Įregistruoti NUF reikia nepriklausomai nuo užsienio įmonės veiklos Norvegijoje laikotarpio. A1 pažymėjimai reikalingi net jeigu dirbama Norvegijoje trumpą laiką nes, jeigu bent kokia išmokų darbuotojui už darbą Norvegijoje suma bus deklaruota Norvegijai, tam kad nuo jos nereikėtų Norvegijoje susimokėti socialinio draudimo įmokų, tuo laikotarpiu turi galioti ir A1 pažymėjimas. Visai nesvarbu, ar dirbate su LT įmone, ar su NO įmone, ar su bet kur kitur įsteigta įmone, svarbu, kad dirbate Norvegijos teritorijoje. Tai liečia ir norvegišką PVM: jis atsiranda ne dėl to, kad užsakovas yar Norvegijoje įsteigta įmonė, o dėl to, kad pridėtinė vertė yra sukuriama Norvegijos teritorijoje.

Kadangi merginos tyli - pabandysiu atsakyti aš :)

Pirmiausia - reikia įregistruoti NUF. Tai - jau egzistuojančios užsienio įmonės (Norvegijos atžvilgiu) įregistravimas ir Norvegijos (vietiniame) registre. Tada tai lietuviškai įmonei bus suteiktas norvegiškas įmonės kodas, kuris bus reikalingas Norvegijai teikiant užsienio įmonėms privalomas teikti deklaracijas.

A1 pažymėjimai reikalingi, kitaip teks socialiniu draudimu darbuotojus drausti ne Lietuvoje, bet Norvegijoje.

Leidimas dirbti nereikalingas, jeigu darbuotojas yra EEE valstybės narės pilietis.

O kai darbuotojai bus komandiruojami, reikės Norvegijai deklaruoti: info apie kontraktus su užsakovais Norvegijoje ir juose dirbančius darbuotojus, kas mėnesį - darbuotojų pajamas, gautas už darbą Norvegijoje, jeigu įmonės veikla yra PVM objektas Norvegijoje - registruotis norvegiškame PVM registre ir kas du mėnesius teikti PVM deklaracijas, pasibeigus metams - pateikti norvegišką pelno deklaraciją.

Sveiki.

Parašykite, prašau, man į asmeninę pašto dėžutę.

Prašau nurodyti savo kontaktus (tel., el.paštas), kuriais būtų galima su Jumis susisiekti.

Ačiū.

Reikia bent užregistruoti NUF be norvegiško adreso. Tada MB pelnas nebus apmokestinamas Norvegijoje (atitinkamai, nereikės norvegiškos buhalterijos ir pan.) Reikės tik užsiregistruoti Norvegijos PVM registre per norvegišką atstovą (tam tikrais atvejais ir to nereikia). Tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, MB gali patapti rezidentu mokesčių tikslais Norvegijoje.

Veikti nelegaliai yra įmanoma, bet - nerekomenduojama.

Gerbiamieji forumo dalyviai - Lietuvos-Norvegijos verslininkai,

Jeigu ruošiatės daryti verslą Norvegijoje, visai nebūtina jį į ten "persikelti".
Viską galima tvarkyti būnant Lietuvoje (“nuotoliniu būdu”), nes, veikiausiai, Jūsų verslo Norvegijoje esmė - pelno, kuris yra gaunamas dėl keliskart didesnio apmokėjimo už darbą, "eksportas" į Lietuvą, o pagrindinis pelno uždirbimo įrankis - darbo jėga (ne produkcija, technologijos ar intelektinė nuosavybė:).
Jums yra svarbiausia, kad tas pelno eksportas būtų legalus, o tuo pačiu - ilgalaikis. Ir natūralu, kad Jūs susiduriate su daugybe klausimų, nes jūsų verslas peržengia Lietuvos jurisdikcijos ribas, o jūs, tuo pačiu, degate noru, kad jis tų ribų neperžengtų (sąnaudų mažinimo prasme). Bet, deja, visiškai to padaryti neįmanoma - teks bent kažkokią dalį Norvegijoje "atverti". O tai galima padaryti labai "kompaktiškai" ir optimaliai. Tereikia tinkamai pritaikyti "know-how".
Jeigu jūs deleguosite visų klausimų sprendimą Norvegijos konsultantams (buhalteriams, teisininkams), greičiausiai ir gausite labiau norvegišką, bet ne lietuvišką verslo modelį. Ir už didelę kainą (nebūtinai dėl to, kad brangiai mokėsite už konsultantų paslaugas, bet dėl to, kad jų pasiūlytas modelis remsis norvegišku supratimu, kur paskaičiuotas pelnas jūsų nelabai ir nesužavės). Gal jie net nežino visų galimybių, kuriomis galima pasinaudoti darant tokį "nuotolinį" verslą iš Lietuvos, ir jiems net neįdomu, kas jūsų verslo schemoje "vyksta iki Norvegijos sienos".

Mokesčiai.
Tai - pagrindinė jūsų verslo Norvegijoje sąnaudų dalis ir, kaip matau, pagrindinis diskusijų objektas. Ir, bene, dažniausiai vyraujanti teorija - jei 183 dienos per metus neviršytos, tai visi mokesčiai gali būti mokami Lietuvoje. Jeigu tai būtų taip paprasta... Net jei kreipsitės į patį brangiausią norvegišką konsultantą, jis jums atsakys, kad egzistuoja n kriterijų ir aplinkybių, apsprendžiančių, kur jūsų atveju reikia susimokėti mokesčius (pajamų, socialinio draudimo įmokas, pelno, PVM). Todėl, kai jis išdėstys jums tas aplinkybes, jums tereikės "susidėlioti" optimaliausią verslo schemą ir pradėti atsiiminėti savo norvegišką pelną, optimizuotą lietuviško racionalumo sprendimais. Aišku, jis jums pats tos optimalios schemos nesudėlios dėl aukščiau aprašytos priežasties. Gal pamėginkim geriau kartu ją ramiai sudėlioti ;) (parašykite į mano asmeninę pašto dėžutę - pasidalinsime auksinėmis mintimis).

Norvegiškas minimumas.
Antrasis pagal aktualumą klausimas. Jeigu būti iki galo sąžiningu - Norvegijos institucijos puikiai supranta, kad komandiruojamam iš kitų šalių mokėti norvegišką minimumą ir dar apgyvendinti, ir dar bilietus/kurą nupirkti, ir dar pavalgymui kažkiek sumokėti... yra rusiškas biznis (kitaip sakant - bačka). Bet pigi darbo jėga yra labai geras variklis jų ekonomikai (infliacija ne tiek kyla, pagaliau ta darbo jėga kažkiek pati vartoja Norvegijoje, o gal netgi tos darbo jėgos darbo našumas geresnis ir t.t.), todėl, sakyčiau, kokia 90 proc. atvežtų į Norvegiją darbo bičių jokio reikalaujamo minimumo negauna (nebent, gauna tik kartu sudėjus visas komandiruotės išlaidas, tačiau niekas Norvegijoje jų nelaiko apmokėjimu už darbą, nes nuo jų neskačiuojami mokesčiai), ir, to minimumo negaudami, sėkmingai darbuojasi jau keletą metų. Tad pažiūrėkim į situaciją kūrybiškai. Atsispirkim nuo to, kiek klientas linkęs mums mokėti, ir kokį darbo užmokestį galime mokėti darbuotojams, ir atraskim aukso vidurį.

Patikrinimai darbo vietoje.
Pats nemaloniausias momentas visoj šitoj schemoj... Bet protingai veikiant, galima gi visus išbandymus įveikti. Blogiausia tai - kad daryti patikrinimų niekam ir nereikės - nuo 2015 metų visi privalėsime pateikti išsamią informaciją apie savo darbuotojų, dirbančių Norvegijoje, darbo užmokestį/valandinį atlygį, darbo laiką, specialybę, išskaičiuotus mokesčius, darbo pradžią ir pabaigą ir t.t. ir tik elektroniniu būdu ir griežtai kiekvieną mėnesį (popierinės deklaracijos nuo 2015 m. nebus priimamos). Taigi, privalėsim atskleisti visas kortas patys, nenueidami nuo savo kompo. Tikiu, kad ir tai galima padaryti protingai. Juk lietuviai turi pokerio pasaulio čempioną, o norvegai - tik šachmatų...:)

Svetys.

P.S.
Parašykite į mano asmeninę pašto dėžutę, galėsim pasamprotauti apie gariausią sprendimą jūsų verslui Norvegijoje.

Sveiki, Elijana.
Kaip suprantu, Jūsų atveju esate "subsubrangovai", Lietuvos įmonė, su kuria pasirašote sutartį, - subrangovas, o pradinis rangovas - Norvegijoje registruotas vienetas. Nors esant ir tokiai situacijai - Jūsų įmonės darbuotojai, dirbsiantys pagal šią sutartį Norvegijoje, privalės būti "raportuoti" Norvegijos mokesčių administratoriui, kaip ir pati sutartis (forma raportavimui RF-1199BE). Be to, tiek Lietuvos įmonė, tiek Jūsų įmonė turi turėti norvegišką registracijos numerį, kuris yra pateikiamas pildant formą.
Žr. nuorodą: http://www.skatteetaten.no/upload/Brosjyrer_og_bok/1/WEB-ENG-miniguide.pdf
1. Mokesčiai Jūsų įmonei Norvegijoje neatsirastų tik tuo atveju, jeigu neviršitumėte šešių mėnesių darbų trukmės toje statybvietėje.
2. Tačiau bet kokiu atveju pagal Jūsų sutartį išrašius sąskaitų > nei už 50000 NOK sumą, Jūsų įmonei atsirastų prievolė registruotis PVM mokėtojais Norvegijoje, nes NT buvimo vieta yra Norvegijoje (tokios paslaugos teikimas nebūtų PVM objektu Lietuvoje dėl tos pačios priežasties).
3. Atlygis, Jūsų įmonės darbuotojų gautas už jų darbą Norvegijoje, apsimokestintų Norvegijoje priklausomai nuo jų darbo tenai trukmės, tačiau, jeigu jie per 12 mėn. laikotarpį neišbūtų Norvegijoje 183 dienų, mokesčiai Norvegijoje jiems neatsirastų. Tačiau tokie darbuotojai, neturintys A1 (E101) pažymos nuo savo atlygio už darbą Norvegijoje turėtų mokėti 7,8 % norvegišką sodrą, ir Jūsų įmonė 14,1 % norvegišką sodrą nuo jiems priskaityto atlygio.

Dėl išsamesnės info Norvegijos mokesčių klausimais galite parašyti man į asmeninę dėžutę šiame portale, kad būtų galima susisiekti tiesiogiai.

Štai nuoroda, kur galima pasitikrinti registraciją Norvegijos juridinių asmenų registre:
http://w2.brreg.no/enhet/sok/

A1 (buvusi E101) paprastai kalbant pažymi, kurios valstybės socialinės apsaugos sistema yra taikyna asmeniui dirbančiam ne savo gimtojoje šalyje (home country). Tai yra visiškai nesusiję su jokiais pajamų mokesčiais. Pajamų mokestis yra tai, ką mes sumokame už tai. kad uždirbome, ir jis nėra niekaip susijęs su socialiniu draudimu.

Paprastai asmens darbo pajamų mokesčiai yra mokami toje šalyje, kur yra atliekamas jo darbas, nebent dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje yra numatyta kitaip. Tačiau, jeigu asmuo išbūna kurioje nors valstybėje su pertraukomis ar ištisai daugiau nei 183 dienas per bet kurį 12 mėn. laikotarpį- visos jos pajamos, nesvarbu, kur jos buvo uždirbtos (global income), ir kokia tų pajamų rūšis - privalo būti apmokestintos tik toje valstybėje, kurioje išbūta daugiau nei 183 d, (žmogus tą laikotarpį gal iš vis nieko čia nedirbo ir neuždirbo, o tinginiavo - čia svarbu tik ta 183 dienų trukmė).

Patarkite - nieko nenusimanau apie Norvegija.
Dirbame Danijoje. . Direktorius pranešė, kad keli vyrai išvyko į Norvegiją atlikti užsakymo,
Sąskaita bus išrašyta danams Norvegų įmonė kuriame dirbsime - užregistravo mūsų įmonė ir darbininkus oficialiai ( nežinau kur)
Ar reikia mums reikia registruotis Norvegijoj, moketi ten mokescius, išsiimti A1 formą... ir tt
Komandiruotė bus trumpa - iki Kaledu
?

Jeigu jūsų įmonę ir darbininkus užregistravo Norvegijoje, vadinasi visos gautos jūsų darbininkų pajamos už darbą Norvegijoje turės būti deklaruotos Norvegijoje, t.y. įsijungs privalomojo pajamų deklaravimo mechanizmas. Jeigu niekas visgi nedeklaruos nieko, tai yra numatytos piniginės sankcijos už kiekvieną pavėluoto deklaravimo dieną už žmogų. Galiausiai ir patys darbininkai gali gauti laiškus dėl nesumokėtų mokesčių, kuriuos norvegai paskaičius pagal savo metodiką.
Siūlau viską kuo greičiau išsiaiškinti - kokios formos buvo nusiųstos, kur ir su kokia informacija, ar kontraktas tarp danų ir norvegų yra rangos ar darbuotojų nuomos, kokia kontrakto vertė, trukmė ir pan.

Jeigu užsienio įmonė (šiuo atveju - lietuviška UAB) Norvegijos teritorijoje vykdo užsakymą, kurio vertė viršija NOK 10 000, visais atvejais būtina apie tokį užsakyma ne vėliau kaip per 14 dienų nuo darbų pradžios pranešti Norvegijos mokesčių administratoriui (Norvegijos centrinio mokesčių biuro užsienio tarnybai - SFU), išsiunčiant formą RF-1199BE su atitinkama informacija apie pirkėją, užsakymo pradžią ir pabaigą, kainą, kontrakto rūšį, užsakymą atliksiančius UAB darbuotojus ir t.t. Išimtis taikoma tik prekių eksportui į Norvegiją. Tokiu atveju, pranešimo siųsti nereikia. Neišsiuntus pranešimo yra taikomos baudos.
Prieš siunčiant RF-1199BE yra tikslinga iš anksto registruoti NUF (užsienio įmonės atstovybę Norvegijoje, arba, paprastai kalbant, tiesiog užregistruoti UAB Norvegijos registre be norvegiško juridinio asmens statuso), nusiunčiant į Norvegijos centrinį koordinacinį registrą BR-1080 E formą su išsamia infomacija apie UAB. Tai yra reikalinga tam, kad gauti norvegišką organizacijos numerį, kuris bus naudojamas UAB'o korespondencijoje su visomis Norvegijos administruojančiomis įstaigomis bei priežiūros tarnybomis (visuose pranešimuose, deklaracijose ir pan.) Tokiu būdu užregistravus NUF, bus traktuojama, kad UAB veikla Norvegijoje bus vykdoma ne per nuolatinę buveinę Norvegijoje. Ir tai yra esminis momentas apmokestinimo požiūriu. Beje, tokiam NUF'ui atskiros finansinės atskaitomybės Norvegijoje nebūtų, nebent pagal kriterijus, apibrėžtus dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje su Norvegija, būtų nustatyta, kad vis dėlto yra nuolatinės buveinės Norvegijoje požymių. Šioj vietoj reikėtų viską labai labai atidžiai ir korektiškai "susidėlioti", kad nebūtų jokių nuolatinės buveinės požymių.
Taigi, visa, kas aukšiau aprašyta - būtų pati pati Jūsų UAB legalios veiklos Norvegijoe pradžia. Be šito Jūs labai rizikuotumėte (tiek UAB, tiek komandiruoti darbuotojai), nes visais atvejais vykdant bet kokią ekonominę veiklą Norvegijos teritorijoje atsiranda mokestinės prievolės arba UAB'ui, arba Norvegijoje dirbantiems UAB'o darbuotojams. Toliau trumpai atsakysiu į klausimus:
Visų pirma reikia atskirti dvi privalomų mokesčių/įmokų rūšis, susijusias su darbo santykiais: A. Pajamų mokestis B. Socialinės įmokos. Dvigubo amokestinimo išvengimo sutartyse kalbaba tik apie A, o apie B kalbama Europos tarybos reglamentuose.
1. E101 (arba A1) forma pažymi, kurios valstybės socialinė apsauga taikoma darbuotojui. Jeigu Jūsų UAB darbuotojui turėtų šią formą, reikštų, kad jiems jų darbo Norvegijoje metu galiotų Lietuvos socialinė apsauga, todėl nuo jų pajamų, gautų už darbą Norvegijoje socialinių įmokų mokėti nereikėtų (tiek išskaitytų iš darbuotojų algos, tiek mokamų darbdavio lėšomis). Dėl pajamų mokesčio - tai priklausytų: 1) pagal kokį kontraktą (darbuotojų nuomos ar darbų atlikimo) UAB'o darbuotojai dirba Norvegijoje, 2) nuo darbuotojų darbo Norvegijoe trukmės per 12 mėn. laikotarpį (>ar< 183 d.), 3) ar darbuotojų darbo Norvegijoje metu, jiem gali būti suteiktas keliautojo (pendler) statusas.
2. PVM mokėtoju registruotis Norvegijoje nereikia tik jeigu UAB vykdo darbuotojų nuomą ir tai daro ne per nuolatinę buveinę Norvegijoje. Visais kitais atvejais pasiekus NOK 50 000 pardavimų ribą - būtina registruotis PVM mokėtoju Norvegijoje. Neturint nuolatinės buveinės Norvegijoje reikia registruotis per norvegišką atstovą (fiskalinį agentą).
3. Į šį klausimą turbūt atsakiau pačioje pradžioje... Papildysiu - Norvegiškos įmonės niekada neprivalu registruoti, visada galima apsieiti su NUF. O geriausiai būtų iš vis apsieiti su NUF be nuolatinės buveinės Norvegijoje. Tačiau kokį veiklos modelį bepasirinktumėte, visada išliks mokestinės prievolės Norvegijoje.

Jeigu užsienio įmonė (šiuo atveju - lietuviška UAB) Norvegijos teritorijoje vykdo užsakymą, kurio vertė viršija NOK 10 000, visais atvejais būtina apie tokį užsakyma ne vėliau kaip per 14 dienų nuo darbų pradžios pranešti Norvegijos mokesčių administratoriui (Norvegijos centrinio mokesčių biuro užsienio tarnybai - SFU), išsiunčiant formą RF-1199BE su atitinkama informacija apie pirkėją, užsakymo pradžią ir pabaigą, kainą, kontrakto rūšį, užsakymą atliksiančius UAB darbuotojus ir t.t. Išimtis taikoma tik prekių eksportui į Norvegiją. Tokiu atveju, pranešimo siųsti nereikia. Neišsiuntus pranešimo yra taikomos baudos.
Prieš siunčiant RF-1199BE yra tikslinga iš anksto registruoti NUF (užsienio įmonės atstovybę Norvegijoje, arba, paprastai kalbant, tiesiog užregistruoti UAB Norvegijos registre be norvegiško juridinio asmens statuso), nusiunčiant į Norvegijos centrinį koordinacinį registrą BR-1080 E formą su išsamia infomacija apie UAB. Tai yra reikalinga tam, kad gauti norvegišką organizacijos numerį, kuris bus naudojamas UAB'o korespondencijoje su visomis Norvegijos administruojančiomis įstaigomis bei priežiūros tarnybomis (visuose pranešimuose, deklaracijose ir pan.) Tokiu būdu užregistravus NUF, bus traktuojama, kad UAB veikla Norvegijoje bus vykdoma ne per nuolatinę buveinę Norvegijoje. Ir tai yra esminis momentas apmokestinimo požiūriu. Beje, tokiam NUF'ui atskiros finansinės atskaitomybės Norvegijoje nebūtų, nebent pagal kriterijus, apibrėžtus dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje su Norvegija, būtų nustatyta, kad vis dėlto yra nuolatinės buveinės Norvegijoje požymių. Šioj vietoj reikėtų viską labai labai atidžiai ir korektiškai "susidėlioti", kad nebūtų jokių nuolatinės buveinės požymių.
Taigi, visa, kas aukšiau aprašyta - būtų pati pati Jūsų UAB legalios veiklos Norvegijoe pradžia. Be šito Jūs labai rizikuotumėte (tiek UAB, tiek komandiruoti darbuotojai), nes visais atvejais vykdant bet kokią ekonominę veiklą Norvegijos teritorijoje atsiranda mokestinės prievolės arba UAB'ui, arba Norvegijoje dirbantiems UAB'o darbuotojams. Toliau trumpai atsakysiu į klausimus:
Visų pirma reikia atskirti dvi privalomų mokesčių/įmokų rūšis, susijusias su darbo santykiais: A. Pajamų mokestis B. Socialinės įmokos. Dvigubo amokestinimo išvengimo sutartyse kalbaba tik apie A, o apie B kalbama Europos tarybos reglamentuose.
1. E101 (arba A1) forma pažymi, kurios valstybės socialinė apsauga taikoma darbuotojui. Jeigu Jūsų UAB darbuotojui turėtų šią formą, reikštų, kad jiems jų darbo Norvegijoje metu galiotų Lietuvos socialinė apsauga, todėl nuo jų pajamų, gautų už darbą Norvegijoje socialinių įmokų mokėti nereikėtų (tiek išskaitytų iš darbuotojų algos, tiek mokamų darbdavio lėšomis). Dėl pajamų mokesčio - tai priklausytų: 1) pagal kokį kontraktą (darbuotojų nuomos ar darbų atlikimo) UAB'o darbuotojai dirba Norvegijoje, 2) nuo darbuotojų darbo Norvegijoe trukmės per 12 mėn. laikotarpį (>ar< 183 d.), 3) ar darbuotojų darbo Norvegijoje metu, jiem gali būti suteiktas keliautojo (pendler) statusas.
2. PVM mokėtoju registruotis Norvegijoje nereikia tik jeigu UAB vykdo darbuotojų nuomą ir tai daro ne per nuolatinę buveinę Norvegijoje. Visais kitais atvejais pasiekus NOK 50 000 pardavimų ribą - būtina registruotis PVM mokėtoju Norvegijoje. Neturint nuolatinės buveinės Norvegijoje reikia registruotis per norvegišką atstovą (fiskalinį agentą).
3. Į šį klausimą turbūt atsakiau pačioje pradžioje... Papildysiu - Norvegiškos įmonės niekada neprivalu registruoti, visada galima apsieiti su NUF. O geriausiai būtų iš vis apsieiti su NUF be nuolatinės buveinės Norvegijoje. Tačiau kokį veiklos modelį bepasirinktumėte, visada išliks mokestinės prievolės Norvegijoje.