Sveiki, dar kartelį - man čia pradėjo aiškinti, kad pasikeitus valdyboms ir išrinkus naują bendrovės vadovą, jo DS negali būti terminuota, nes jis ne politinio pasitikėjimo pareigūnas (tipo taip aiškino Darbo socialinės rūpybos ministerijoj).
Na, man tai visada buvo aišku, kad generalinio DS turi būti valdybos kadencijos laikotarpiui pasirašoma. dar kartą pasidariau trumpą analizę - tai nebent yra vienas kabliukas:
ABĮ 33 str. 3 dalis: Valdybą renka stebėtojų taryba <...>
ABĮ 34 str. 2 dalis: Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą
ABĮ 37 str. 3 dalis: Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, <...> bendrovės valdyba

DK 109 str. 3 dalis: A) Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, B) o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės <...> įstatus skiria į darbą renkamieji organai, <...>, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

Taigi tas kabliukas, kad pagal ABĮ vadovą renka, o DK 109 str. 3 d. B) dalis - tarsi taikoma tiems darbuotojams, kuriuos SKIRIA (o ne renka).
Taigi ar kas galėtų pagrįsti, kad yra kažkoks juridiškai reikšmingas skirtumas tarp sąvokų RENKA ir SKIRIA?

Kita vertus, net jei būtų - vadovas yra renkamas darbuotojas, todėl tada tiesiogiai taikytina DK 109 str. 3 d. A) dalis, juk čia nėra kalbos apie politinio pasitikėjimo pareigūnus (kuriems matomai Valstybės tarnybos įstatymas taikytinas - dėl to nesigilinau). O terminą galima nustatyti ir ta aplinkybe - valdybos įgaliojimų terminui.

Tai ir mano nuomone, duotu atveju būtų buvę geriausiai, jei valdyba, priėmusi sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl termino suėjimo, tuo pačiu antru punktu būtų nurodžiusi, kas jį pavaduoja, kol bus išrinkta nauja valdyba ir naujas generalinis.

Čia dar yra kitas aspektas, dėl pavadavimo, kad išskiriami 3 šventi atvejai - ligos atostogų, komandiruotės atvejais. Ir visi šitie atvejai nesusiję su generalinio direktoriaus kadencijos pabaiga, kai jo jau nebelieka (tarpuvaldis).
Kažkada esu kėlęs klausimą, kad reiktų nurodyti be šių 3 generalinio pavadavimo pagrindų ir - kitais atvejais, bet kažkas yra pasakęs, kad tokio pagrindo negali būti, nes bendrovės vadovą skiria kolegialus organas, tai reiškia ir tik jis turi spręsti kas jį pavaduos, laikinai eis jo pareigas, ir ši teisė (kai išvis nėra generalinio) neturi kilti iš kažkieno pareiginių nuostatų. PLIUS - kaip suprast tada tuos kitus atvejus (jei taip būtų įrašyta) - pvz. generalinio nėra darbo vietoj, jis išvykęs į kitą miestą, o parašo tai reikia. Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau, kai galima būtų įvairiai traktuoti ir papiktnaudžiauti. Aišku - šiuo atveju tas kitais atvejais, nesant valdybos sprendimo dėl pavadavimo - tarsi ir išgelbėja.
O kad būtų dviejuose pareiginiuose įrašyta, kas pavaduoja direktoriui nesant - tai žinoma, tokių situacijų reikia vengti, sakyčiau tokiu atevju spraga pareiginiuose, chierarchija turi būti aiški ir nedviprasmiška (bent mano tokia nuomonė).

Bet kaip minėjau - standartiškai (kiek esu sutikęs), net ir darbuotojo atveju, kai pasirašyta terminuota darbo sutartis, generalinis paskutinę darbo dieną priima įsakymą dėl to darbuotojo atleidimo iš darbo, pasibaigus darbo sutarties terminui (ty įsakyme nurodomas konkretus darbo sutarties pasibaigimo pagrindas).

Tai analogiškai gal ir paties generalinio atveju tas pats?
Aišku darbuotojo atveju norminis vidaus aktas dėl atleidimo matomai būtinas tam, kad aiškiai išreikšt, jog ji nevirstų į neterminuotą darbo sutartį, o bendrovės vadovo darbo santykiai yra imperatyviai apibrėžti jį išrinkusio organo kadencijos laiku, plius vadovo darbiniai santykiai - kaip išaiškinęs LAT yra civilinio-teisinio pobūdžio, kaip pavedimo santykiai, todėl gal ir nebūtų keliamas klauusimas, kad nepriėmus valinio norminio dokumento dėl atleidimo, jo darbo sutartis virto į neterminuotą.

Man dar kitas aspektas ne iki galo aiškus - jei nutrūkus senos valdybos įgaliojimams, bet neišrinkus naujos valdybos, o tuo pačiu ir naujo generalinio - ar netuirėjo būti priimtas koks norminis aktas dėl generalinio pavadavimo ar laikinai einančio jo pareigas, kol nebus išrinktas naujas generalinis?
Ar tiesiog vėl - "automatiškai" jo pareigas turėtų eiti pavaduotojas, kurio pareiginiuose numatyta pavadavimo galimybė?

Ir ar išties nėra jokio skirtumo kaip mes tai įvardinsime
- pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas
- pavaduotojas, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas?
Kam klausiu - nes juk generalinį, kaip bendrovės vadovą, skiria valdyba, tai tarsi ir laikinai einantį generalinio pareigas turėtų skirti valdyba, todėl galbūt reiktų išsireikšti, kad kažkas pavaduoja generalinį, bet jo pareigų laikinai tikrai neina?
Gal čia ir suvėliau, bet vat tokios smulkmenos vis išlenda.

Hmmm, kiek žmonių tiek nuomonių.
Kita vertus aš nesutikčiau, kad generalinis iš savo pusės galėtų įforminti savo darbo sutarties nutraukimą, nes pagal ABĮ 37 str. 3 d.-
Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų,
<...> bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas).

Taigi dėl atleidimo iš pareigų sprendimą turi priimti valdyba - tai kam tokiu atveju generaliniui dėl savęs leisti įsakymą?
Personalas atleidimą įformina valdybos sprendimo pagrindu, argi ne?

Man tik įdomu, ar valdyba turi priimti sprendimą dėl atleidimo net ir tuo atveju, kai pasibaigia valdybos įgaliojimai - tarsi automatiškai sueina tas kadencijos terminas.
Kita vertus, net ir terminuotos sutarties atveju dėl darbuotojo - priimamas generalinio direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui - tai manau ir pačio generaklinio atžvilgiu tas pats.

O kaip su DK nuostata, kad:
su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

Na, šiuo atveju valdybos, kuri ir paskyrė generalinį direktorių, kadencija tikrai pasibaigė su naujo data, kuris perrinko naują stebėtojų tarybą. Iš esmės akcininkas liko tas pats, savivaldybė, bet po rinkimų, jos sudėtis gi pasikeitė, todėl nauja savivaldybė viską išrinko naujai.

Taigi, kadangi valdybą išrinko generalinį, manau ji ir turėjo, prieš pasibaigiant jos įhgaliojimams, atšaukti generalinį.

Mūsų personalas įdomiai pasielgė - valdyba tokio sprendimo dėl atšaukimo nepriėmė, tai generalinis priėmė įsakymą (nurodant visus įstatyminius aukščiau nurodytus pagrindus), kad jis atleidžiamas iš darbo (nurodant dieną). Tada kitą darbo dieną, pavaduojantis išleido įsakymą, kad jis pagal pareiginius laikinai eina gen. direktoriaus pareigas, kol nebus ištrinkta nauja valdyba ir naujas generalinis...

Sveiki,
Gal galėtumėte truputį susigaudyti dėl generalinio direktoriaus atleidimo įforminimo.
Norminių aktų nuostatos tokios:
ABĮ -
1) Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta
nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
2) Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
DK -
su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).
Vadinasi generalinis buvo paskirtas valdybos įgaliojimų terminui, kurie konkrečiu atveju pasibaigė įvykus valdybos kadencijos pabaigos metais eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kurio metu buvo išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet nebuvo išrinkta nauja valdyba, kuri ir neišrinko naujo generalinio direktoriaus.
ABĮ dar nustatyta, kad
Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.
[b]
Taigi, pasibaigus generalinio kadencijai, kuri pasibaigė nutrūkus valdybos įgaliojimams (sušaukus
Mano manymu, nepaisant to, kad valdybos įgaliojimai nutrūko automatiškai, ji dar iki įvykus ), turėjo priimti sprendimą atšaukti generalinį direktorių ir nutraukti su juo DS, ryšium su tuo, kad pasibaigia jos pačios įgaliojimai (į sprendimo pagrindus nurodant atitinkamus ABĮ, DK straipsnius). Tada, personalo skyrius, vadovaudamasis šiuo valdybos sprendimu, ir suformina generalinio atleidimą iš darbo.
Ar dar ir pats generalinis direktorius, vadovaudamasis tokiu valdybos sprendimu, turėjo išleisti įsakymą dėl savo paties atleidimo iš darbo (DS pasibaigimo)?
Nežinau kiek tai aktualu duotos situacijos atveju, bet generalinio atleidimo diena, yra paskutinė jo darbo diena, nepaisant to, kad valdybos įgaliojimai nutrūko ryte ar vidury dienos (ar aš klystu?).
Kitas klausimukas - kas ir kokiu pagrindu turėtų pavaduoti gen. direktorių (laikinai eiti jo pareigas), kol bus išrinkta nauja valdyba, kuri paskirs naują generalinį?
Ar užtenka, kad gen. direktoriaus pavaduotojo pareiginiuose yra įrašyta, jog jis pavaduoja generalinį jo ligos, atostogų, komandiruotės ir KITAIS ATVEJAIS, ar dar būtinas kažkoks norminis vidaus aktas, kuriuo būtų nustatyta, kad pavaduotojas laikinai eis gen. pareigas? ty galbūt tame pačiame valdybos sprendime (jei pripažint, kad toks turėjo būti), būtų nurodyta, kad laikinai gen. dir. pareigas eis gen. dir. pavaduotojas, tol kol nebus paskirtas naujas generalinis direktorius, ar atleidimo dieną generalinis turėjo išleist įsakymą, kuriame tai būtų nustatęs? AR visgi pavaduotojas veiktų tik pareiginių nuostatų pagrindu???