Sveiki,
Gal galite pasidalinti patirtimi apie Visiškos atsakomybės materialinių sutarčių veikimą Jūsų įmonėse.

1.Dėl padarytos žalos, susijusios su Darbdavio Darbuotojui perduotų darbui atlikti naudojamų darbo priemonių (kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir pan.). Kokia verte perduodate turtą – įsigijimo ar likutine? O kokios vertės žalą reikalaujate atlyginti?

Peršasi mintis, kad šios priemonės, kurios dažniausiai priskirtos ilgalaikiam turtui turėtų būti perduotos likutine verte, tačiau likutinė vertė nuo perdavimo momento iki darbo priemonės (pvz.kompiuterio) pradanginimo gali ženkliai sumažėti arba pasiekti simbolinį 1 litą. Taigi, norint išieškoti žalą iš materialiai ats.darbuotojo šiuo atveju – kokia tai būtų suma:
Įsigijimo, likutinė perdavimo momentu, likutinė pradanginimo momentu, o gal rinkos (atkuriamoji)?

2.Ar naudojate „loginimą“ pajamuojant, perduodant, išduodant atsargas. T.y. kai nėra rašomi važtaraščiai su rašytiniais parašais, o atsargas apskaitantis darbuotojas užregistruodamas atsargų judėjimą apskaitos programoje savo vartotojo vardu patvirtina, kad atsargas išdavė, perdavė ar gavo. Kokia Jūsų nuomonė apie tokio pasirašymo teisėtumą, norint pritaikyti materialinę atsakomybę?

3.Gal galėtumėte trumpai pasidalinti patirtimi apie elektronių parašų naudojimą materialinių vertybių apskaitoje? Gal šis metodas labiau atitiktų "popierinį" parašą?