Dėl žymimų pravaikštų aš nebijau...Liepos 26 išsiunčiau registruotu paštu prašymą , kad savo noru išeinu iš darbo, ir valandas kiek kokią dieną dirbau ( direktorė pati liepė žymėtis dienas ir valandas kiek išdirbau).Į darbą daugiau nevažiavau. Jokių žinių nesulaukusi savaitę, šiandien paskambinau pati. Pasisveikinau, prisistačiau kaip ir turi būti, bei paklausiau dėl savo pareiškimo. Tai man atsakė taip: gausi laišką su juo ir atvažiuok pas mane į kavinę.Pokalbis baigtas, nes direktorė padėjo ragelį. Tai dabar klausimas:kaip man reikės įrodyti , kad būtent tiek valandų aš ir dirbau? ir ar ji patenkino mano prašymą? jei ne, tai man jau nuo liepos 26 žymės pravaikštas?

Situacija tokia: buvau registruota darbo biržoje, kol man pasiūlė ateiti į pokalbį su darbdaviu dėl administratoriaus pareigų kavinėje...Turiu neįgalumą 50 procentų...mane priėmė pagal socialiai steigtiną vietą neįgaliesiems...Savininkė mane priėmė, sudarė sutartį...sutartis gana "vaikiška" - atlyginimas mokamas nuo išdirbtų valandų skaičiaus, pareigos-administratorius, kur nenurodytos man priklausančios pareigybės...atvykau į darbo vietą ir savininkė man jau liepia valyti stalus, šluostyti indus, valyti grindis, langus, tualetus...tai ar čia administratoriaus pareigos?padirbau 5dienas, kol tokios įtampos neištvėriau,visi darbuotojai vaikšto kaip ant adatų, ramiai pastovėti negali nei penkių minučių,parašiau prašymą , kad savo noru išeinu iš darbo, savininkė nepriėmė...liepė atidirbti 14 dienų...išvadino mane durnele, nes anot jos iki administratorės man dar 100metų...prigrasino, kad mane išmes iš darbo biržos, kad niekur nesusirasiu darbo...vakar išsiunčiau jai registruotą laišką su prašymu išeiti iš darbo...dabar į darbą neinu, turbūt atleis už pravaikštas,,darbo kodekse yra parašyta, kad žmogui kuris turi pažymą iš gydytojo atidirbti nereikia?

Tai ko man eit pas buvusias bendradarbes, kad iš jų nieko neina sužinot...galiu ten nuėjus pakalbėt su sienom. O jos jau perėjusios į kitą firmą. O vadovui n oriu ar nenoriu reikės skambint ir žiūrėt ką jis man siūlys.

Ačiū...

Mano vadovas visai kitame Lietuvos gale nei aš gyvenu. Mūsų patikrinti atvažiuodavo vieną kartą į metus. Dažniau bendraudavo su mūsų administratore telefonu. O kiek ėjau pas bendradarbes kalbėtis man pasakydavo tik tiek : na ką ieškaisi darbo jau? žinok mes jau dirbame visai kitur ir čia ne mūsų reikalas? reikėjo grįžt kai skambinau (o skambino kai vaikučiui buvo 6 mėnesiai) be teismo tu nieko nepeši... Tai ir noro nebėra eit su jomis pasikalbėt...

Sveiki, pas mane situacija tokia: Dirbau vienoje didelės įmonės filiale, sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pastojau, paskui dekretinės ir vaiko priežiūros atostogos. Nepraėjus nei metams po vaikučio gimimo man buvo nutrauktas mokėjimas už vaiką, nes sodros skyriuje sužinojau, kad esu atleista (be mano žinios) ir kitą dieną priimta vėl į darbą ( ir vėl be mano žinios) . Įrodžiau , kad nedirbu, o auginu vaikutį, toliau pratestas mokėjimas. Buvusios bendradarbės su manimi nesikalba ir žinau, kad dirba jau kitam žmogui, ir visiškai kitai įstaigai. Gruodžio 20 jau turiu sėdėti savo darbo vietoje, bet tik nežinau kur? Nes ten dabar jau visai kita įmonė. Ėjau į darbo inspekciją ten man patarė prieš 14 darbo dienų parašyti prašymą, kad grįžtu į darbą. Ir pasakė, kad iki trejų metų manęs atleisti neturi teisės, o jei nepasiūlys man darbo vietos turės mokėti už prastovą? Skamba kaip pasakoje, todėl gal Jūs žinot kaip yra iš tiesų?