*Pasaka kitaip*
Svarsto žilstantys vilkai:
"Oi, kokie prasti laikai..."
Nėra pagiriuos trobelių,
O trobelėse - senelių.
Vilos, pilys čia iškilo,
Visur kameros sekimo,
Kur bežvelgsi - aukštos tvoros,
Brautis net nekyla noras.
Kvepia ten avies šašlykai,
Bet kiemuos - pikti skalikai.
Kaukia vilkas: "Ach, nedoras
Tas dabartinis folkloras..."
Anūkėlės rafinuotos,
Jos ne pėsčios - o važiuotos.
Rankose jų - ne pintinės,
O turtuolių piniginės.
Tai ne naivios jau mergytės,
Visos - "o lia lia" pupytės.
Turi nuovoką ir skonį,
Suvilios net Berluskonį.
Ir nebus daugiau jau kvaišos,
Nebeneš senelėms vaišių.
O jei šitai ir darys,
Vilką pačios jos praris,
Sukramtys lig pašaknių
Ir kvatosis: "Ech, skanu!
Mes dabar nauja karta,
Ir mūs pasaka kita."
...Rauda vilkas ant ežios
Savo pasakos gražios,
Kurią sekdavo kadais -
Nebe taip, kaip šiais laikais.