Ilgis 27 metrai

Ot tai dabar dar įdomiau pasidarė, kurion šiknos skylėn buvau įlindusi, kai Petronėlė norėjo į kitą Nemuno pusę keltis?

Visiška netiesa

Net nesvajok... Niekada...

Bandau eilinį kartą reabilituotis.
Kai vėlai vakare surašiau visą litaniją, tik tada pastebėjau kad kažko trūksta. Atgaminau galvoje, kad tai Panemunės pilis. Dėja, dėja, matyt parako mažiau už Petronėlę turiu, neužteko jėgų... Žinoma, tai nepateisina manęs, nes vieta iš tiesų labai graži- ir aplinka, ir visi tie teatralai, ir riterio bučinys Voverytei, na ir žinoma pilis- lyginant su Belvederio dvaru- klęstinti ir žydinti... Šimtas soriukų... Ko gero tik šiandien blaivėti pradedu...

Nemokamai?
Nu ne, reik gi kažkaip Belvederio davrui uždirbinėt

Tavęs ir už 10 neatiduočiau. Labai jau daug vargo tu man kainavai

Už kunigaikštį, man rodos

Būtum galėjusi viską iš pirmų lūpų išgisrsti... Juk sakiau joms- važiuojam pas Elvuską, juk prie pat buvom... Kiek aš vargo patyriau, kažkoks košmaras...

Nereikia man kortų, juk intuicija labai stipri.
Vistiek aš tave biški myliu Nors kankinau stipriai... Bet iš geros valios

Ir dar dėl ko nereikia medaus vandenyje tirpinti: jis 100% pasisavinimas per burnos seilių liaukas, tai ištirpinto jo didžioji dalis iškart į skrandį nueina ir nespėji pasisavinti. Reikia burnoje suvirškinti.

Ir kalbėsiuos čia visą dieną pati su savim
Ir paversiu jūs visas akmenimis, taip smarkiai jūs man nusibodot

Nedirbasi man šiandien visai... Toks jausmas, kad kokią savaitę atostogavau

Žmonės, o jūs žinot kad liepos apsaugo nuo gaisro? Aš nežinojau
O jūs žinot, kad medus patekęs į aukštesnę kaip 30 laipsnių temperatūrą tampa šiek tiek nuodingu. Todėl medučio šaukštelį įsidėjus į burną jį reikia sulaižyti (įsisavina jis žaibišku greičiu) ir tada tik galima užsigert arbata.
O jūs žinot, kad norint naudoti medų maisto gamyboje jį reikia nužudyti, t.y. atkaitinti

Nu man tai įvedus savo rekvizitus kažkodėl rodo Loretos katinus balkone

Ojojojojojojojjjjjjjjjjjjjjjjjj
Koks mistiškai nuostabus savaitgalis......
Susirinko vieną gražią dieną pas Voverytę Klaipėdos krašto mergicos. Pakalbėjo, pasitarė ir nusprendė, kad pats laikas susipažinti su Lietuvos grožybėm. Kaip tarė, taip ir padarė...
Tai va- nusprendėm pradėti nuo Panemunės krašto. O pažiūrėti tai ten tikrai yra ko.
Šeštadienį apie 8 val. pajudam iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Šilutės. 10 val kompaniją Smalininkuose pasitinka Samajana. Įsikuriam labai jaukiame viešbutuke, „ant greičio“ susigriebiam maistkrepšius, nes išvyka planuojama visai dienai. Susėdam į autobusą ir judam link Vinco Grybo (vieno žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų) muziejaus. Ten mus pasitinka Vinco grybo anūkė Rasa Grybaitė. Labai įspūdingas pasakojimas... Vos galėjom iš ten išvažiuoti, laikas spaudžia, o taip įdomu... O dar fotosesija pasidabinus įvairių šalių didikų kostiumais...

Judam link Panemunes pilies. Apniokota, bet istoriškai įdomi...
Aplankom Raudonės pilį. Turim galimybę tik pakilti į bokštą, nes pagrindinėje pilies dalyje įsikūrusi pagrindinė mokykla ir šiuo metu vyksta užsiėmimai. Pietaujam gražiam parke, gamtoje. Skonis maisto nerealus.. Toliau kelionė į dvarą Veliuonoje. Teko garbė pasėdėti mokykliniame suole kuriame sėdėjo Petras Cvirka. Pačiupinėjom plunksnas, kuriomis jis rašė, sužinojom, koks pasiutęs buvo jis berniokas, įsimylėjęs kaimo mergaitę Marytę. Apžiūrim, apuostom apčiupinėjam parką kuriame auga iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios ir veimutinės pušys, didžioji tuopa, glaustašakis ąžuolas, sidabrinė liepa, raudonasis klevas, europinis maumedis, du reti gelsvažiedžiai tulpemdžiai, jau sukrautais žiedais...
Pasivaikštom po Veliuoną. Aplankom Antano Juškos kapą. Tai žmogus, parengęs lietuviškų vestuvinių dainų knygą, kuri nuskendo Titanike. Važiuojam į Belvederio dvarą. Labai gražus, bet taip suniokotas- širdis krauju sruva. Gerai, kad nors krūmuose randam išmesto Belvederio ir Liliputo sūrių. Skanu....
Toliau vykstam link Palemono kalno. Kojytės jau beveik į šikną sulindusios, bet visi draugiškai kabariojames į viršų. Verta- toks vaizdas atsiveria- Nemunas, Seredžius- miestelis prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos....
Dienos programa eina į pabaigą. Jurbarke atsisveikinam su savo srities profesionale – gide Nijole, grįžtam į sodybą, kur tenka atsisveikint su vairuotoju Gintaru... Taip, taip, mielieji- važiavom ne šiaip papliumpinėti, o turėjom tikrą ekskursinį autobusą, su vairuotoju, pildančiu visas mūsų užgaidas; su gide mylinčia savo kraštą ir norinčia ta meile dalintis su kitais... Ačiū jiems labai.
Na, ka gi- jau būtų galima pradėti ir linksmąją dalį- juk nusipelnėm, be to ir pavargom... Aha, figuški- dalis kolektyvo atskyla (juk nepavargo, ir nealkani) ir pėstute iškulniuoja į technikos muziejų. Kas ten vyko, soriukas, nežinau, nes sodybos sode užkliuvau už hamako ir mano fantazija šitoj vietoj išseko...
Linksmoji dalis- nieko naujo- kalnai maisto (maistas naminis, ekologiškai- kokybiškas), trupučiukas stipriųjų, jūra juoko... Vienu žodžiu- nieko naujo....
Sekmadienio rytas... Kas kavytę, kas mėsytę, kas tik obuoliuką... Pasivaikščiojimas po apylinkę- sakė labai gražu, nemačiau...
Vėl atvažiuoja Samajana, nes gidė vakar pamiršo parodyt keletą labai svarbių vietelių.
Parodo... Ir palydi mus į medaus slėnį Šilinės kaime. Vau, vau, vau... Ir išsamus pasakojimas apie medučio atsiradimo procesą, ir 10 rūšių medaus degustacija, ir midaus ragavimas užkandant nuostabaus skonio medaus pyragu, ir išsami informacija apie medų... ir dar, ir dar, ir dar... 2 valandos pralekia kaip 5 minutės.
Pats laikas būtų ir namučius prisiminti, juolab dar ne visos atlikusios pilietinę pareigą... Nu nu...
Taigi „pakeliui“ dar žymusis Rambyno kalnas pravažiuoti neleidžia... Važiuojam?.. Tai ne, blyn... Nuvažiuojam kur navigacija parodo, sustojam ir einam ieškot vietinių aborigenų, kad pasiklaust kur gi tas „kalniukas“... Reikėjo matyti žmogaus akis, kai paklausiau kaip gi tą kalną surasti... Ir jį galima suprast, nes mes, pasirodo, jau su visais automobiliais užropojusios ant pačios kalno viršūnės ir stovim už 15 metrų nuo vienos iš apžvalginių aikštelių... Nu matėm mes Nemuną visos kelionės metu, iš įvairių vietų ir aukščių.... Bet čia buvo „VAUUUUUUUUUUUUUUU“....
Dar bandžiau prašyti publikos susikaupti, paklausyti paukštelių.... Misija neįmanoma, nes į apyvartą jau buvo paleistas Samajanos dovanotas naminis varškės sūris ...
Deja, deja, viskas (o geri dalykai ypatingai) kažkada baigiasi... Ir čia nieko naujo- bučiniai, ašaros, prisipažinimai meilėje... STOP. Jau mažiausiai 3 nauji aptarinėjami susitikimai....
Ir dar... Nerandu tinkamų žodžių... Didžiulis ačiū Samajanai UŽ VISKĄ (nesiimu vardint, nes bijau kažko nepaminėt) . Ačiū Petronėlei, užsikrovusiai ant savo gležnų (ne silpnų- nepainiokit) pečių visą kelionės organizavimo naštą ... Didelis ačiū už nuostabias, nepakartojamas akimirkas visai kompanijai- Loretai, Virginijai, Spurgei, Tiningai, Urtelei, Rūtai, Daivai, Spokui, Aradijai, Voverytei
Kol kas tiek... Trumpai... Sausi faktai
Apie šlapius faktus gal kiek vėliau, eigoje... Reikia laiko atsipeikėt...

Su meile, tax.lt RAGANA Cha-cha

Nu kaip norėsim, taip ir bus

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10001...

O ką čia bepasakysi. Kaip ir sustyguota viskas
Gal dar klausimukas- Palangoje pietumis aš užsiimu?

Galima tik vieną kartą. Ačiukas

Mieli kolegos, biški nelabai į temą
Jeigu kam patinka ir nesunku, prabalsuokit už pirmą piešinuką- Akvilė Landaitė
www.balticum.lt/lt/tml/apie-mus/loterija/

Ačiukas

Sakai, prie lašinio tiks?

Ir ką gi man, vargšelei, su tuo PVM daryt

Ir aš taip visada dariau. Bet vakar gavau laišką iš VMI kad negerai pildom deklaraciją. Susibalamutinai visai. Sumos pas mane reikšmingos

Nu jomajo, negi niekas negaunat kreditinių?

Vat ir aš ieškau atsakymo... Ilga istorija....

Gal kas pasidalins patirtim? Siaurinu klausimą- ar traukiat tik į 36, ar ir į 25 eilutes?

Labukas visiemsga
Sakykit, kolegos, į kurias PVM deklaracijos eilutes rašote kreditinį PVMą pagal gautas kreditines sąskaitas?

Nučiadabarkas

Nebėra to 1 proc. Kokios dabar- nežianau

Drįsti abejoti?