Aš ne durnius. Jei būčiau durnius tai jau pries kelis mėnesius bučiau kaip tie kiti atleistas ir nieko negavęs. Dabar gavau situaciją padariau kaip imanoma geresne. Ir čia ne raz ir atleistas. As sakau situacija yra zinoma tik man o ne jums, tad sakyti kas ir kaip ar durnas ar ne nelabai ir turit pagrindo, nebent tuo pagrindu laikot savo susigalvojimus. Tam zmogui kuris gero padare yra taip atsidekota kad retas kuris taip atsidekoja gaudamas tokias paslaugas. as cia daug nerasinesiu, nes jau ir su personalo vadovais viskas sutarta yra. taip kad darbo sutarties nutraukimas jau paruostas ir viskas issiaiskinta. Aciu tiems kas padejo rupimais klausimais ir velniop visus kurie drasus aiskinti kas ir kaip kai patys nera pakliuve I tokia situacija. Liucija, Jūs tikriausiai prie to kontingento kur minėjau, kad "ai juk tik keli euriai, tai kam čia vargintis dėl savo pinigų". O patarimas ir mano pusės visiems kas gyvenime susidurs su kažkuo panašaus: žinokit DK kas reikalinga ir kas liecia jus ir tiesiog bendraukite su darbdaviu, jie juk irgi zmones. Ir išeitis visada yra ar geresne ar blogesne.

Žinau, bet tai kazin ar ka pakeis. As juk sirgau o ne simuliavau taip?.. Yra gydytoju israsai viskas kaip priklauso. Beje, o kas tas marcas... Lėsos laikas ir pan kazin ar butu skirti aiskintis kas internete ka parase ar neparase, juk zmogus sirgo. Bet aciu uz rupesti. as tik noriu informacijos kas butu jeigu butu.

Viskas ko šiame ginče truputi prisibijau, tai kad buvo simuliuotas sirgimo laikotarpis. Ar darbdavys gali bandyti pateikti komisijai mano simuliuojama biuletenį, kuris jau beje faktiškai pasibeigė ir niekas nieko netikrino? Ar gali atgaline data komisija tikrinti ir žiūrėti kas ir kaip buvo, jiegu žmogus jau "pasveiko"? Matote, mane nuo principu laikymo stabdo tik nerimas, kad darbdavys komisijai bandytų pateikti mano simuliacijos versija, bet net nenumanau kokiu budu ar kokioj formoj jis tai galetu irodyti. Viskas jau "atsirgta". viskas butu tik kaip nepagristas sutapimas, kad kaip tik kai mane norejo atleisti as "susirgau". O gal del to man nesukti galvos ir bandyti issikovoti iseitine ismoka? Situacija tikrai nekokia, nes dirbti uz mazus pinigus yra lygiai taip pat nenaudinga kaip ir iseiti negavus iseitines ismokos.
Reikia skambinti darbdaviui dar siandiena ir bandyti kalbetis. speju daug kas priklausys koki balso tona pasirinksiu ar pasitikinti ir kovojanti ar "gerai ponas, supratau ponas".. norisi apsidrausti ir jaustis ramiau ir atsakingiau ziureti I savo veiksmus pagalvojant ne tik apie principus bet ir pasekmes... o VDI kaip ir tiketasi tiesiog pasake kaip is vadovelio.

Ačiū, aš taip pat galvojau apie pokalbių įrašymą. Badysiu skambinti įrašinėti pokalbius su Vilniaus įmonės darbuotoju paskirtu mane atleisti, o pirmadienį eisiu į Klaipėdos padalinį ir taip pat įrašinėsiu bendravimą su padalinio vadovu.
Kaip nesąžininga yra taip elgtis: puikiai žino darbdavys, kad dirbti visa mėnesį ir išgyventi iš 400 eurų(berods toks mažiausias buvo pries pusantru metų sutartyje, nors visada buvo daugiau) nesugebėsiu plius kiekvieną dieną laukdamas kokios nors naujienos. zmogus, gaudamas toki spaudima tikrai pats savo noru iseis. Bet jeigu norit pakovoti uz savo kaip darbuotojo teises turi aukoti daug pastangu ir nervu. Žmogus kuris tam neturi nei laiko nei noro visada pasirašys, plius bijodamas kad teismai ar skundai tik paskatins didelės įmonės vadovus dar labiau bandyti vieno zmogaus armija sugniuzdyti. O gal kaip tik čia sėkmė mano pusėje, nes įmonei nereikia problemų dėl vieno niekingo zmogelio? Pas mus dirba toks kontingentas, kuris pateikus tokius grasnimus perdaug negalvoja ir pasiraso savo noru buti atleidziamas, nes niekas nepasivargina net pagalvoti apie DK, o man norisi uz save pakovoti, nes nors ir jaunas dar esu, bet jau bendrauju su tais zmonemis apie 5 metus, tai buvo ir šilto ir šalto ir tikrai dirbau atsakingai, buvau vertinamas kaip darbuotojas, kol imone bankrutavo del kito atsakingas pareigas einancio darbuotojo, o vadovas mano metu jaunas gal 30 tai emocionalumas jam ima dar virsu ir pradejo is velnias zino kur manes nemegti,po to seke musu idarbinimas rangovu imoneje kur dabar ir dirbu 1,5 metu. zinoma dirba ir buves vadovas, kuris nedaro mano gyvenimo grazesniu tai tikrai. Ilgai sirgau siais metais po to teko ir pasimuliuoti suzinojus situacija ir kaip neprofesionaliai ir neatsakingai ziuri I viska aukstesnes pareias uzimantys darbuotojai. I daugelio kurie buvo atleisti gretas as papuoliau del to kad pradzioje sirgau ilgai. tada sugrizus bande moketi atlyginima maza ir tiketis kad busiu kaip ir kiti ir iseisiu pats. as tada vel susirgau, nes zinojau kas laukia. issikovojus dar siek tiek laiko, atejo diena kai sulaukiau telefonu "patarimu" iseiti paciam is darbo, nors pries tai lygiai taip pat dar savaite gal kita pries kalbejo kad mums reikia mazinti zmoniu skaiciu o tu metu pradzioje sirgai tad renkames ir tave, bet gal sumokesim kazka kaip iseitine. Zadejo paskambinti patiksinti. Dabar patkslinimas buvo spaudimas. Visu pirma neturi teises del ligos atleisti, visu antra neturi teises isvis nepateisintai atleisti. As jiems leidziu mane atleisti su iseitine kompensacija, nes ir pats nesijauciu laimingas dirbdamas tokioj imonej, bet ju principai irgi dideli. Dabar klausimas kyla kieno tie principai didesni ir kam yra naudingiau ju laikytis. Ar man buti principingam ir kovoti uz savo kaip darbuotojo teises, bet taip ir nezinoti ar kokios naudos bus galima tiketis is to ar viskas ka gausiu tik prarastas laikas ir nervai ar jiems ir spausti mane kol pats iseisiu,nes galvoja kad po teismus tikrai neuzsiimsiu tasytis.

Ne gėda, nes Jūs nežinote visos situacijos tarp manes ir darbdavio. Yra keli faktai, apie kuriuos čia kalbėti near tikslinga, bet tai įtakojo mano tokius sprendimus. Aš esu sąžiningas žmogus ir sunkiai ir atsakingai dirbau tol kol nebuvo pradėti iš manes išsikalinėti. Darbdavys nevertina savo darbuotojų ir aš buvau vienintelis iš tų kurie netylėjo ir dar vis po šiai dienai dirba. Nuo tada pradėjau žiūrėti tik saves, o ne darbdavio naudos. Neįvertinimas žeidžia. Be to gėda ar ne, tokiuose dalykuose dabar jau kažin ar kažką reiškia. Darbdaviui nebuvo gėda specialiai mokėti gerai dirbančiam darbuotojui mažą atlyginimą, kad jis savo noru išeitų, man ne gėda sirgti. Ir viskas dėl kažkokio projektų vadovo vaikiškumo ir neprofesionalumo supainiojant asmeninius jausmus su darbo santykiais. Žodžiu situacija ir vaikiška ir kebli ir juokinga. Aš nepergyvenu dėl darbo netekimo, man tik norisi kad už gerą geru, o už blogą blogu. Plius, jeigu jau paliekant visus asmeninius dalykus nuošaly, vadovautis reikia DK o ne "pasirašyk pats, nes jei vistiek dirbsi tai sudirbsim ir pats išeisi". Tiems, kas nori mane smerkti dėl mano veiksmų siūlau perdaug neįsijausti, nes savaime suprantama nieko nežinote detaliau, kai viskas prasidėjo nuo dar kitos bankrutavusios įmonės... Nu žodžiu...

Labas, žinojau, kad darbdavys nori atleisti, spėjau pora mėnesių pasirgti. Dabar turiu grįžti ir darbdavys pranešė, kad jei nepasirašysiu, jog išeinu savo noru ieškos kaip prisikabinti ir vistiek atleis. Telefonu sakė, kad nemokės atlyginimo arba gal mokės mažiausią kokį tik gali. Darbe įspėjimų, papeikimų neturiu. Tai yra didelė kompanija, kuri aišku reikalui esant ir tikriausiai ir advokatus savus rastų ir panašiai. Apie atleidimą pranešė telefonu paskutinę mano biuletenio dieną. Praeina savaitgalis ir pirmadienį paskutinė darbo diena turėtų būti ir dokumentų pasirašymas. Įmonėje išdirbau pusantrų metų. Dar yra apie pora savaičių nepanaudotų atostogų. Taip skubiai darbą rasti sunku. Atleidimas savo noru atima galimybę gauti pašalpą bedarbio. Taip pat kuriozas, kad atsirado nugaros skausmai, tai socialiai nedraustam būti blogai. Kaip patartumėte elgtis tokioje situacijoje. Man realiai užtektų bent kokios nors išmokos plius atostoginių. Darbdavys į kalbas nelabai nori leistis. O jeigu nepasirašysiu ir liksiu toliau dirbti, tai prasidės linksmybės. Atlyginimas bus toks kad net ant pietų ir kelionės į darbą neužteks, plius dar tikrai sugalvos apkrauti technikos sugedimus ar kažką panašaus. Pyktis neturiu nei noro nei laiko. Ar įmanoma kažką pasiekti skundžiant tokius darbdavio veiksmus VDI keliant kokius nors teismus, kai pats imitavau ligą du mėnesius ir dar kelis prieš tai šiais metais. Simuliacija nebuvo be reikalo. Tiesiog aš sužinojau kad artėja kelių žmonių atleidimas ir stengiausi kaip įmanoma ilgiau išsilaikyti, juolab kad ir išmoka iš sodros gavosi gerokai didesnė už atlyginimą, kai grįžau iš komandiruotės. Bandžiau ieškotis temose, bet gal pražiūrėjau. Dovanokit, jeigu pasikartosiu. Prašau, patarkite kaip elgtis, ką galima išlošti rodant savo užsispyrimą ir ką galima pralošti. Ačiū, Jums.

Ačiu Jums

O kaip skaiciuojamos atostogu dienos ligos laokotarpiu?

Ir dar: Už pirmas dvi ligos dienas moka įmonė. Kaip ta suma mokama: kartu su atlyginimu, sumoka sodrai ar sumokama atskirai. Nematau, kad butų gauta nors viena išmoka iš įmonės su prierašu kad tai už ligą.

Taip pat, kokia informavimo apie atleidimą tvarka? Terminai, formos? Kokie susitarimo budai galimi, naudingi darbuotojui. Dėkoju dar kartą.

Sveiki,
Darbuotojas dirbantis nuo 2014 balandžio 1 d. 2015 metais sirgo nuo 01-21 iki 03-05, nuo 04-22 iki 05-29, nuo 07-01 iki 07-31. Darbdavys nori nutraukti darbo santykius. Nėra nusižengimų nieko kito apart nedarbo dėl ligos. Pagal kokį straipsnį turėtų buti atleidžiamas darbuotojas. Kaip skaičiuojama išeitinė, kelių mėnesių dydžio? Iki 2015 ligos pradžios buvo išnaudotos visos atostogos. Kaip skaičiuojamos atostogos? Ar skaičiuojasi tik už darbo dienas ar ir už ligos dienas. Ačiu už atsakymus.