Klientas neliko jums skolingas, jei jis pervedė 186 €, t.y. banko išraše pajamų grafoje matote šią sumą. O 17 € yra jūsų įmonės išlaidos, banko komisiniai.

Apskaitoje įrašas:

D 27 Sąskaita banke - 186 €
K 2 kl. Pirkėjo skola - 186 €
ir

D 6 kl. banko komisiniai -17 €
K 27 Sąskaita banke - 17 €

Laba diena,
teisingai. KPO yra rašomas tuomet kai pinigai yra mokami į įmonės kasą, o kadangi pinigai yra gaunami iš pirkėjų ne įmonės patalpoje, esnačioje kasoje, o turguje, tai teisingiau yra rašyti Pinigų priėmimo kvitus pirkėjams, o ne KPO. O tik po to kai pinigai pajamuojami į įmonės kasą vienas KPO yra išrašomas bendrai sumai gautai pagal PPK.

Perskaičiuoti, nes palūkanos skaičiuojamos nuo paskolintos sumos, vadinasi jei dalį grąžina, tai paskolos suma sumažėja ir palūkanas reikia perskaičiuoti.

Laba diena,
Taip.

Dideli sopuliai dėl mažų bendrijų

Daugelis žmonių skundžiasi, kad blogai gyvena. Blogai gyventi jiems nepatinka. Na, tai ką daryti? Aš patariu pabandyti gyventi gerai, gyvenime viską reikia išbandyti.
(Juozas Erlickas)

2015 m. "Sodra" kartu su VMI planuoja skirti daugiau dėmesio darbdaviams, kurie savo darbuotojams moka mažesnę nei minimalią algą. Asmenų, kurie gauna mažiau nei minimali alga, Lietuvoje yra apie 150.000.

Mindaugas Sinkevičius, naujai ketverių metų kadencijai paskirtas "Sodros" direktorius, atkreipia dėmesį, kad darbuotojų, kurie dirba ne visu etatu ir gauna mažesnę už minimalią algą, Lietuvoje yra apie 150.000. Šie asmenys negauna jokių kitų draudžiamųjų pajamų. O minimalią algą gauna beveik perpus mažiau asmenų - 90.000.

"Nenormalu, kai asmuo gauna 200 ar 300 Lt ir neturi kitų oficialių pajamų", - teigia p. Sinkevičius. Paanalizavus atidžiau, matyti, kad daugiausia gaunančių mažiau už minimalią algą yra tarp vadovų, rinkodaros specialistų, buhalterių, padavėjų, kambarinių.

Pirmoje vietoje šiame pareigų ir profesijų sąraše yra įmonių vadovai.

"Galima būtų suprasti, jei asmuo dalį savo laiko skirtų vadovavimui įmonei, o kitą dalį - kitam darbui ir turėtų kitų pajamų, tačiau apie 10.000 vadovų gauna mažiau nei minimumą ir neturi kitų oficialių pajamų", - pabrėžia p. Sinkevičius. Anot jo, "Sodra" kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) planuoja daugiau dėmesio skirti bendrovėms, mokančioms darbuotojams mažesnį nei minimalų atlyginimą. "Sodros" įmokų priskaičiavimo teisingumą kartu su kitais mokesčiais tikrina VMI, tačiau "Sodrai" palikta teisė tikrinti įmonės pinigų srautus ir ieškoti neatitikimų tarp jų bei įmokų į "Sodros" biudžetą. Ji gali tikrinti, kiek pinigų ateina į įmonės sąskaitas, įmonės kasą, kaip bendrovė atsiskaito su užsakovais, ką rodo įmonės finansinės ataskaitos.

"Pasitaiko, kad įmonė turi šimtą darbuotojų, tačiau "Sodrai" įmokų už juos nemoka, nerodo ir pinigų. Tuomet kyla klausimas, kaip ji atsiskaito su darbuotojais", - teigia p. Sinkevičius.

Plačiau: 10.000 vadovų uždirba mažiau nei minimali alga

Gautų piniginių sumų iš tėvų, senelių deklaruoti nereikia, tad panikuoti neverta. O kas liečia nuo 2015 m. tai apie tai paskaitykite plačiau čia: www.vmi.lt/cms/naujienos/-/asset_publishe...

VMI informuoja, kad VMI interneto svetainėje pateikiama susisteminta informacija, kaip keičiasi įvairūs piniginiai dydžiai, susiję su mokestinėmis prievolėmis keičiantis valiutai.

„Vykdant Nacionalinio euro įvedimo įgyvendinimo priemonių planą, buvo pakeisti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, akcizų ir kitų mokesčių administravimą reglamentuojantys teisės aktai. Mokesčių mokėtojų patogumui VMI interneto svetainėje patalpinome struktūrizuotas lenteles, kaip keičiasi įvairūs piniginiai dydžiai, susiję su mokestinėmis prievolėmis", - sako VMI prie FM Teisės departamento Rasa Virvilienė, pažymėdama, kad į lenteles VMI specialistai įtraukė visus piniginius dydžius, pradedant Privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, baigiant PVM mokėtojams svarbiomis sumomis.

Dabar galiojančios reikšmės litais, kurios nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomos eurais, skelbiamos VMI interneto svetainės skyriaus „Euro ir mokesčių naujienos" skiltyje Su mokesčiais susiję dydžiai litais, kurie nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiami į eurus

Šiuo atveju yra dvi pusės:
- jei perka FA savo vardu ir įmonės veikloje naudoja 100 proc. pagal įsakymą yra gerai. Tik šiuo atveju reikia : kad savininkas turėtų pagrindimą pajamų tokiam turtui įsigyti; taip pat reikėtų atkreipti dėmesį kokios būklės įsigytas turtas ir kokia jo rinkos kaina. To reikia, nes tada kai jis tą turtą naudos įmonės veikloje jis galės jį remontuoti iš įmonės lėšų bei apmokėti visus komunalinius mokesčius. Tačiau kai nustos naudoti tą turtą įmonės veikloje reikės vėl jį įvertinti (ypač jei buvo atliktas remontas iš įmonės veiklos) ir jei gausis kad jis atsiima tą turtą didesnės vertės nei jį perdavė tai nuo skirtumo teks sumokėti mokesčius.

- jei perka įmonės vardu ir iš įmonės uždirbtų pinigų, kai tas turtas nebus naudojamas įmonės veikloje ir savininkas norės jį pasiimti, tai turės jį nusipirkti rinkos verte. Ir šioje situacijos gali atsirasti mokestinė bazė, ty. (tarkim savininkas gali tą turtą išsiimti kaip savo piniginio įnašo susigrąžinimą (šiuo atveju gali ir neatsirasti mokestinės bazės jei turto vertė tuo laikotarpiu bus nukritusi) arba kaip pelno išsimokėjimą tuomet mokestinė bazė jau atsiranda arba tiesiog jį nusipirkti (tai čia jau neatsiras jokių mokesčių).

Kurį variantą rinktis jau turi savininkas spręsti.

gyventojas gauna pašalpą, kurią perveda į jo a/s, tačiau kokius metus jis jos nejudima, t.y. banko sąskaitoje nėra jokio judėjimo, tada VMI ima ir patikrina iš ko jis gyvena, pasirenka laikotarpį bei stebi ką perka ir tada jau kviečiasi pas save paaiškinti kaip čia dabar yra gauna pašalpą, jos neleidžia tačiau tarkim degalų užsipylė už X litų sumą ir dar kitokių prekių įsigijo per stebėjimo laikotarpį

Tas ir svarbiausia, kad apskaita sutaptų su EKA žurnalu. O kaip jau ten iš tikro yra tai tik žino tas kas tuos grynus laiko rankose

Kadangi dvi valiutos tai ir KPO turės būti išrašomi dviem valiutom, t.y. litams ir eurams. Viską taip pat kaip surašiau korespondencijose.
Lygiai taip pat jei klientas dabar atsiskaitytų grinai eurais tada rašytum eurinį KPO ir juos registruotum valiutinėje eurų kasoje.

Apskaitoje registruoji sekančiai:
D Kasa litai - 28.96 € (100 Lt)
D Kasa eurai - 30 €
K Eka - 58.96 €

Tuomet pasiimi iš kasos tą 100 Lt (K kasa - 28.96 € (100 Lt)) ir neši į banką iškeisti į eurus (D sąskaitos banke - 28.96 € )

Tai aš apie tai ir klausiu, kaip sukontroliuosi grynus pinigus, jei nematysi tikro jų judėjimo

Tarkim viską registruoji į vieną eurinę sąskaitą, o kaip tuomet bus su inkasacine ir kaip tuomet bus kai tuos litus banke keisti į eurus, kur tu juos užregistruosi/išregistruosi?
Tarkim faktiškai turi 100 Lt , apksiatoje užregistruoji eurinėje EKA sąskaitoje - 28.96 €
Dabar atliekate inkasaciją 100 Lt , tai apskaitoje registruoji įrašu:
D 272X valiutinė kasa litais - 28.96 € (100 Lt)
K 273 EKA eurais - 28.96 €

Ir tarkim į bankomatą įnešate litus, tai bankas automatiškai juos konvertuoja ir jau sąskaitoje matai eurus, tai įrašas:

D 271 sąskaita banke eurais - 28.96 €
K 272X valiutinė kasa litais - 28.96 € (100 Lt)

Nu gal ir galima viską registruoti vienoje EKA eurinėje sąskaitoje, tik ar galėsite sukontroliuoti per 30 kasų?

Gal nereikės daryti, nes per abi valiutas bus tiksli suma, pvz. EA kasoje likutis dienos pabaigai yra 28.96 €, tai apskaitoje tą likutį matysime D 273 pinigai kelyje (EKA) litais - 28.96 € (100 Lt). Tik reikia EKA apkaitoje irgi turėti dviem valiutom, t.y. eurais ir litais.

Programose ataskaitos valiutinių sąskaitų matome tik litais. Jei reikia sužinoti kiek yra valiuta reikia jau kitus parametrus imti, tuo tapu balanso straipsniuose tiek eurines tiekir kitas sąskaitas matome litais išreikštas. taip pat matysime ir kitais metais tik jau bus eurais visos sąskaitos.

Dabar turime pvz, faktiškai valiutinėje eurų kasoje - 10 €, apskaitoje turime 34.528 Lt

Kaip negalima rodyti atsiskaitymo valiuta? Įrašas:

D 2 kl. Kasa (valiutinė kasa litai) - (23.17 € x 3.45280) - 80 Lt
K 2 kl. Pirkėjo skola - 23.17 €

O gal galima tiesiog registruoti kad pirkėjas tuos mokėtinus € sumokėjo litais, tiesiog išrašyti KPO 80 Lt kurie atitiks 23.17 € ir viskas, t.y. nežaisti su konvertavimu ir t.t.. Tokiu būdu apskaitoje registruosite apmokėjimą valiuta (litais ). Gal šis variantas būtų pats paprasčiausiais, t.y. kokia valiuta atsiskaito tokia ir registruoti, tas dvi savaites. Taip pat ir EKA kasoje reikėtų daryti kad dviem valiutomis būtų galima atsiskaityti.

Gal daryčiau taip:
Pirma pas save duotą 100 Lt pirkėjui iškeisčiau į eurus; Rašau KPO 100 Lt (mok. paskirtyje įrašau konvertavimas), o eurinėje kasoje KIO 28.96 € (mok. paskirtį tą pačią parašau).
O po to išrašau KPO sumai 23.17 € kuriuos ir sumokės pirkėjas.

Rezultate turiu litinėje kasoje 100 Lt, o eurinėje kasoje : likutis - 28.96 € +23.17 €.

zyzliuk , ir kam tą temą užvedei, kuo džiaugiesi

Jokios landos nėra, tiesiog žmogus dirbdamas pagal DS gauna atlygį proporcingą darbo laikui, kuris negali būti mažesnis nei LVR nustatytas minimalus atlygis (mėnesinis ar valandnis). Nebus jokių pataisų, kadangi gyventojai moka PSD bei VSD nuo gaunamų pajamų (individualios veiklos pajamų, su darbo santykiais susijusių pajamų, autorinių ir t.t.). Taigi mokesčius moka solidariai vienas moka tik nuo 0.1 etato o kitas nuo trijų rūšių pajamų. Tačiau paslaugas gauna vienodai

Tik taip, nes MB tai išties yra didžiausias nesusipratimas kokį galėjo sugalvoti konservatoriai. Ir kliedesiai Kreivio apie tai kad tai tik startinis variantas ir t.t. Jei tai tik kaip papildomos pajamos pakanka išsiimti pažymą individualiai veiklai, jei veikla rimta iš karto kurti UAB kito pasirinkimo neduota.Verslininkai turi skaičiuoti ir spręsti pagal savo veiklas, o dabar kas gaunasi sėdi koks vienas IT specas ir kuria MB ar UAB, kai tuo tarpu jis gali sėkmingai veiklą vykdyti su IDV pažymą. Nei jis ten dalyvauja viešuosiuose pirkimuose nei kas tokį iš 1 asmens pamatys tuose pirkimuose, o mokestinė našta didelė.

Mano supratimu, kad jiems išimčių nėra, juk jie LT vykdo veiklą ir gauna pajamas, tai mokesčius turi čia mokėti. Dvigubo apmokestinimo sutartis galioja gal tik dėl GPM, o dėl VSDFV įmokų tai negalioja. Tiesiog kiek jis čia sumokės įmokų tai jis galės išsiimti formą iš SODROS ir reikalui esant pateikti savo šalies SDFV.

Kur norite įsidarbinti: savo IĮ ar kitoje įmonėje?
Jei savo IĮ tai jūs negalite pats su savimi sudaryti DS, jei kitoje įmonėje įsidarbinsite pagal DS tai geras sprendimas. Tuomet nieko papildomai nereikia primokėti, nepriklausomai kokio dydžo gausite atlygį pagal DS.

Taip, tik atsiras apmokestinimas jei toks narys faktiškai išsiims lėšas apsmeniniams poreikiams, o jei jų neišsimokės tai privalomai nuo MMA mokėti nereikia.

Nusprendus užbaigti mažosios bendrijos veiklą, vadovaujantis LR mažųjų bendrijų įstatymu, mažoji bendrija turi būti likviduojama. Sprendimą nutraukti mažosios bendrijos veiklą ir ją likviduoti gali priimti mažosios bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri nurodyta mažosios bendrijos nuostatuose.

Tokiu atveju mažoji bendrija likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią mažąją bendriją. Tokiu atveju, kai norima likviduoti nemokią, t. y. bankrutavusią mažąją bendriją, ji likviduojama LR įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

Nuo sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos mažosios bendrijos statusą. Narių susirinkimas, priėmęs sprendimą likviduoti mažąją bendriją, privalo paskirti likvidatorių (juo gali būti ir ne mažosios bendrijos narys). Jeigu skiriama keletas likvidatorių, sudaroma likvidacinė komisija. Būtent šiuo atveju likvidatoriais gali būti skiriami tik mažosios bendrijos nariai ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. Nuo likvidatoriaus paskyrimo ar likvidacinės komisijos sudarymo mažosios bendrijos valdymo organas netenka įgaliojimų.

Apie priimtą sprendimą likviduoti mažąją bendriją likvidatorius (likvidacinė komisija) turi viešai paskelbti mažosios bendrijos nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbti vieną kartą ir pranešti visiems mažosios bendrijos kreditoriams raštu. Likvidatorius yra įpareigotas atlikti ir kitus, su mažosios bendrijos likvidavimu susijusius veiksmus (įregistruoti Juridinių asmenų registre likviduojamos mažosios bendrijos statusą, atsiskaityti su mažosios bendrijos kreditoriais, atgauti gautinas sumas iš mažosios bendrijos skolininkų, jei tokių yra, užsakyti pažymą iš VMI, kad mažoji bendrija atsiskaitė su biudžetais ir pinigų fondais, sutvarkyti mažosios bendrijos trumpai ir ilgai saugomus dokumentus bei atiduoti ilgai saugomus dokumentus į teritorinį savivaldybės archyvą, uždaryti mažosios bendrijos banko sąskaitą, sunaikinti antspaudą ir pan.).

Po atsiskaitymo su kreditoriais likęs mažosios bendrijos turtas, jei tokio liktų, būtų padalijamas tarp narių proporcingai įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo dieną. Likviduota mažoji bendrija pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tuo tikslu reikalinga patiekti Juridinių asmenų registrui prašymą ir susijusius dokumentus (sprendimą dėl likvidavimo, archyvo pažymą ir kt.).

Kai gaunu individualų išaiškinimą iš VMI man dažnai kildavo klausimas ar jis yra teisingas ir ar išties galiu juo vadovautis ir ar įmonė iškilus reikalui galės apsiginti vienokiu ar kitokiu individualiu išaiškinimu. Vis tik mano nuojauta neapgavo, kad mokesčių administratoriaus individualus išaiškinimas neturi teisės akto galios.
Prikabinu straipsnį,nemaniau jog jį gali skaityti tik prenumeratoriai

Ministrė A. Pabedinskienė: „Savarankiškai dirbantis jaunimas, neįgalieji ir pensininkai turėtų būti atleidžiami nuo privalomų „Sodros“ įmokų“