Sveiki,

Ačiū už atsakymą. Kas liečia nuobaudas, tai jų nebuvo. Tik pasirašytas pasiaiškinimas. Nuo pravaikštos yra praėjęs nepilnas mėnuo. Be to, pats atleidimas tikrai nėra didžiausia blogybė šioje situacijoje. Mane labiau domino, ar teisiškai teisingas toks darbdavio elgesys.

Sveiki,

Norėčiau Jūsų pagalbos vienu klausimu. Tai nutiko ne man, bet pabadysiu kuo tiksliau aprašyti susidariusią padėtį.

Darbuotojas dirba pardavėju (tai yra nurodyta darbo sutartyje). Darbdavys parduotuvę uždaro, bet pateikia pasiūlymą kitokio pobūdžio darbui. Kaip suprantu, tai yra darbo pobūdžio keitimas. Tokiu atveju turi būti keičiama ir darbo sutartis. Paskaitęs forumo pranešimus ir kitą informaciją, darau prielaidą, kad darbuotojas turi visas teises nesutikti su pakeitimais (DK 121 str. 1dalis). Tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi DK 129 str. Ten taip pat rašoma, kad darbuotojas turi būti įspėtas prieš 2 mėnesius. To nebuvo padaryta. Tokia situacija būtų maždaug aiški:
- darbuotojas nesutinka su pakeitimais
- Kadangi darbdavys neįspėjo apie pasikeitimus prieš 2 mėnesius, darbuotojui priklausytų 1 mėnesio išeitinė kompensacija (darbo stažas įmonėje mažesnis nei 1 metai), atlyginimas už einamąjį mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Bet... yra tokia situacija - darbuotojas turi drausminę nuobaudą (pravaikštą už vieną dieną). Yra pasirašytas pasiaiškinimas. Darbdavys, remdamasis tuo, kad pravaikšta yra šiurkštus DK pažeidimas, verčia priimti naujas darbo sąlygas arba atleisti darbuotoją už pravaikštą. Kaip suprantu, tą galima padaryti pagal esamus įstatymus? (Turiu omenyje atleidimą). Tokiu atveju darbuotojui nebepriklausytų išeitinė kompensacija?

Kiek nesuprantu DK 241 str. apie nuobaudų skyrimo terminus. Pagal pirmą punktą darbdavys gali atleisti už pravaikštą nepraėjus mėnesiui nuo jos skyrimo? Todėl šiuo atveju gali priversti darbuotoją pasirinkti jam nepalankius darbo sutarties pakeitimus arba atleisti nesumokant išeitinės kompensacijos?

Ačiū už atsakymus.