Su gmail'u sunkiau. Esmė tame, kad nuotrauka turi būti google serveryje, jei nenori prisegtuko.
Paprasčiausiai tai padaryti yra atsidaryti google docs lapą, ten įkelti nuotrauką (yra mygtukas "Insert image"), tada ant tos nuotraukos paspausti su pele, kad pasižymėtų, ir spausti ctrl+C, ir gmail'o laiške ctrl+V

Tikrai veikia

Čia detaliai parodyta kaip įdėti:
goodle.crmreports.com/2006/02/outlook-express-signat...
Na, o normaliam outlook, tai galima tiesiai parašą sutvarkyti ir su paveikslėliu, nebūtina faile laikyti.

Taip, bus vis tiek prisegtukas, bet jį rodys pačiame laiške kaip ir norima.
Darant html reikia žinoti tos žiniatinklio pašto kodus, dažnai tai būna [img], kitur [cid:] kurie yra leidžiami (kaip forumuose būna), bet tada nuotrauka turi būti pasiekiama internete (html adresą turi turėti).
Tai svarbiausia žinoti, kokia e. pašto programą naudojama. Tada konkrečiai galima pasakyti.

Čia priklauso kokią pašto programą naudojat. Jei klientinę (outlook) tai užtenka nutempti nuotrauką į reikiamą vietą. Ar jums gmail reikia?

zhilvis juk davė nuorodą , kur gan aiškiai parašyta kas kaip.

Žodžiu,
online programų kova prasideda

keisti argumentai...
Gal čia geras ženklas monetistams :)

Sunku pasakyti, kodėl, gal reikia sumokėti už naują temą :)
Sako, kad reklaminu.
Atrodo, kad nieko reklaminio neparašiau...
Manau, kad tax.lt/postt12748.html daug labiau reklamavosi pirmame savo poste.

Klausime čia , nes naujos temos sukurti neleidžia, tariamai kaip reklamos. Gal tau leis.

Šiaip mokama ne už darbo sunkumą, bet už atsakomybę. Todėl alga turi būti normali, nors ir tiesioginio darbo nėra daug. Todėl nėra kalbų čia apie 300lt., turi būti tikrai daugiau.

Na, manau, kad viskam progresuojant, turėtų progresuoti ir buh. vedimas :)
Visur reikia žiūrėti, kaip didinti našumą, o čia ne išimtis...
Manau, kad JAV vienas buhalteris apskaito bent 10 kartų didesnius duomenų srautus nei Lietuvoj...
Sutinku, kad pardavimo SF yra rimtesnis dalykas nei pardavimo.
Bet kas trukdo prie konkretaus tiekėjo nurodyti default sąnaudų rūšį? Kuri užsineštų registruojant pirkimą? Juk 95% pirkimų iš vieno tiekėjo yra tokios pačios rūšies. Telefonas - Teo, Tele2, kuras Statoil, Lukoil ir t.t.
Todėl manau, kad reikia stengtis kiek įmanoma optimizuoti buho darbą, kad jo darbo 90% nesudarytų sąskaitų registravimas...

Aš manau, kad čia yra buhalterių susireikšminimas :)
Juk SF, tiesiai iš buh, sistemos.

Tiesiog čia buhalteriams yra baimė, kad sumažės jiems darbo ir negalės pagrįsti didelių įkainių (jai jiems moka už dokumentų skaičių)... Juk už kiekvieną SF gauna litukų...

Bet jei dirbi namie, tai kaip ta įmonė spausdina SF?
Exceliu?
Po to tau kopijas duoda, arba originalus...
Ir tu po savaitės suvedi, ir jie nemato realios info... Ir dvigubas darbas, jie SF rašo excelyje, tu po to perrašai savo programoje, o jei dar daug prekių tose SF būna, tai išvis daug darbo...
Todėl domiuosi web sistemomis, kuriomis įmonė galėtų spausdintis SF, o man, dirbančiam namie buhalteriui, nereiktų per naujo jų suvedinėti. Susitaupytų marios laiko.
Juk pirkimo/pardavimo SF vedimas užima 90% buhalterio darbo, kurį būdų galima permesti ant vadybininkų ir pardavėjų, bent jau pardavimo SF.

Tai sakei, kad visos yra web'inės, bet išties anaip tol...
Pvz. kaip daroma, jei įmonė samdosi buhalterį ir ji nori nuolat matyti tam tikrą buh. informaciją?
Dažniausiai joms būna sukuriama galimybė internetu atsispausdinti tam tikrą ataskaitą.
Bet ta buh. programa netampa web'ine!
O jei nori ne tik atsispausdinti, bet ir suvesti dalį informacijos?
Aš manau, kad webinė programa yra ta, kuria galima ne tik gauti, bet ir suvesti visą buh. informaciją.
Pvz. kad spausdinant SF jos iškart gultų į apskaitą ir nereiktų jų spausdinti excel'iu, o po to duoti buhalteriui, kuris ją sukals į savo sistemą.

Šiaip nereikia bijoti vesti buh. apskaitos web'e, juk kažkodėl mes nebijome naudotis internetine bankininkyste!
O saugumas praktiškai yra vienodas ten ir ten. Jei hakeriai gali įsilaužti į buh. sistemą, tai taip pat gali įsilaužti ir į banką.
Beje, bankus dažnai atakuoja hakeriai, ir jei jie pridaro nuostolius, bankas viską kompensuoja, kad vartotojai net nepastebi.
Taip pat ir su buh. web programomis, jei kas įsilaužtų, jie sėkmingai galėtų atstatyti duomenų kopijas ir pan.
Beje, vienas iš saugumo dalykų būtų duomenų šifravimas duomenų bazėje. Tai net tada buh.web kurėjai negalėtų matyti klientų buh. duoumenų, nes neturėtų rakto.

Šiuo metu kaip tik domiuosi lietuviškom web buh. sistemomis. Norėtųsi pabandyti kokią, kiek žinau yra directo,dineta, gal dar žinote?
Lygtai prototechnika reklamavosi, kad kuria lietuvišką web buh. programą, bet kažkaip nutilo...

Na, tiesiog programa automatiškai uždeda KIO numerį, ir jis vis didinamas vienetu, tai norint išrašyti KIO senu numeriu, reiktu keisti numeraciją, tai gali sukelti papildomų problemų.
Na, jei nieko blogo nėra praleisti numerį, taip ir darysiu.

O anuliavimą reikia kažkaip įforminti?

O KIO numeracija gali eiti ne iš eilės?
Tiesiog eina numeris pvz. KIO-789, o po to KIO-791, o KIO-790 nebūti?

Tiesiog atsitiko taip, kad išrašėm tarkim kio-790, bet pinigų išduoti nereikėjo, bet buvo po to kitas jau KIO atspausdintas, ir nesinori ankstesnio KIO spausdinti naujesne data. Tai tiesiog jį sunaikinome.