Minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė gali būti keičiama tik esant ekonominiam pagrindui. Jeigu įmonė paskutiniais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus, prieš nuspręsdama padidinti minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams. Jeigu planuojamas minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelių ataskaitinių laikotarpių duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas.
Keisdama minimalią kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės reikšmingumą.

Daugiau informacijos galima rasti čia: Pensijų kaupimo sistema. Sėkmės ieškant žinių lobio

Manau, kad dabar priimtas variantas yra tiesiog atmestinis, kad nereikėtų grąžinti į buvusį lygį pervedimų į privačius fondus. Juk KT yra nurodė kad toks per krizę pervedimų iš SODROS į pensijų fondus sumažinimas, yra neteisėtas ir jis turi būti atstatomas. Todėl ir sumastė tą formulę 2+2+2 ar 2+1+1. Bet AB sakė kad dar peržiūrės ir tikrai tokio varianto nepaliks koks dabar priimtas.

Pritariu minčiai apie savarankišką investavimą, bet...Kiek iš LT gyventojų yra išprususių, kad sugebėtų savarankiškai investuoti? Kiek iš dabartinių pensijų kaupime dalyvaujančių dalyvių supranta kur jų pinigai ir kiek iš jų seka kaip keičiasi jų lėšos fonde? Gal todėl ir komentarai tokie, kaip Tiningos
Taigi, manau kad geriau dalyvauti fonde vis šiokia tokia viltis (juk žinome kad viltis kvailių motina) senatvėje nelikti be cento, nei dalyvauti tik vienoje finansinėje piramidėje pavadinimu SODRA. Va čia jau yra rimta galimybė likti senatvėje pliku užpakaliu

Nusprendus kaupti senatvei pensiją privačiame fonde, tuomet naudinga papildomai mokėti, nes
kaupimo pensijos dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio ir kaupimo trukmės – kuo didesnės įmokos ir ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau galima sukaupti. Didelę reikšmę turi ir tinkamo pensijų fondo pasirinkimas, nes nuo jo priklausys į fondą įmokėtų įmokų grąža.
Taigi, sulaukus senatvės amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros” ir privačių pensijų fondų. Jaunesniems, pradėjusiems kaupti ir gaunantiems didesnį nei vidutinį atlyginimą, bei aktyviai stebint pensijų fondo investicinę veiklą bendra pensijos suma ( iš „Sodros” ir iš pensijų fondo) bus didesnė nei tuo atveju, jei jie nedalyvautų kaupimo sistemoje ir gautų tik vieną pensiją.
Kadangi socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – mes, mokėdami įmokas „Sodrai”, išlaikome savo tėvus ir senelius, kai sulauksime senatvės, mūsų vaikai (jei tokių gyvens LT) mokės pensijas mums. Pervesdami įmokas į pensijų fondus, kiekvienas kaupiame savo senatvei – pensija bus mokama iš mūsų asmeninėje sąskaitoje sukauptų lėšų. Todėl pasinaudoti galimybei atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje neverta.
Socialinio draudimo įmokos sumokamos kas mėnesį ir iš gautų pinigų iškart išmokamos pensijos ar ligos, bedarbio, kitos pašalpos. Įmokos, kurios pervedamos į pensijų fondus, yra kaupiamos – už jas įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įsigyjama kasmėnesinė išmoka – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė (arba bazinė pensija), papildoma dalis bei priedas už stažo metus.
Bazinės pensijos dydis priklauso tik nuo draudimo stažo – turint visą būtinąjį stažą (30 m. ), ji mokama viso dydžio. Jos dydis siekia 110 % valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
Priedas, Priedas už stažo metus, suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Papildoma socialinio draudimo pensijos dalis priklauso ir nuo stažo, ir nuo mokėtų įmokų. Ji skaičiuojama pagal specialią formulę, nustatytą įstatymu. Todėl mokant mažiau įmokų „Sodrai”, sumažės tik papildomoji pensijos dalis – bazinės pensijos dydžiui tai neturi įtakos. Ji nemažės ir už tą laikotarpį, kai nedalyvaujama kaupime. Papildoma pensijos dalis už dalyvavimo laikotarpį bus mažinama pagal kaupiamųjų įmokų ir įmokų socialinio draudimo papildomai pensijos daliai dydžių santykį. Dėl to, kad dalyvaujama pensijų kaupimo sistemoje, mūsų kitos socialinio draudimo išmokos (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe) nesikeičia, mažėja tik senatvės pensija. Kaupimo sistemos dalyvį ištikus negaliai ar jam netekus sutuoktinio, invalidumo ar našlių pensijos yra mokamos nesumažinto dydžio.

Statistikos departamentas informuoja, kad nuo šių metų lapkričio 20 d. pradeda veikti nauja Elektroninio statistinių duomenų parengimo ir perdavimo sistema e. statistika. Šią sistemą galima pasiekti adresu http://estatistika.stat.gov.lt/ Nuo lapkričio 20 d. statistinės ataskaitos el. būdu turės būti teikiamos naujoje sistemoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad sistemos e-formos veikimas lapkričio 16 d. 16 val. bus sustabdytas, o nauja sistema e. statistika pradės darbą nuo lapkričio 20 d. 10 val. Todėl jei norite suskubti pateikti statistines ataskaitas el. būdu iki lapkričio 20 d., maloniai prašome tai atlikti iki penktadienio, lapkričio 16 d. 16 val.

Sistemoje e-formos registruoti respondentų atstovai yra perkelti į naująją sistemą, paliekant jų naudotojų vardus ir slaptažodžius.

Kilus klausimams dėl prisijungimo, teiraukitės tel. (8 5) 236 4774 , el. p. problemos@stat.gov.lt.

Daugiau informacijos apie e. statistikos sistemą rasite http://estatistika.stat.gov.lt/.

Prašom.

PVMĮ 80 straipsnio komentaro pakeitimas ir papildymas

PVMĮ 7 straipsnio komentaro papildymas ir PVMĮ 28 straipsnio komentaro papildymas

Išlaidų apskaitos metodas
1.namų ūkių vartojimo išlaidos – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma. Tai gali būti trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, rūbai), ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, automobiliai ir t. t.), paslaugos (bankų, kirpyklų paslaugos, juridinės konsultacijos);
2.investicijos– tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; pagal kilmę investicijos gali būti vidaus ir išorės (užsienio kapitalo). Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis; vyriausybės investicinės išlaidos į šias išlaidas nepatenka;
3.vyriausybės išlaidos – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ar naudoti. Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių: išlaidų esamam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose, bei investicinių išlaidų (valstybinių ligoninių statyba, kelių tiesimas ir pan.). Valstybė įvairiais atvejais atskiriems asmenims, šeimoms bei organizacijoms be jokio ekvivalento teikia piniginę paramą – moka transferinius mokėjimus. Valstybės mokami transferiniai mokėjimai nepadidina BNP, o tik jį perskirsto, todėl jie neįtraukiami į valstybės išlaidas, nustatant BNP kaip atskirą vyriausybės išlaidų dalį.
Taigi, jeigu nagrinėjama uždara mišrioji ekonomika, neturinti ryšio su aplinkiniu pasauliu, arba jeigu abstrahuojamasi nuo ryšio su užsienio šalimis, tai BNP, apskaičiuojant išlaidų būdu, būtų išreiškiamas šia formule: 1+2+3;
4.Nagrinėjant atviros ekonomikos modelį, įvertinamos užsienio sektoriaus išlaidos – prekių ir paslaugų grynasis eksportas. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas – šalies eksporto (prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje, bet parduotų užsienyje) ir importo (prekių ir paslaugų, pagamintų užsienyje, bet nupirktų naudoti kitoje šalyje) skirtumas: prekių ir paslaugų grynasis eksportas = prekių ir paslaugų eksportas - prekių ir paslaugų importas.
Taigi, susumavus visų keturių ekonomikos sektorių išlaidas apskaičiuojamas BNP atviros ekonomikos sąlygomis: 1+ 2+3+4.

Pajamų apskaitos metodas

BNP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, nusidėvėjimo (amortizacijos) bei netiesioginių mokesčių suma.

BNP - Bendras nacionalinis produktas?

wirgina, aš negaliu Jūsų paprotintinti niekaip, nes aš nevykdau patalpų remonto ir jų net nemačiau akyse.
Mano konsultacija buvo tik apie remonto išlaidų registravimą finansinėje apskaitoje.
Todėl Dalia29 pastaba tik papildė mano komentarą, nes aš pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nekomentavau.

Gerbiamoji ar kaip ten Jus vadinti, nesupratote ar neįsiskaitėte atidžiai diskusijos.
Dalia29 pastaba buvo sekanti:kad pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais pagrindinis kriterijus yra ne sumos reikšmingumas įmonei, bet ar remontas (rekonstrukcija) pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...
Tai štai diskutuojamu atveju nėra aišku ar tai pailgins ir pagerins remontas tas savybes, tačiau yra tiksliai žinoma, kad remonto suma įmonei reikšminga. Vadinasi finansinėje apskaitoje negalima iš karto remonto vertės nurašyti į sąnaudas, šią sumą įmonė turės nurašyti palaipsniui per nuomos laikotarpį.Tuo tarpu PM apskaičiavimo tikslais jei turto savybių nei pagaerina nei pailgina tarnavimo laiko, visa remonto suma bus pripažinta sąnaudomis tą mokestinį laikotarpį kada jos buvo patiriamos.

Teisinga pastaba, Dalia29, kad atkreipėte dėmesį į PMĮ nuostatas dėl remonto ar rekonstrukcijos metu patirtų išlaidų.
Holdingas pelno mokesčio apskaičiavimo tiklsias turės visą sumą pripainti leidžiamais atskaitymais tą mokestinį laikotarpį kada bus patiriamos to sišlaidos, o jau kitais laikotarpiais tai bus neleidžiami atskaitymai ri turės eliminuoti iš sąnautų.

Labas rytas,
Dalia29, diskutuojamu atveju holdingo įmonei remonto išlaidos yra reikšmingos todėl jis jas turi išskirstyti per nuomos laikotarpį. Įmonė negali jų nurašyti tą laikotarpį, kada jos susidarė į sąnaudas, nes tokiu būdu būtų iškreipta finansinė atskaitomybė.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. 1 dalimi ( PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), jeigu jis yra Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas, o ne pardavėjas.
Taigi Jūsų atveju PVM sumokėti turi pardavėjas.
Kaip ir bet kurių kitų tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) PVM sąskaitoje faktūroje pardavėjas, taikydamas toms prekėms (paslaugoms) nustatytą PVM tarifą, turi apskaičiuoti PVM sumą.Jūsų įmonė pardavėjui sumokės sumą su PVM.

Tikrai ne. Jei sutartis būtų sudaryta tarkim 20 m. , o tu nusistatai tik 4 m. tuomet galima būtų abejoti. Tuo tarpu dabar tikrai ne. Sutartis sudaryta 4 m. o kas bus toliau niekam nėra aišku. Viskas logiška ir teisinga.

Jei dabar sutartis sudaryta 4 m. tai ir viskas, išdėstyk per 4 metus. O kai pasibaigs šios sutarties terminas bus matyti, gal bankrutuos įmonė ir jau patalpų nereikės

Nurašysi į sąnaudas per likusį nuomos laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio po darbų baigimo.
Jeigu sudaryta neterminuota nuomos sutartis, šios sąnaudos atskaitomos dalimis per PMĮ 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet netrumpesnį kaip 3 metai.
Jeigu nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, likusi remonto sąnaudų dalis, kuri dar nebuvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus, negali būti atskaitoma iš nuomos gavėjo pajamų ir pripažįstama neleidžiamais atskaitymais.

Taip pirma medžiagos turi papulti į 2 kl ir tik pagal darbų atlikimo aktus jas perkelsi į 17 kl.

Apie kokius nurašymo aktus kalbi?
Jei vykdote remontą, tai tikriausiai yra sudaryta sąmata. Kas mėnesį buhalterijai darbų vykdytojas turi pateikti darbų atlikimo aktą, kuriame bus surašyta per mėnesį vykdant remontą sunaudotų medžiagų kiekis, darbuotojų Du ir kt. išlaidos. Sutikrinsi su sąmata ir pagal tuos aktus medžiagas nurašytis bei darbuotojų DU su VSD trauksi į 1710sąskaitą.

Taip.

Koks tu pasenęs
Nėra tai įsivesk

17 KITAS ILGALAIKIS TURTAS
170 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
1700 Savikaina
1709 Vertės sumažėjimas (-)
171 Išankstiniai apmokėjimai ir kitas ilgalaikis turtas
1710 Ateinančių laikotarpių sąnau¬dos, pripažintinos patirtomis vėliau nei per sekantį ataskaitinį laikotarpį
1711 Išankstiniai apmokėjimai už vėliau nei per sekantį ataskaitinį laikotarpį gautinas prekes
1712 Išankstiniai apmokėjimai už vėliau nei sekantį ataskaitinį laikotarpį gautinas paslaugas

Taip, net jei jis FA. Nes kai grąžinsi jam turtą gali jam būti pajamos natūra. Žodžiu su FA asmeniu reikėtų tą turtą įvertinti perduodant nuomotojui ir kai jį grąžina vėl reikėtų jį įvertinti. Ir jei grąžinant vertė padidėjo dėl atlikto remonto, tai skrtumas būtų FA pajamos natūra ir jis turėtų sumokėti GPM.
Žodžiu rytoj dar su VMI pasikonsultuok.

Tokiu atveju reikia daryti sekančius įrašus:

1. Per remonto laikotarpį kaupiamos visos išlaidos, įrašas:
D 1710 Ateinančių laikotarpių sąnaudos, pripažintinos patirtomis vėliau nei per sekantį ataskaitinį laikotarpį
D 2431 Gautinas pridėtinės vertės mokestis
K 271 Sąskaitos bankuose

2. Kas mėnesį nurašinėsi remonto išlaidas, jas paskaičiuosi sekančiai: Remonto suma : nuomos laikotarpio ( mėn.), įrašas:

D 61101 Remonto sąnaudos
K 1710 Ateinančių laikotarpių sąnaudos, pripažintinos patirtomis vėliau nei per sekantį ataskaitinį laikotarpį

Atkreipk dėmesį , jei atliktas išnuomoto turto remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, tai nuomos davėjas didina šio remonto darbų verte turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį iki galo buvo atliktas remontas arba rekonstravimas, ir apmokestina pelno mokesčiu. Šiuo atveju nuomos gavėjas, atlikęs turto remonto arba rekonstravimo darbus, nuomos davėjui (savininkui) privalo pateikti:
- surašytą dokumentą – pranešimą, juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių turto remonto darbų atlikimo faktą ir tų darbų vertę, kopijas;
- surašytą dokumentą, kuriame pateikiamas atliktų darbų sąrašas ir jų aprašymas.

O remonto suma tavo įmonei yra reikšminga?

O kaip bus savininko kompensuojama: visa remonto suma iškarto ar palaipsniui mažinant nuomos mokestį?

Kreipkitės tada į VMI kai gausite užsakymą ir verslo liudiją išsipirksite tik toms dienoms per kiek atliksite užsakymą. Sėkmės!

Vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą. JĮ galės išsiimti laikotarpiui, per kurį planuos atlikti užsakymą.

Nėra blogai, tačiau pageidautina kad sąskaitoje būtų nurodoma ir vieta tiksli ne tik sąlygos.

Būtų gerai jei gautumėte šį straipsnį paskaityti, nes jame labai smulkiai aprašyta su korespondencijomis bei visais nusidėvėjimo skaičiavimo iki PLN204 formoje deklaravimo visa grąžintinos išperkamosios nuomos situacija.