Čia esmė dėl kelių failų pasirašymo ne VMI ar sodros, o el. parašo infrastruktūros. Šiuo metu,jei naudojate USB el. parašą, tai vienai deklaracijai - vienas parašas.
Esu girdėjęs, kad kol kas tik premjeras naudoja paketinį pasirašymą visokių vyriausybės nutarimų, t.y. deda vieną el. parašą ant >1 dokumento iš karto.
O niekas nenaudoja VMI ir Sodros webservice?
Labai norėtųsi gauti pagalbos. VMI aprašas čia:
deklaravimas.vmi.lt/lt/Apie/Bendroji_informacija/A...
Web Service:
eds.vmi.lt/EDSWebServiceUploadFile/EDSWeb...

Sodros aprašas:
www.sodra.lt/draudeju_portalas/el_paslaugos...

Nejau niekas nenaudoja?

Tiek sodra, tiek VMi leidžia teikti deklaracijas iš buhalterinės programos tiesiai į jų sistemas per tinklinę sąsają (web services), jei siunčiama pasirašyta el. parašu, tai net nebereikia eiti į puslapį tvirtinti deklaracijų - iš esmės žiauriai patogus reikalas, tiek viena bėda... neveikia...
Pradžioj pradėjau bandyti su VMI, tai deklaraciją nusiųsti pavyksta, bet pateikti ne, kol kas susisiekti su VMI sekasi sunkiai, vis žada pažiūrėt ir informuoti, bet nesulaukiu atsako.
Su sodra irgi panašiai.
Norėčiau šioje temoje pašnekėti apie deklaracijų teikimo būdus, automatinius generavimus iš buhalterinių programų, elektroninio parašo infrastruktūra, pvz. kaip padaryti, kad nereiktų pasirašynėti krūvos deklaracijų, o galima tai automatizuoti, pvz. vienu metu jei teiki 50 SAM deklaracijų, labai užknisa jas visas pasirašyti...

Ar kas nors naudojate deklaracijų teikimui tinklinę sąsają (webService)?
Ten siųsti deklaraciją reikia jau pasirašytą, gal žinote, kokių įrankių su kuriais galima pasirašyti deklaraciją dar prieš įkeliant į EDAS?

Aš niekur nerandu įstatyme apie revizorius. Kuo remiasi notarai jų reikalaudami?

Vadovaujuosi dienpinigiais pagal šitą: mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000110169
Kaip suprasti šį sakinį "Jeigu apskaičiuotų dienpinigių bendra suma neviršija 50 proc. nustatyto darbo užmokesčio, dienpinigiai neapmokestinami."
Ar dienpinigius lyginti su atitinkamo laikotarpio alga, ar su viso mėn. alga?
Čia aktualu, kai dirba puse etato, tai lyginti su 500Lt., ar su tarkim 5 dienų alga, kuria buvo komandiruotėje.

Kokiam teises akte parašyta, kad UAB/AB direktorius turi dirbti bent 1/8 etato?
Čia radau www.ukmin.lt/mb_palyginimas lentelėje apačioje:
"Atlyginimas vadovui (mažiausiai aštuntadalis etato)"

Ne visada galima iškart įvertinti valiutų neigiamą/teigiamą įtaką. Pvz., jei pirkote zlotais ir gale metų dar likote skoloje, tai tą skolą reikia perskaičiuoti pagal tos dienos zloto kursą

Ar jūsų naudojamos buhalterinės programos leidžia registruoti operacijas valiutomis (ne litais) ir bet kuriuo metu perskaičiuoja sumas pagal tos dienos oficialų kursą? Pvz. mėnesio, metų pabaigoje.

Ne, išankstinių tikrai nereikia, tai yra įmonės vidaus sugalvotas popierius, jis nėra įpareigojantis, o tiesiog informacinis, juk jie gali būti ir neapmokėti, ir pakeista suma ir t.t., gali viskas pasikeisti, kol bus prieita iki normalios PVM sąskaitos faktūros.

Ranka įrašyti numerį galima, bet šiek tiek daugiau darbo :)
Nes įprastu būdu programa automatiškai deda numerį pagal šalboną ir jį inkrementuoja.

O būtina, kad būtų būtų visos SF pagal eilę?
Pvz. išrašiau SF, bet pasirodo reikėjo įrašyti kitą prekę ir pan., ir tą SF sunaikinau ir išrašiau naują (bet SF numeris jau buvo didesnis). Ar galima praleisti SF numerius, ar tokiu atveju reikia jį būtinai panaudoti?
Programoje SF numeriai automatiškai didėja, todėl būtų sudėtinga panaudoti seną numerį, kai jau išrašyta daug naujų SF.
Senais laikais žinau, kad buvo labai griežta tvarka dėl SF eiliškumo, ir už kiekvieną numerio nebuvimą reikėdavo pasiaiškinti. Kaip dabar?

Ar tikrai? O kaip POS'o sujungimas su fiskaliniu bloku?
Lietuvoj populiariausias matyt ST-05, tai jei programa bus pritaikyta tik prie jo funkcijų bibliotekos, tai su kitu fiskaliniu bloku nebeveiks, nes kitas funkcijų paketas bus.
Lygiai tas pats ir su POS programa. Ji turi savo funkcijų interfeisą, arba primityvesnis atvejis, kai tiesiai iš duomenų bazės skaito/rašo, tai tada reikia suderinti lenteles.
Žodžiu, arba viskas iš karto (Fisk.blokas+POS+Buh.programa), arba labai brangu bus suderinti...

Na, manau, tokių variantų, kad naudoji desktop'inę versiją POS kompiuteryje, kuri sujungta su buhalterine programa yra nemažai.
Tik paieškot reikia.
Teko kurti POS'ą Axaptai, tai žinau jų trūkumas, didžiausias, kad gali būti nesuderinami su jūsų pasirinktu fiskaliniu bloku. Juk POS'as sau, o fiskalinis blokas sau. Praktiškai reikia tada derinti 3 dalykus:
fiskalinį bloką, POS'ą, ir buhalterinę programą.

Na, turint nemokamą branduolį galima atlikti visas operacijas, net tą patį DU, tiesiog sukuri bendrojo žurnalo šabloną, kuriame būtų visos DU korespondencijos ir tiesiog kas mėnesį kopijuoji.
Nebūtų tik automatiškų ataskaitų, bet jei DU mažai varijuoja, tai gali rankom galima keisti prieš tai buvusią DU ataskaitą (laiko, priskaitymo), aš tą sėkmingai ir darau.

Reikia su sodra susiderinti likučius.
DU mokesčių įmokų likutį galima pamatyti preliminarioje F4 ataskaitoje,
tačiau joje nesimato autorinių mokesčiai ir mokėjimai (nors procentas tas pats).
Kaip pažiūrėti, ar yra permoka/nepriemoka už autorinius darbus 2011 metams?

Sudominot!
Kaip jūs matuojate persiunčiamų duomenų kiekį?
Čia tiesiog page size turit omeny?
ViewState šiaip pergeneruojamas kaskart, todėl jis nesikaupia, o vis būna atnaujintas.
Tai nesupratau, kur ten kas kaupiasi.
Apšvieskite nežinantį

O gal tiesiog ne tokį terminą naudojat?
Kodėl steigėjo įneštus pinigus laikote būtent "steigėjo įnašu"?
Jis taip sako, kai duoda pinigų? Ar taip sutartyje parašyta?
Gal tai tiesiog parama? Ar steigėjas yra suinteresuotas didinti įstatinį kapitalą?
Jei taip, jei tai išties "steigėjo įnašas" kapitalo formavimui, tada reikia keisti įstatus, o kai tuos pinigus išleisit, bus skola, nes tos sąnaudos nekompensuojamos. Tačiau, kaip ir UAB atveju, galima nuostolių suma mažinant įstatinį kapitalą, bet čia vėl reikia keisti įstatus, kuriuose turi visada atsispindėti įstatinis kapitalas.
Jei ne, tai tiesiog vadinkite tai "steigėjo parama" ir kredituokite
3422 Tiksliniai įnašai, nes steigėjo parama nėra betikslė, ji skirta kompensuoti patirtas sąnaudas vykdant viešąją veiklą, o debetuokite banką, o po to kompensuosite sąnaudas ir nereiks žaisti su įstatiniu kapitalu.

Nemaišykite dalininkų įnašo su gautu finansavimu.
30 Kapitalas viena karta kredituojama steigiant všį tokia suma, kokia nurodyta steigimo sutartyje, ir dažniausiai nebekeičiama, nebent didinamas VŠĮ kapitalas (tas pats kaip UAB).

Todėl visi paskesni dalininkų įnašai vadinami 3422 Tiksliniai įnašai arba 3423 Nario mokesčiai.
Įnešant tikslinį įnašą turi būti nurodoma, kokias sąnaudas skirta ji kompensuoti, arba nurodoma, kad kompensuojamos bet kokios sąnaudos.
Dėl dalininkų įnašų pervedimo į tikslinius fondus - tai kaip ir negalima operacija, nebent mažinant kapitalą, kas ir yra dalininkų įnašas. Galbūt jūs juo vadinate tiesiog tikslinį įnašą?

Viskas labai aiškiai išdėstyta:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
Yra pavyzdinis sąskaitų planas su kiekvienos sąskaitos komentarais.

Jei dalininkas pinigus paskolina, tai yra skola, ir ji neskirta kompensuoti sąnaudoms, nes ją reikės grąžinti. Jei jos grąžinti nereikės, tai yra ne skola, o tikslinis įnašas.

K300 yra VšĮ įnašas kapitalui (gali būti 100Lt.),
jei po to norima įnašų, kuriais būtų kompensuojamos sąnaudos, tai apiforminama kaip
3423 Nario mokesčiai, arba 3422 Tiksliniai įnašai, kuriais bus galima kompensuoti sąnaudas.
Pateiktu pavyzdžiu su elektra, reiktų įrašo dar tokio:
K642 Panaudoti tiksliniai įnašai - D3422.
arba
K643 Panaudoti nario mokesčiai - D3423.

Na, prieš švietimo reformą tikrai nebuvo. Iš to unikai biznį ir darė, iš neakivaizdininkų ir išlyginamųjų studijų.
O dabar juk pakeista sistema, yra krepšeliai, todėl abejoju, ar valstybė skiria krepšelius išlyginamosioms studijoms.

Na, dažniausiai internetiniai puslapiai stabdo dėl neoptimizuotų skaičiavimų serveryje (generuojant siunčiamą puslapį klientui), o ne nuo duomenų siuntimo klientui kiekio. Juk realiai puslapiai dažniausiai užima kelias dešimtis kilobaitų, jei nėra daug nuotraukų, ar flasho.

Čia galite pamatyti, kaip nenoriai IE vartotojai atsinaujina versijas:
www.w3schools.com/browsers/browsers_explorer.asp
ir palyginkite su Firefox, kur vartotojai žaibiškai atsinaujina naršyklę.
www.w3schools.com/browsers/browsers_firefox.asp
Todėl galima prognozuoti, kad IE vartotojai dar ne greitai bus pasiruošę naudoti html5 standarto puslapius...

Kurti/perdaryti puslapius naudojančius html5 nemanau, kad labai visi skubės... Todėl, kad dar praeis keli metai, kol dauguma žmonių atsinaujins naršykles, kurios palaiko šį standartą... Ypač IE vartotojai neskuba atsinaujinti naršyklių... Pažiūrėkite statistiką.
Tuo labiau įmonėse, kurios turi vidinius puslapius, net neleidžiama atnaujinti naršyklių, nes kitų tiesiog nepalaiko jų puslapis, arba rodo iškraipytai.
Todėl ajax'o GUI dar ilgai bus plačiai naudojama.

Kadangi pats html standartas yra ribotas, iš jo daug neišspausi (nekalbant apie html5), tai dabar labai stipriai kuriami ajax GUI, o jų daug, pvz.:
www.telerik.com/
www.visualwebgui.com/
ir t.t.

Labai teisinga priklausomybė pateikta nuorodoje
Ir kaip sunku programeriams to išvengti...

Čia ir kaip su duomenų bazėmis. Šiuo metu daugiau diegiama ir kuriama objektinių duomenų bazių, bet reliacinių yra tiek daug, kad bendroje sumoje objektinės sudaro mažumą, bet žiūrint į ateitį, akivaizdu, kad ateitis priklauso objektinėms. Tas pats ir čia, kol kas webinės programos sudaro mažumą, bet naujų atsiranda daugiau nei desktopinių, ir po kurio laiko įvyks lūžis. Verslas tampa mobiliu, naujos įmonės kuriamos net be ofisų, nes verslas vyksta internete, todėl ir apskaita internete ir t.t.
Beje, ir pačių įprastų operacinių sistemų ateitis miglota... spėjama, kad greit kompai pasileis ir pasikraus naršyklė ir darbas vyks tik internete. Turbūt žinot apie chrome viziją...

Tai nėra būtina dalis, galima aukštį ir plotį ištrinti. Paeksperimentuokite
Ištrinkite, ir žiūrėkite, kaip atrodys naršyklėje. Šiaip paveikslėlio pikselius galima rasti taip: ant nuotraukos dešinį pelės klavišą, tada properties, tada details tab'as, ir ten yra informacija apie paveikslėlį, turi būti ir pikseliai. Arba tiesiog užvedus pele (nieko nespaudžiant) išlenda paveikslėlio aprašas (tooltip), ten irgi turi būti parodyta.

Jei žmogus save vadina kompiuteristu, turėtų irgi mokėti tokius dalykėlius...
Pasakykite jam, gal pasitems ateity

Greičiausiai negerą koduotę pasirinkote, spaudžiant notepad'e save as, reiktų pasirinkti Encoding UTF-8, o ne ANSI.

Atsidaryk tuščią notepad'o lapą, įkelk tą kodą, ir "save as", tada "save as type" pasirink *.*, tada pavadinime parašyk signature.html, nurodyk katalogą, kuriame bus ta nuotrauka ir save. Susikurs html failas, kurį paleidus turėtų atsidaryti naršyklė ir pasirodyti parašas, na, o toliau kaip ten parašyta.

Ten paveiksliukais parodyta

Esmė tame, kad reikia tą html kodą nukopijuoti į failą kompe. Ir jį galima (reikia) pasikoreguoti pagal save, pakeisti nuotraukos nuorodą, tekstą.
O po to pagal paveiksliukus atlikti veiksmus.