Jūs apskritai supratote, ką perskaitėte? Juk taip pat esate buhalteris.

Nesu toks. Kaip šitaip persilaužti.

O apie mano tariamus trūkumus etiška kalbėti sandėlyje?
Ir esmė tame, kad jie man nepavaldūs pagal vadovų sampratą. Atsakingas, bet negaliu duoti nurodymų. Štai kokia kai kurių užsieniečių vadovavimo praktika. Apskaitininkės jokių apyskaitų man nesudaro, tik pajamuoja prekes į sandėlio programą ir išrašo sąskaitas.

Nesiekiau jos įžeisti ar kitaip sumenkinti. Aš to nedarau. Pasakiau labai ramiu tonu be pykčių. Tas klaidas darė visos darbuotojos, tad pasakiau, kad visi tai girdėtų ir žinotų, kaip to nebedaryti. O mūsų bosai apie visų klaidas kalba per kasdienius rytinius susirinkimus, pasijuokia kartais, pasišaipo, pakomentuoja su visokiais "fu***" ir pan.

Labas vakaras, kolegos
Norėčiau papildyti nesąmonių muziejų istorija iš buhalterio gyvenimo.
Dabartiniame uab'e dirbu vyr. buhalteriu lygiai šeštus metus. Mama buhalterė, uošvis buhalteris, uošvė buhalterė, mamos sesers pusbrolio žmona buhalterė, mamos brolienė irgi buhalterė, dar giminėje yra ekonomistai keli... Žodžiu buhalterija pas mus "genetiškai" užkoduota ir man ši specialybė patinka
Šiais šeštaisiais metais įmonėje, kurioje dirbu, prasidėjo gryniausias nesąmonių muziejus. Prieš tai būdavo visko, bet ne taip.
Uab vidutinis, 20 darbuotojų, du akcininkai, 100% užsieniečiai, vadovai.
Uab buvo kaip ir šeimos verslas, dirbo vieno iš savininkų žmona, tos žmonos sesuo.
Kai aš pradėjau dirbti pas tuos užsieniečius, tos žmonos nebuvo dar nei direktoriaus gyvenime, nei darbe. Paskui dirbom kartu, išmokiau ją dirbti su kompiuteriu, rašyti pvm sąskaitas faktūras. Ji priiminėjo užsakymus ir išrašydavo sąskaitas. Visko būdavo, bet sutarėme neblogai.
Įmonė pradėjo plėstis, sukūrė dukterinę prekybos įmonę: steigimo dokumentus tvarkiau aš, vertėjavau pas notarą aš.
Po dviejų metų ją likvidavo. Likvidatorius buvau aš.
Dabar išplėtė veiklą ir dabar jau yra daugumai žinoma savo prekės ženklu, šiuo momentu "ant bangos". Sandėlyje dirba keturios moterys, dvi vieną kartą per savaitę išeina padirbti parduotuvėje. Penkios parduotuvės+didmena. Aš vienas buhalteris - vyr. buhalteris. Ir viską turiu suspėti.
Įmonei išsiplėtus, vienas savininkas išsiskyrė su žmona, ją atleido iš darbo ir visiems darbuotojams papasakojo, kodėl ją atleido iš pareigų su detalėm apie jos asmenines savybes. Vėliau atleido dar du žmones ir pakeitė kitais. Apie tuos žmones visiems darbuotojams pasakojo, kokie jie blogi, skaitė savo ir jų elektroninius laiškus.
Kitas vadovas pakeitė nežinau kelintą gyvenimo draugę, kurią neseniai įdarbino apskaitininke.
Nesąmonė yra ta, kad:
- esu vyr. buhalteris už daug ką atsakingas, bet negaliu normaliai nesitikėdamas akibrokšto ar konflikto vyresniajai apskaitininkei pasakyti, kad ji daro klaidas arba, kad padarytų tą ir aną, nes gerai sutaria su šefo drauge. Man net buvo pasakyta, su ja gražiai kalbėti, o aš esu konkretus ir jokių laižymųsi darbe nepripažįstu. Pardavėjai mane mėgsta ir myli. Sutariu su jais.
- kita nesąmonė yra ta, kad išorė tiek biuro, tiek iš reklaminės pusės atrodo labai graži, netikėtai graži kitiems, o vidus supuvęs - į akis šypsosi, o už akių apkalba;
- šefai pradėjo vertinti ne pagal darbą, o pagal asmeniškumus;
- kartą vienai apskaitininkei pasakiau prie visų, kas dirba sandėlyje, apie jos klaidas, kad daugiau nedarytų, nes stabdo mano darbus - po šiai dienai ji šito nepamiršta ir visas kitas apskaitininkes bei boso gyvenimo draugę nuteikė prieš mane. Niekas nieko į akis nesako, bet ignoruoja ir vaikšto aukštai iškėlę galvas, nes dirba su boso boba ir jaučiasi palaiminti;
- nei viena apskaitininkė neturi jokio nei buhalterinio, nei eilinio apskaitininko išsilavinimo. Vyriausiąją iš jų mokino dirbti išėjusi iš darbo žmona, kuri pati mokėsi iš manęs ir iki galo visko nemokėjo. Šefai nieko apie buhalteriją nesupranta, apie tikrąją situaciją, įtariu, po šiai dienai nesupranta;
- vienas iš bosų sumanė kažkurį iš mūsų panervinti - išeina iš savo kabineto ir sėdi už stiklinės mano kabineto širmos, dirba su laptopu, kalba telefonu, klausosi, kaip aš dirbu. O aš specialiai labai garsiai ir aiškiai kalbu. Juokas.
- visas biuras suskaidytas i stiklinius kabinetus, panašiai kaip bankuose - viskas girdisi, nei su kokiu buhalteriu-kolega normaliai pasitarsi, išeini į terasą, jei netyčia paskambina koks giminaitis;
- aš vienas ariu kaip arklys, o iš tų moteriškių, sėdinčių biure, pagarbos nulis, iš pardavėjų jaučiasi pagarba, viską padaro, ko prašau. Parduotuvės skirtinguose miestuose, susišnekam, vadinasi viskas su manimi gerai.

Mąstau susirasti kitą padorų darbą. Patirties turiu. Ką manot, ar lengva susirasti dabar vyr. buhalterio darbą Vilniuje?