Buhalterinės programos - ONLINE

Iškrito žirniukas iš kanapių...
Mes domimės, domimės traukinių (Paryžius-Londonas) grafikais, neprrgyvenk

Tik domėtis neužtenka.

Žirniukas peraugo į pupytę...
Kai ką ir darome, tunelius kasam ,pvz

Dėl to našumo. Viskas priklauso nuo uždavinio. El.bankininkystės aplikacijos banko klientui vartotojo sąsaja naršyklėje yra vienintelis įmanomas variantas. Bet bent jau Swedbankas savo operacijoms viduje banko naršyklės kažkodėl nenaudoja, ar ne?

Taip ir su buhalterine programa. Jeigu viskas, ką atlieka vartotojas, yra vieno didelio mygtuko "Paspausk mane!" nuspaudimas einant pietauti, tai didelio našumo skirtumo jis nejaustų su kuo bedirbtų. Bet jeigu reikia vienu metu lygiagrečiai atlikti kelias tarpusavyje nesusijusias užduotis, vieno lango sistema sistema automatiškai pralaimi. Tarkime, buhalterė bando sutvarkyti prekių likučius dėl persirūšiavimų ir yra atsidariusi keletą prekių judėjimo ataskaitų, vieną inventorizacijos langą ir tarkime dar vieną prekių perkėlimo į kitą įmonės sandėlį dokumentą. O tuo metu skambina direktorius, kuris tuo metu pietauja su savo draug, kuris yra ir klientas ir klausia koks buvo skolos likutis praėjusio mėnesio 10-tą dieną ir pagal kokias sąskaitas. Kaip su tokiu uždaviniu tvarkosi įvairios sistemos? Ar tam reikia atidaryti 15 naršyklės langų (kiekvienai ataskaitai ir t.t.), ar desktop'inė programa leidžia atidaryti daug vienodo tipo langų, ar yra vadinamieji drill-down'ai ataskaitose ar gride ir t.t. Tokiems uždaviniams MDI (multi document interface) aplikacija yra žymiai pranašesnė. Ar naršyklės gali užtikrinti tikrą MDI? Aš abejoju. Prasideda problemos su visokiais paveldimais filtrais, leidimais (permission'ais) ir t.t.

Kitas momentas - sujungimai su visokiais lokaliais įrenginiais, tarkime kasos aparatu. Ką lengviau sujungti - desktopin'ę ar naršyklinę aplikaciją?

Trumpai kalbant, kiekvienam uždaviniui yra geriau tinkamas įrankis, blogiau tinkamas įrankis ir netinkamas įrankis. Mano nuomone, buhalterinei programai labiau tinkamas įrankis yra desktopin'ė aplikacija, jeigu visas kitas funkcionalumas sutampa.

Bet naršyklėms yra kuriami įvairiausi rich client framework'ai, kurie gal būt ateityje pakeis situaciją. Bet mūsų aptariamoje srityje kol kas nepakeitė. Šiuo metu aš taip galvoju. Galiausiai vartotojai atsirinks tai, kas jiems geriausia.

Mano minėta aplikacija yra ne elektroninė bankininkystė, o vidinė banko sistema, taip, bankas ją naudoja. Tiesa, dauguma lietuvos banku dabar diegiasi/susidiegė Flexcube sistem'ą, kuri galima sakyti yra banku apskaitos širdis. Su ja dirba ne tik buhalteriai, bet ir teleriai aptarnaujantys klientus. Ir ji yra internetinė aplikacija.

Su langais irgi nematau problemu - visos šiuolaikinės naršykles turi tabus, tiesiog darai "Open in new tab" ir turi.

Lokaliu įrenginių integracija, taip, tiesiogiai su naršykle nesuintegruosi, bet tokie dalykai sprendžiami kitu būdu, kuris yra pakankamai nesudėtingas - tiesiog reikia parsisiūsti ir susiinstaliuoti adapteri per kuri programa ir bendrauja su tuo įrenginiu.

Zhiviliau, ji yra "internetine" ant tiek ant kiek leidzia Java :) Kaip serverine dalis taip ir frontendai.

Prireiks ne vieno dešimtmečio, kol buhalterėms išaiškinsite, kad nereikia šio posakio suprasti tiesiogiai
Aš ir pats labai skeptiškai žiūriu į duomenis debesyse, jei šie duomenys yra jautresni už skelbiamus facebook'e... Didelė daugelio asmenų jautrių duomenų sankaupa tampa labai patraukliu taikiniu atakoms, o įsilaužti galima į bet kokią sistemą, viską lemia tik noro ir kaštų pusiausvyra.

Mitai ir gasdinimai. Dažniausia duomenų vagystė kai savi darbuotojai ką išneša. PVZ visą įmonės duomenų bazę susidėję į flashuką. Debesys tuo klausimu žymiai saugesni.



Perskaičiau pirmą argumentą su kuriuo sutikčiau kuo web'ines našyklinės programinės nusileidžia desctopinėms programoms. Nors POS'a būtų galima suvaldyti ir siunčiant į localiai esantį dll iš serverio komandas per koki webservisa, bet tai yra padaryta tik su windows'iniais serveriais jos orientuotos i terminal'o programas. Web'ines dažniausiai sukasi ant Linux serveriu. Ir Lietuvos POS gamintojai dar čia nieko nepadarę. Todėl mano žiniom Eurovaistinėse POS programa windowsin'e, o i webine jie tik suvedeja pirminius dokumentus. Aišku pagrindinė programa Navisionas, bet jei jie būtų galvoję, kad web'as yra netinkama aplinka pradinių dokumentų suvedimui, tai tikrai būtų diegę tam desct'opines aplikacijas, rinktis kaip suprantu yra iš ko.

O kas dėl aprašyto atvejo tai turint web'ine programą pietaudamas direktorius restorane išstraukas mandrafona ir pažiūrės kiek ta partnerio įmonė jam skolinga. Ir buhalteres netrukdys, ir atsakyma gaus gerokai greičiau....

Sutinku, dėl duomenų tai jau problema. Aš šiaip jau šalininkas to, kad duomenys turi buti pas tą kam jie priklauso, ty pas patį žmogų.

Yra viena teorija, kad ateity bus maždaug taip - visi mes nešiosimės telefono dydžio atminties blokus (gal tai bus patys telefonai), o visi kiti irenginiai - kompai, internetines programos, ir pan naudosis tais duomeninims mums leidus.
O dabar yra tiesiog pereinamasis laikotarpis - ty duomenis kolkas saugomi debesyse/kompuose/telefonuose/lygintuvuose ir vieniem taip patinka, ktiem kitaip. Pvz žinau žmoniu kurie nori savo finansinius duomenis saugoti kiek imanoma toliau nuo saves ;)

Aha šalyse, kurios nėra pasirašiusios teisinės pagalbos sutarčių su Lietuva...
Rusai dar nuomoja savo palydovus, veikiančius kaip serveriai, kad jau tikrai niekas poėmio nepadarytų...

Kalbant apie "konkurencinius santykius" - taip saugesni. Bet kalbant apie masalą "idėjiniams hakeriams" - labai netgi nesaugūs. Konkrečios pasauliniu lygiu nežymios įmonės serveris mažai kam įdomus, o štai debesėlis su tūkstančio įmonių finansais labai netgi gundo. Taip vieną dieną gali aptikti visus savo finansus torentuose kartu su tūkstančio kito įmonių finansais. Assange'as turi daug pasekėjų, hakerių, kuriems pajamti kažką stambaus IT prasme - garbės reikalas, - dar daugiau...

Na taip taip dėl to :).
Bet yra ir normalių atvejų, ty kai žmones pasitiki ir nauodja cloude'a be problemų. pvz:

* mint.com - ten tiesiog suvedi savo banko duomenis ir jie padeda tau skaičiuoti išlaidas. Turi apie 500k naudotojų.

* xero.com - buhalterinė aplikacija, populiari naujoje zelandijoje ir UK. Nežinau kiek tiksliai bet kažkur apie 30K naudotojų (beje ju tikslas šiais metas turėti 100k).

* e-conomic.com - buhalterinė aplikacija. Turi 30k naudotojų, dauguma jų danai. Agresyviai plečiasi po visa europą.

Yra tikrai daug daugiau. Net ir estai turi padarę erply.com, skirta mažmeninių parduotuvių apskaitai, beje ten yra online POS funkcija.

Čia turbut šneka apie "Anonimus" tai turėkit omeny, kad jie dažniausiai siekia išskaidrinti visokias makles, ty dažniausiai jų taikiniai yra tie kurie duomenys nori saugoti toliau nuo saves.

Aha, o siekiant skaidrumo tūkstančio įmonių finansai atrodo labai skaniai... A vdrug ką rasi :)
Plius antra "interesantų" grupė - hakeriai, kuriems tokio debesėlio pajamimas yra tiesiog garbės reikalas, o įsilaužimo rezultatus -> torentus.

Nesiparink :) cia visur reklama :)

Malonu girdėti (skaityti).

Bet mes juk nesiekiame vienas kito atversti į savo "tikėjimą". Tiesiog keičiamės nuomonėmis. Kaip sakiau pirmame savo įraše, savo noru naršyklės nesirinkčiau. Jūsų kita nuomonė. Palikime vartotojams nuspręsti ir pasirinkti.

Apie debesis. Eiliniam vartotojui tereikia, kad galėtų jungtis prie kažkokio serverio iš bet kur esančio kompiuterio. O kur tas serveris fiziškai randasi, jam didelio skirtumo nėra.

Šiuo metu nematau debesų pranašumo prieš standartinį dedikuotą serverį kur nors pvz Interneto vizijoje. Lengvas aplikacijos "scale'inimas" tūkstančiams vartotojų tikrai nėra pagrindinis iššūkis šio tipo aplikacijoms. Bent jau mes į tokį segmentą, kuriam tai būtų aktualu, nesitaikome. O tas paprastas scale'inimas mano supratimu yra pagrindinis debesų pranašumas šiai dienai.

Šiaip nereikia bijoti vesti buh. apskaitos web'e, juk kažkodėl mes nebijome naudotis internetine bankininkyste!
O saugumas praktiškai yra vienodas ten ir ten. Jei hakeriai gali įsilaužti į buh. sistemą, tai taip pat gali įsilaužti ir į banką.
Beje, bankus dažnai atakuoja hakeriai, ir jei jie pridaro nuostolius, bankas viską kompensuoja, kad vartotojai net nepastebi.
Taip pat ir su buh. web programomis, jei kas įsilaužtų, jie sėkmingai galėtų atstatyti duomenų kopijas ir pan.
Beje, vienas iš saugumo dalykų būtų duomenų šifravimas duomenų bazėje. Tai net tada buh.web kurėjai negalėtų matyti klientų buh. duoumenų, nes neturėtų rakto.

Šiuo metu kaip tik domiuosi lietuviškom web buh. sistemomis. Norėtųsi pabandyti kokią, kiek žinau yra directo,dineta, gal dar žinote?
Lygtai prototechnika reklamavosi, kad kuria lietuvišką web buh. programą, bet kažkaip nutilo...

Tai kad jos visos šiais laikais web'inės. Kalbate apie naršyklines programas?

Gyti, jei žodį "web" suprasti Šekspyro laikų anglų kalbos kontekste, tada visos buhalterines programos yra web'ines, t.y tinklines.

Bet tada reiktų sakyti ir "naršyklinė svetainė" arba "naršyklių dizaineris." Bet kadangi šių laikų šnekamosios kalbos kontekste sakomą web svetainė arba web dizaineris, todėl Directo arba Dineta yra web'ines buhalterines programos.