Masinė sterilizacija??? Čia jau kvepia genocidu...

Tai natūralu, kad jūs susibendravusios ir čia viena kitą palaikot. Bet aš visai nesu piktybinė kažkokia, kaip kai kuriems atrodo. Pasakiusi kokį aštresnį žodį atrodau kaip įsibrovėlė į privačią teritoriją. Tuoj griebiatės ginklų .
Nu palaukit, sudalyvausiu ir aš kada meete ir subursiu palaikymo komandą. Galėsim kariauti (juokauju žinoma)...

Tik ne tai . Man klaustrofobija

Nu va ačiū, Luka_Pacioli, atsakymas iš patirties. Be jokių nervų ir provokacijų įžvelgimo.

Petronele, ir kitos mergaitės, atleiskit...

Individai, tu durnas, ar ką? Ko čia rėki kaip turgaus boba? Iškart žinai mano atsakymus. Aš pati nežinau, dėlto ir klausiu.
Jei sėkmingai sulauksiu pensijos, ruošiuosi kada tai įsigyti katiną arba šunį. Nežinočiau kaip elgtis, bijau prasilenkti su etika, bet ir tvarkos norisi.
Čia galiu gauti nemokamų konsultacijų

Sakai? Tai ko gero verta esu atsakymo, jog atseit nedagėrusi esu...

Buvo klausimas: koks požiūris į gyvūnų kastraciją?

eina sau...Ypač jei mirtis netikėta, jei tragiška ar staiga...baisiausia, kai IŠ TIKRŲJŲ suvoki , kad to žmogaus jau NEBĖRA ir NEBEBUS...

Juk negaliu, sakiau... Bet ačiū, kad nepamirštat.
Tik ateinu čia pas jus vis seilę pavarvinti - gražus scenarijus nusimato .

Tininga, užjaučiu... Per paskutinius metus išlaidojau tiek daug artimų brangių žmonių, kad gal net protas pasimaišė...(čia aš su saviironija..., juokas pro ašaras, tsakant...)

ir neinu

Normali diena. ir išgert duoda. Bet klausimas???

O bože...neduok dieve dar pašalinius pasitelktumėt...

ir ne į temą ir nė prie ko...Elvusia, visgi...Tik nepyk...kaip žiūri į gyvūnų kastraciją? Įtariu, kad ne be tavo pagalbos tavo kicius "sugadintas"? Iš praktinės pusės suprantu, o kaip etika, kaip humanizmas?...

Jėzau, kaip gražiai skamba... Kaip norėčiau...Net nebebijau, kad jūs mane ten visos kaip knopkę suplotumėt...

Bosi,
Čia joks ne anekdotas, ir man taip kartais jau būna... (apie draugės laišką aš )

Nu laukiam Elstės kitoj savaitėj. Šią gi dar žadėjo sirgti

Aš tiesiog kalbėjau abstrakčiai, o ne badžiau pirštu kažką konkrečiai, kaip tu.

Individui skirta pastaba .

Nu čia dabar kas, Individai?????????? Nuo kada prieš tave turiu teisintis, kas tu toks esi? Ir kas tave paskyrė vyr.?

Kai sakiau, kad valstybė nesirūpina niekuo, išskyrus pačių valdininkų gerove, neturėjau omeny vien tik globos namų ir pan., mąsčiau plačiau. Tu irgi taip mąstyk. Ir bus gerai. Nebūsi toks priekabus ir piktas.

Individai, tai, kad tu pats čia šūdą mali. Aš net nekalbėjau apie įvaikinimą, nes asmeniškai nesu su tuo susidūrusi, tik kiek kiti pasakojo. Vieniems sekėsi lengvai, kitiems nelabai...

Kaip į nenormalų

Individai, tu kaip senas bambeklis. Žmonės aiškina, kaip sunku globoti ar įsivaikinti (tie, kurie tiesiogiai susidūrė), o tu visvien varai savo...mandras nori pasirodyt, ar ką?

Taip taip, tai buvo jos natūrali reakcija. ir ne vieną sykį esu patyrusi, kad tie šunys jai brangesni už vaikus. Dabar aš jau tuo ir nebesistebiu, nes seniau kažkaip šuo, katė buvo savo vietoj, žmogus savo...O šiais laikais yra ypač madinga remti, rūpintis gyvūnais (tai ir gerai), juos beprotiškai mylėti...Kitaip bus į tave žiūrima maždaug taip, kaip homoseksualai į Gražulį...

Elvusia, tu čia kaip visada nori būti teisingiausia. Pasigauni kokią citatą ir vynioji į kamuolį...Pasiskaityk visus pasisakymus, o ne tuos, kurie tau patinka (arba nepatinka).

Klausimas visiems:

Ir dar kartą klausiu: ar VISOSE valstybėse yra vaikų namai, jei ne , tai KODĖL?

Kad biški apjungti savo išmąstymus , papaskosiu istoriją, kuri nutiko prieš nemažai metų, kai mano sūnui buvo kokie 4-5 metukai. Mano buvusi uošvienė su savo vyru augino dvi Sibiro laikas. Gražūs šuneliai, prižiūrėti, mylimi. Jos vyras priklausė medžiotojų būreliui ir dažnai su tais šunimis važiuodavo medžioklėn. Sykį šeštadienį vakarop mes atvažiavom pas juos. Šunys neseniai su šeimininku buvo grįžę iš medžioklės. Ir vaikas, aišku, triukšmingai užėjo į namus...Tai močiutė baisiausiai išbarė savo anūką, kad triukšmauja, atseit šuneliai pavargę ilsisi, miega, o tu juos prižadinai...Nu aš iki šiol nesuprantu, ar TAI gali būti šuniui trauma?

Sutinku su viskuo, ką parašei. Valstybės politika tuo klausimu jau yra tokia - žmonių nemylim...Įstatymai galėtų būti žymiai palankesni tiems, kurie nori tų vaikų ir gal žiauresni tiem, kurie tuos vaikus išmėto...

Tai ir sakau: pamąstymas mano buvo grynai filosofinis.

Na, nereikia taip išraityti...Tas mano pasakymas buvo toks labiau filosofinis...

Na taip, šitai valstybei greitai visai niekas neberūpės, išskyrus pačius valdininkus...
Bet yra valstybių, kuriuose nėra vaikų namų, ir nebūtinai jos labai turtingos (bijau duot pavyzdžius, galiu suklysti...). Tiesiog gal yra kitoks mentalitetas ar kitoks požiūris? Izraelis tokių namų turbūt neturi?

Tai žinoma gyvūnus augint lengviau, nei vaikus. Mano draugė neseniai ėmėsi globoti vaiką, bet nesiskundė labai vargais, nu gal kai kam čia.
Suprantu skirtumus ir iš to išplaukiančias problemas puikiausiai. Bet kalbu apie emociją. Kai klausai gyvūnų mylėtojų kalbų .Ir nebūtinai čia, taxe. Ir realybėj, ir per teliką ir kur tik nori. Kai sudegė čia kažkur gyvūnėlių globos namai, tai bemat suplaukė aukos - taip žmonės myli tuos beglobius. Tai ir sakau, jei žmonės taip mylėtų žmones...