2004-03-10 11:47
jofky
2011-09-11 03-21
Neturiu laiko sukonkretinti informacijos, todėl siunčiu visą 20 str. 3 p. mokesčių inspekcijos komentarą.
3. Pagal nuomos arba panaudos sutartį turimo materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba jei turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74 – 3417); taikoma apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).
Komentaras
1. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkui ar panaudos gavėjui atlikus išsinuomoto arba panaudos būdu naudojamo materialiojo ilgalaikio turto rekonstravimo arba remonto darbus, kurio kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų to turto įsigijimo kainos, nuomotojas turi padidinti išnuomoto turto įsigijimo kainą, nuomos ar panaudos sutartyse turėtų būti nurodyta to turto įsigijimo kaina.
Jeigu nuomotojas arba panaudos davėjas yra gyventojas, neturintis turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai išnuomojamo turto vertė gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis.
Nuomininkas ar panaudos gavėjas, visais atvejais atlikęs išsinuomoto arba panaudos būdu gauto turto remonto arba rekonstravimo darbus, nuomotojui arba panaudos davėjui turi surašyti dokumentą - pranešimą, kuriame būtų nurodyta minėtų darbų kaina. Prie šio dokumento turi būti pridėtos juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio materialiojo turto remonto arba rekonstravimo darbų atlikimo faktą bei tų darbų vertę, kopijos.
2. Kai vienetas suremontuoja arba rekonstruoja pagal nuomos arba panaudos sutartį naudojamą materialųjį ilgalaikį turtą, tai šis vienetas remonto, neatsižvelgdamas į jo vertę, arba rekonstravimo sąnaudas prie leidžiamų atskaitymų priskiria lygiomis dalimis per likusį nuomos arba panaudos laikotarpį, pradedant kitu mėnesiu, kai darbai buvo užbaigti, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą.
Pavyzdys
UAB X 2002 m. sausio mėnesį iš UAB Y 5 metams išsinuomojo pastatą, kurio įsigijimo kaina – 1 010 000 Lt (t. y už tokią kainą minėtą pastatą įsigijo UAB Y), ir pradėjo jį naudoti įmonės veikloje.
Nuo 2002 m. gruodžio 15 d. iki 2003 m. kovo 5 d. UAB X vykdė pastato remontą, kurio kaina – 90 000 Lt. Ši suma paskirstoma likusiam nuomos laikotarpiui: 2003 metų 9 mėnesiams ir likusių 3 metų 36 mėnesiams, iš viso 45 mėnesiams. Vadinasi, 2003 m. prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriama 18 000 Lt (90 000 : 45 x 9 = 18 000), o 2004, 2005 ir 2006 metais prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų galima priskirti po 24 000 Lt (90 000 : 45 x 12 = 24000).
Tuo atveju, kai atlikus remonto arba rekonstravimo darbus nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik to remonto arba rekonstravimo darbų vertės dalį, proporcingai tenkančią laikotarpiui, kurį po atlikto remonto arba rekonstravimo tas turtas buvo naudojamas pajamoms uždirbti.
Pavyzdys
UAB X 2002 m. sausio 1 d. savo veiklai vykdyti 4 metams išsinuomojo patalpas. 2004 m. sausio mėnesį minėta įmonė tas patalpas suremontavo. Remonto kaina – 30 000 Lt. Pagal nuomos sutartį po remonto šis turtas įmonės veikloje turėjo būti naudojamas iki 2005 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šios remonto sąnaudos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turi būti priskirtos lygiomis dalimis per likusį nuomos laikotarpį, pradedant 2004 m. vasario mėnesiu, t. y. per 23 mėnesius. Tačiau nuo 2005 m. sausio 1 d. nuomos sutartis nutraukiama. Todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams įmonė galės priskirti tik 14 347,82 Lt (30 000 : 23 x 11) sumą, nes po remonto pajamoms uždirbti tas turtas buvo naudojamas tik 11 mėnesių (t. y. nuo 2004 m. vasario 1 d. iki nuo 2004 m. gruodžio 31 d.). Kita remonto sąnaudų dalis, t. y. 15 652,18 Lt (30 000 – 14 347,82), ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.
3. Jei nuomos ar panaudos sutartyje nėra nustatytas nuomos terminas, tai remonto, arba rekonstravimo sąnaudas prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos per 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą.
Tuo atveju, kai atlikus remonto arba rekonstravimo darbus neterminuota nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik to remonto arba rekonstravimo darbų vertės dalį, tenkančią laikotarpiui, kurį po atlikto rekonstravimo arba remonto tas turtas buvo naudojamas pajamoms uždirbti.
Pavyzdys
UAB X savo veiklai vykdyti pagal neterminuotą nuomos sutartį išsinuomojo naują krovininį automobilį. Tarkim, kad 2003 metų liepos mėnesį ši įmonė minėtą automobilį remontavo. Remonto kaina – 10 000 Lt. Pagal 1 priedėlį krovininių automobilių (ne senesnių kaip 5 metų) nusidėvėjimo normatyvas – 4 metai. Vadinasi, šios remonto sąnaudos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turi būti priskirtos per 4 metus (48 mėnesius), pradedant 2003 m. rugpjūčio mėnesiu. Tačiau nuo 2005 m. sausio 1 d. nuomos sutartis nutraukiama. Todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams UAB X galės priskirti tik 3 541,66 Lt (10 000 : 48 x 17) sumą (t. y. 2003 m. – 1 041,66 Lt (10 000 : 48 x 5), o 2004 m. - 2 499,99 Lt (10 000 : 48 x 12)), nes po remonto pajamoms uždirbti tas turtas buvo naudojamas tik 17 mėnesių. Kita remonto sąnaudų dalis, t. y. 6 458,34 Lt (10 000 – 3 541,66), ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.
4. Tais atvejais, kai nuomininko arba panaudos gavėjo atliktas turto remontas bus akivaizdžiai nesietinas su turto teikiama nauda nuomininkui arba panaudos gavėjui, tokios remonto išlaidos bus laikomos neleidžiamais atskaitymais.
5. Tuo atveju, kai remonto kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos arba jei minėtas turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas turi padidinti šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestinti nustatyta tvarka.
Pavyzdys
UAB X 2002 m. sausio mėnesį iš UAB Y 11 metų išsinuomojo pastatą, kurio įsigijimo kaina – 1 010 000 Lt (t. y už tokią kainą minėtą pastatą įsigijo UAB Y), ir pradėjo jį naudoti įmonės veikloje.
Nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2003 m. liepos mėnesio UAB X vykdė pastato rekonstravimo darbus, kurių kaina – 600 000 Lt. Šią sumą UAB X 20 str. 2 dalies komentare paaiškinta tvarka 2003 - 2012 metais galės priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų.
Kadangi buvo atlikti rekonstravimo darbai, UAB X turi surašyti UAB Y dokumentą - pranešimą, kuriame turi būti nurodyta minėtų darbų kaina. Prie šio dokumento - pranešimo turi būti pridėtos ir juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių išsinuomoto pastato rekonstravimo darbų atlikimo faktą bei tų darbų vertę, kopijos.
UAB Y pastato rekonstravimo darbų kaina (600 000 Lt) turi padidinti pastato įsigijimo kainą bei šią sumą priskirti 2003 metų pajamoms. UAB Y šio pastato nusidėvėjimą gali skaičiuoti nuo rekonstravimo darbų kaina padidintos pastato įsigijimo kainos. Jeigu UAB X atlikti pastato rekonstravimo darbai pailgina šio pastato naudingo eksploatavimo laikotarpį, UAB Y gali patikslinti turto nusidėvėjimo normatyvą taip, kad jo įsigijimo kainos nenudėvėta dalis būtų nudėvėta per įmonės iš naujo įvertintą naudingo eksploatavimo laikotarpį. Jeigu pastato rekonstravimo darbai nepailgina to turto naudojimo laikotarpio, o tik pagerina jo naudingumą, gali būti padidinta turto nusidėvėjimo suma, nekeičiant jo naudingo eksploatavimo laikotarpio.
6. Jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas rekonstravimo arba remonto, kurio vertė didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbus pabaigė iki 2001 m. gruodžio 31 dienos, tai nuomotojas neprivalo didinti savo pajamų kartu su to ilgalaikio turto įsigijimo verte. Tačiau, jei rekonstravimo arba remonto, kurio vertė didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbai pabaigti 2002 m. sausio 1 d. arba vėliau, tai ir nuomotojas, ir nuomininkas ar panaudos gavėjas, turi taikyti nuostatas
(pakeista pagal VMI prie FM 2003-08-29 raštą Nr.(18.9-08-2)-R-7932)