2015-08-28 12:32
marcas
2015-08-28 12-38
Ačiū, aš taip pat galvojau apie pokalbių įrašymą. Badysiu skambinti įrašinėti pokalbius su Vilniaus įmonės darbuotoju paskirtu mane atleisti, o pirmadienį eisiu į Klaipėdos padalinį ir taip pat įrašinėsiu bendravimą su padalinio vadovu.
Kaip nesąžininga yra taip elgtis: puikiai žino darbdavys, kad dirbti visa mėnesį ir išgyventi iš 400 eurų(berods toks mažiausias buvo pries pusantru metų sutartyje, nors visada buvo daugiau) nesugebėsiu plius kiekvieną dieną laukdamas kokios nors naujienos. zmogus, gaudamas toki spaudima tikrai pats savo noru iseis. Bet jeigu norit pakovoti uz savo kaip darbuotojo teises turi aukoti daug pastangu ir nervu. Žmogus kuris tam neturi nei laiko nei noro visada pasirašys, plius bijodamas kad teismai ar skundai tik paskatins didelės įmonės vadovus dar labiau bandyti vieno zmogaus armija sugniuzdyti. O gal kaip tik čia sėkmė mano pusėje, nes įmonei nereikia problemų dėl vieno niekingo zmogelio? Pas mus dirba toks kontingentas, kuris pateikus tokius grasnimus perdaug negalvoja ir pasiraso savo noru buti atleidziamas, nes niekas nepasivargina net pagalvoti apie DK, o man norisi uz save pakovoti, nes nors ir jaunas dar esu, bet jau bendrauju su tais zmonemis apie 5 metus, tai buvo ir šilto ir šalto ir tikrai dirbau atsakingai, buvau vertinamas kaip darbuotojas, kol imone bankrutavo del kito atsakingas pareigas einancio darbuotojo, o vadovas mano metu jaunas gal 30 tai emocionalumas jam ima dar virsu ir pradejo is velnias zino kur manes nemegti,po to seke musu idarbinimas rangovu imoneje kur dabar ir dirbu 1,5 metu. zinoma dirba ir buves vadovas, kuris nedaro mano gyvenimo grazesniu tai tikrai. Ilgai sirgau siais metais po to teko ir pasimuliuoti suzinojus situacija ir kaip neprofesionaliai ir neatsakingai ziuri I viska aukstesnes pareias uzimantys darbuotojai. I daugelio kurie buvo atleisti gretas as papuoliau del to kad pradzioje sirgau ilgai. tada sugrizus bande moketi atlyginima maza ir tiketis kad busiu kaip ir kiti ir iseisiu pats. as tada vel susirgau, nes zinojau kas laukia. issikovojus dar siek tiek laiko, atejo diena kai sulaukiau telefonu "patarimu" iseiti paciam is darbo, nors pries tai lygiai taip pat dar savaite gal kita pries kalbejo kad mums reikia mazinti zmoniu skaiciu o tu metu pradzioje sirgai tad renkames ir tave, bet gal sumokesim kazka kaip iseitine. Zadejo paskambinti patiksinti. Dabar patkslinimas buvo spaudimas. Visu pirma neturi teises del ligos atleisti, visu antra neturi teises isvis nepateisintai atleisti. As jiems leidziu mane atleisti su iseitine kompensacija, nes ir pats nesijauciu laimingas dirbdamas tokioj imonej, bet ju principai irgi dideli. Dabar klausimas kyla kieno tie principai didesni ir kam yra naudingiau ju laikytis. Ar man buti principingam ir kovoti uz savo kaip darbuotojo teises, bet taip ir nezinoti ar kokios naudos bus galima tiketis is to ar viskas ka gausiu tik prarastas laikas ir nervai ar jiems ir spausti mane kol pats iseisiu,nes galvoja kad po teismus tikrai neuzsiimsiu tasytis.