Neapsigaukit. Imonė taikyti maržą gali ir jeigu jos pagrindinė veikla nėra dėvėtų prekių prekyba. ETT buvo byla. Danijos įmonė, kuri uzsiima automobiliu nuoma, pirko auto, juos nuomojo, o po to pardavė pritaikydama maržą. Mokesčių administratorius priskaičiavo PVM nuo visos pardavimo sumos. Danijos įmonė kreipėsi ETT ir bylą laimėjo. ETT konstatavo, kad tokia norma yra dikriminacinė, suteikianti pranašumą vienoms įmonėms prieš kitas ir iškreipia sveiką konkurenciją. Tada atsirado norma, kad galima taikyti maržą ir ilgalaikiam turtui :) bet pačios normos dėl pagrindinės veiklos valstybės narės taip ir nepanaikino. Taigi šiuo atveju galime remtis tiesiogiai ETT sprendimu. Zodziu kazkas sugalvojo ta schema nuo second hand goods ir visi nukopino. Paskaičiau PVM įstatymo maržos straipsnius ir trys straipsniai akivaizdziai priestarauja ES direktyvai ir ETT išaiškinimams :) Jei kam dėl maržos reikia atsakymų - rašykit.

PVM mokėtoju kitoj valstybėj reikia registruotis, jeigu ten yra uzbaigtas verslo ciklas.

Open ERP valdo