bus juos ten iš Steko prisišaukti. Ji nepakelia didelės duomenų bazės.
Apie Pragmą girdėjau daug grąžių atsiliepimų iš buhalterių kas su ją dirbą. Žinau tikrai nemažos įmonės yra ją įsidiegusios. Aš dirbu su Finvalda. Pas mus yra DOS variantas.Pardavinėja ir Wind. terpėje tačiau šį man netiek patinka kaip DOSinis variatas, o gal tai yra įprotis. Programa yra pakankamai gera ir kiek žinau daug buhalterinių įmonių su ja dirba.

Nepamiršk, kad pagal darbo kodeksą jūsų įmonė turi rinkti įrodymus, kad darbuotojas netinkamas dirbti sulygtam darbui. Nes nėra taip paprasta atleisti iš darbo darbuotoją net ir bandomojo laikotarpio metu. Tai yra labai svarbu. Teismai šiuo metu už darbuotojus, ir įmonei nepateikus svarių įrodymų apie netinkamumą dirbti sulygtą darbą manyčiau gali įmonei liūdnai finansiškai atsiliepti. Įrodymai gali būti tokie kaip neigiama kvalifikacijos atestacija ir pan.

Pamiršau dar parašyti, kad būtų visiškai aišku, kai Dt. 132 sąskaitos surinksi visą lizinguojamo ilgalaikio materialaus turto įsigijimo sumą, tada surašysi IMT kortelę ir kai pradėsi turtą naudoti įvesi jį į eksploataciją. Siūlyčiau susirašyti buhalterinę pažymą ką laikai konkrečiai lizinguojamo turto įsigijimo savikainą pvz.:
2003 05 08 d. PVM s/f Nr............. Hanza lizingas suma- 300.00 Lt
2003 06 08 d. PVM s/f Nr............... Hanza lizingas suma 10000.00 Lt.
ir pan. kad būtų aišku kokias sumas 132 sąskaitoje kokiam turtui priskirti.
Viso įsigijimo savikaina 10300.00 Lt.

Tokiu atveju aš daryčiau sekančius įrašus apskaitoje:

Sumokėjus avansą sutarties mokesčio

Dt. 220
Kt 271

Tada gavus sutarties mokesčio PVM sąskaitą faktūra daryčiau sekantį įrašą

Dt. 132
Dt. 251
Kt. 488, 4501

Uždengsiu avansą

Dt. 488.4501
Kt. 220

Kai gausiu turtą pagal turto perdavimo aktą
Dt. 132
Kt. 402 (ilgalaikė skolos dalis, pagal grafiką tačiau atėmus sutarties mokestį, kadangi mes jį jau būsime apskaitę)

Iškelsiu į 432 sąsk. einamąją dalį skolos, ir tolau gavus PVM sąskaitas faktūras darysiu įrašus taip kaip mes anksčiau aptarėme.

Ugne, jei palauksi vakaro aš tau išsamiai papasakosiu apie autorines sutartis.

Neribojamos atsakomybės juridinio asmens turtas nėra atskirtas nuo sąvininko turto. Tai visų pirma, Loreta, man paaiškink, kaip žmogus gali pasiskolinti pats iš savęs pinigus. Tai yra perdėti pinigus iš vienos kišenės į kitą ir šiam faktui užregistruoti ką jis turi sudaryti sutartį. Manyčiau nei vienas CK straipsnis tokios sutarties nereglamentuoja. Sąvininkas įneša pinigus kaip sąvininko įnašą kiek nori ir kada nori. Išima irgi įneštus pinigus kada nori tik akylai seka, kad suma būtų ne didesnė nei įneštų pinigų suma. Brangaus turto deklaravimo įstatymas bei Gyventojų pajamų deklaravimo įstatymas šių savininko įnašų bei išėmimų nereglamentuoja, nes tai nlaikoma nei pajamų gavimas nei turto įsigijimas, todėl šių sumų deklaruoti nereikia. Tačiau jeigu sąvininkas turi prievolę deklaruoti brangų ar gyventojo pajamų turtą jis deklaruoja gautas pajamas iš IĮ po apmokestinimo, šios pajamos apskaičiuojamos užpildžius IĮ pajamų deklaraciją.

Kai rodai skolą lizingo kompanijai tai imi sumas iš grafiko prie sutarties BE PVM .

Palūkanos ir PVM į apskaitą įtrauki tada, kai gauni kiekvieną mėnesį PVM sąskaitas faktūras.

Dėl susijusių asmenų kai skolinami pinigai tarp UAB jokių apribojimų nėra. Tačiau skolinančios pinigus bendrovės įstatus pasiskaityčiau. Juose nurodyti vadovo įgaliojimai. Ypatingai svarbu tai kai akcininkų daugiau negu vienas. Žinoma, jeigu šį suma išsiskirs dydžiu iš bendrų jūsų pinigų srautų, ji visiems badys akis ir kiekvienas bandys išsiaiškinti jos kilmę. Daug priklauso ir nuo to, kur panaudos pinigus gavusioji įmonė, ar šie pinigai atneš ekonominę naudą ir dar krūvos klausimų į kuriuos ieškos atsakymų inspektoriai. Dabar priešpriešiniai VMI patikrinimai labai madingi.
Jeigu atsakymus turite ir ne nemirktelėjęs galėsi įtikinti, kad šie pinigai apskaityti ir panaudoti teisingai manyčiau tada galima ir mokėti avansu, ir suteikti paskola nuosavo kapitalo dydžiu ( turtas - įsipareigojimai). Avansas dabar grėsmingas tuo, kad negrąžinus jo per 12 men. yra didelė PVM apmokestinimo gresmė. Sutartys tiek dėl paskolos tiek dėl avanso turi būti labai aiškiai suformuluotos ir jose nurodyti terminai aiškiai apibrėžti.

Pirmiausiai turi paskaityti lizingo sutartį. Susipažinti su sutarties sąlygomis. Tada išsinagrinėti mokėjimų grafiką. Mokėjimų grafike, tiesa ne visų lizingo kompanijų, yra nurodytas visas turto lizingavimo apmokėjimo grafikas. Pasiskaičiuoji kokią sumą reikės įmokėti šiais metais PVZ.: 1000.00 Lt. likusią sumą reikės sumokėti per 3 metus irgi po 1000 lt. viso 4300 Lt. Yra sutarties administravimo mokestis 300 lt.

Tada šias operacijas apskaitoje fiksuoi sekančiai:
Dt. 132 (ilgalaikis turtas)- 4300 Lt.
Kt. 402 (ilgalaikė skola)- 4300 Lt.

Iš karto darai dar vieną įrašą. Iškeli iš ilgalaikių skolų į trumpalaikės dalį sumos ką turi sumokėti per šiuos metus.

Dt. 402 (ilgalaikės skolos)-1300 Lt.
Kt. 432 (ilgalaikės skolos trumpalaikė dalis)- 1300 Lt.(tame tarpe sutarties mokestis.Jis turi būti įrašytas grafike ir vienareikšmiškai pridėtas prie turto įsigijimo savikainos. Tame tarpe ir pirmasis dydysis įnašas.

Kiekvieną mėnesį gauni sąskaitą iš lizingo kompanijos:

Dt. 432 - mėnesinė turto išpirkimo įmokos dalis
Dt. 6302 - lizingo palūkanos
Dt. 2511 - PVM atskaita (jei lengvasis automobilis tada koreguosi atskaitą gale mėnesio , nes nuo lengvojo automobilio jei nesi transporto paslaugas teikianti įmonė, negali dėti į atskaitą, tada PVM iškelsi į 624 sąsk. ( DT.624-KT.2511)) Nuo palūkanų dabar lizingo kompanijos PVM neskaičiuoja, tačiau jei priskaičiuos drąsiai dedi PVM į atskaitą. Žinoma Tavo įmonė turi būti PVM mokėtoja, norint daryti atskaitą.
Kt. 488, 45 įsipateigojimai.

Paskutinę metų dieną vėl iškeli sumą ką turėsi sumokėti per sekančius mokestinius metus.

Dt. 402 1000 Lt.
Kt. 432 1000 Lt.

Aš visdelto gerai nesuprantu kodėl mes taip lepiname sąvininkus. Jeigu SODRA nusprendė apmokestinti dienpinigių skirtumus, tai prašau grįžtame prie senos tvarkos. Skriaudžiame darbuotoją ir dienpinigius išmokame mažesnius, nors manau už tuos 12.50 sunku visą dienelę pragyventi. Manyčiau reikėtų palaikyti daugiau darbuotojus, o ne sąvininkus. O jeigu sakysime, kad dienpinigių negalime mažinti ar tikrai pabėgsime tada nuo SODROS mokesčio. Be to manau išmokant dienpinigius jie gi bus įtraukti į sąnaudas ir tada netiesiogiai grįž 15 proc. mokesčio, tiesa pelno.

Norečiau pakviesti į diskusiją kas įmonėje svarbiau, darbuotojas ar įmonės sąvininkas, žinant tai, kad ir darbuotojas, ir sąvininkas būtini įmonei. Bet kažkodėl man atrodo, kad buhalteriams yra įaugę į kraują taupyti bet kokią kainą tik sąvininkų pinigus.

Akto man nesustatė, tačiau jau yra SODROS nuskausmintų įmonių. Stengiuosi apskaitą tvarkyti taip, kad aktai būtų neskausmingi.

Skaityk pelno mokesčio įstatymą. Jame aiškiai nurodoma kas yra mokesčio mokėtojas. Pelno mokesčio mokėtojas yra juridinis asmuo. Pagal civilinį kodeksą individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Taigi jį moka pelno mokestį. 15 ar 13 procentų. Penkiolika moka visi juridiniai asmenys o 13 yra išlygos. Manyčiau atsivertus pelno mokesčio įstatymą labai greitai rastumeme atsakymą dėl 15 procentu. Nors dėl 13 procentų yra nemažų niuansų. Manyčiau šiuo klausimu reikėtų pasigilinti ar įmonei tinka ten visos nurodytos sąlygos.

Kiek žinau įndividualios įmonės sąvininkams nėra prievoles teikti į VMI 2002 m. gyventojų pajamų deklaracijos. Jeigu šis sąvininkas nėra kokios kitos įmonės direktorius ar direktoriaus sutuoktinis ar pan.Gyventojų pajamų deklaravimo įstatymas pateikia sąraša. Paskaitykite.

Deklaraciją reikia pateikti iki GEGUŽĖS 1 DIENOS IMTINAI. Kadangi tai šventinė diena, tai paskutinė diena yra GEGUŽĖS 2 d. t. y. penktadienis. Nes šiuo metu yra pragaras Verkiu 37.

Suteikta parama, labdara, jei ji suteikta įmonei kuri gali gauti šią paramą labdarą apskaitoje apskaitoma kaip pelno paskirstymas DT 696 sąkaitą. Šiuo atveju įmonės sąvininkai nėra sudare ankstesnių laikotarpių labdaros paramos rezervo. Jei toks rezervas yra sudarytas tai tada DT. 33 sąskaitą. Labdaros paramos suteikimas pelno (nuostolio) ataskaitoje neatsispindi. Bei dar reikėtų žinoti pelno mokesčio lengvatą kuri yra suteikiama labdaros paramos teikėjams, nes šiuo atveju yra ribos.

Norečiau atkreipti dėmesį dėl komandiruočių. Man atrodo, kad dvi ministerijos Šioje lietuvėje aplamai nesusitaria. Kalbu apie Finansu bei Daro socialinės apsaugos ministerijas. Jei finansu ministerija nustatė pelno mokesčio atžvilgiu dienpinigius užsienio komandiruotei paskutine diena pagal užsienio valstybių dienp.normas, bei pagidino Lietuvoje komandiruotės dienpinigius iki 31.50 lt. Tai SODRA pasiremia 1999 m. LRV nutarimu ir be sąžinės graužimo DĖMESIO apmokestina skirtumus. Tai yra jie traktuoja už paskutinę diena iš užsienio išmokėtą dienpinigių suma neapmokestinama SODROS mokesčiu tik 12.50 Lt. O Lietuvos komandiruotes apmokestina skirtumą nuo 31.50 ir 12.50. Todėl noriu atkreipti dėmesi kieno darbuotojai važinėja į komandiruotes. Paskaičiuokime teisingai sodros mokestį.